Papasakokite, kokia buvo Jūsų vaikystė? Kokių gyvenimiškų pamokų gavote iš savo Tėvelių?
Jau būdama 7-erių žinojau, kuo būsiu užaugusi. Iki šiol prisimenu savo pirmąją stebėtą kolekciją, tai V. Zaicevo pristatyta kolekcija Vilniaus Sporto rūmuose. Tuomet jos žiūrėti ėjome kartu su mama. Mano tėvai skatino siekti užsibrėžtų tikslų, niekuomet neatsisakyti savo idealų. Gyvenime nėra lengvų kelių. Be abejonės, dėl svajonės reikia daug ko atsisakyti. Bet kokia veikla reikalauja energijos ir man atrodo, kad švaistyti ją tuščiai, dirbant nemielą darbą – tikrai neverta.
Nuo mažens žinojau, kuo norėsiu būti ir kryptingai to siekiau. Mano tėvai – mokslo žmonės, tėtis (Bronislovas Kumickas) - filosofijos profesorius, mama (Leonarda Jekentaitė – Kuzmickienė) – mokslų daktarė. Akademinis pasaulis man tikrai artimas. Matydama, kaip dirbo ir siekė savo tikslų mano tėvai, kurie nenustojo mokytis visą gyvenimą, norėjau sekti jų pėdomis. Baigęs studijas Dailės akademijoje, tampi laisvu paukščiu, nėra aiškios struktūros, kaip turėtum tobulėti ir dirbti toliau, viskas paliekama pačio žmogaus atsakomybei.
Aš norėjau tam tikros disciplinos ir struktūros, bendravimo su meno ir mokslo žmonėmis, ir tai man galėjo suteikti dabartinės meno doktorantūros studijos. Šiuo metu esu antrame kurse, dar laukia dveji metai mokslų. Man patinka, kad studijų programa suteikia daug laisvės. Galiu pasirinkti dėstytojus, išsikelti tikslus.
Neįsivaizdavau, kokia būsiu mama, bet kadangi mano seserys jau augino vaikus, žinojau, ko galiu tikėtis. Žinojau, kad su dukters gimimu teks atsisakyti tokio komforto kaip miegas ar tyla. Galvojau, kad augindama Leonardą turėsiu tam tikrą kūrybinę pauzę. Bet nutiko atvirkščiai – gimus dukrai mano kūryba transformavosi, prisitaikė prie naujų aplinkybių. Atsirado naujų idėjų ir aiški vizija, kaip tai įgyvendinti. Tuomet sukūriau kūdikiams skirtų rūbų seriją, kuri itin populiari. Matyt, ne man vienai norėjosi puošnių ir specialiai kūdikiams pritaikytų rūbelių.
Leonarda jau lanko darželį, tad mūsų dienos režimą koreguoja jos dienotvarkė. Bet kai būname kartu, stengiamės viską daryti drauge. Leonarda labai smalsi, nori visur dalyvauti. Draugai sako, kad vizualiai ji labiau panaši į tėtį, tačiau man atrodo, kad paveldėjo ne tik išorines Sauliaus savybes (dizainerės vyras – Saulius Prūsaitis, žinomas muzikos autorius ir atlikėjas – aut.past.). Kaip ir jis, Leonarda mėgsta dainuoti, yra muzikali ir komunikabili. Ji labai mėgsta žiūrėti mokomuosius animacinius filmukus apie spalvas, raides ir formas. Leonarda man padėjo į daugelį dalykų pažvelgti kitaip, supratau, kad viskas gyvenime daug paprasčiau.
Mudu su vyru kalbamės apie savo kūrybinius planus, svajones ir idėjas. Manau, kad stereotipiška galvoti, jog vyrai nesidomi moterų idėjomis ir kūryba. Saulius visuomet padeda sutvarkyti muzikinį kolekcijos apipavidalinimą. Ir šį kartą, naujos kolekcijos pristatymo metu, skambės ne tik jo parinkta, bet ir įdainuota muzika.
Iš kur Jūsų stiliaus jausmas, iš ko jo mokėtės?
Pagrindinė stiliaus mokytoja – mama. Ji buvo tikra gražuolė. Dirbo Lietuvos televizijoje, buvo televizijos diktorė. Kadangi tuo metu parduotuvėse ne kažin ką galėjai įsigyti, rūbus dažniausiai siūdavosi pas dizainerius. Mama domėjosi menu, studijavo meno filosofiją, jos stiliaus pojūtis buvo visapusiškas - atsispindėjo ne tik rūbuose, bet ir gyvenimo būde. Mamos mėgstamiausias dailininkas buvo Gustavas Klimtas. Man pačiai artimas G. Klimto moters paveikslas.
Tikrai nemistifikuoju kūrybinio proceso. Per daugelį metų jau atradau savo sistemą. Nuolat esu kūrybiniame procese, stebiu aplinką, skaitau profesionalią literatūrą. Mano profesija man - ir didžiausias hobis. Stebiu mados savaites, skaitau mados žurnalus. Ypač patinka britiškasis „Vouge“ žurnalas. Neatsitiktinai ir vienas iš mano naujos kolekcijos modelių atsidūrė šiame leidinyje. Mados pasaulyje ilgai reikia labai daug investuoti, kad galiausiai vardas imtų dirbti tau, bet man patinka įgyvendinti savo svajones.
Kokiais savo gyvenimo pasiekimais didžiuojatės?
Didžiuojuosi savo pasirinkimu ir tuo, kad nuosekliai dirbu siekdama tikslo. Visada norėjau dirbti mados srityje. Jaučiu, kad esu savo vietoje. Būdama dizainere turiu galimybę susikurti tokią darbo aplinką, kokios tik noriu.
Norėčiau ir toliau dirbti pasirinktoje srityje, nuolatos tobulėti. Šiuo metu mano kurtus rūbus galima įsigyti internetinėje parduotuvėje ir partnerių parduotuvėse. Prekyba internetu išties pasiteisino - kas 10 minučių yra nuperkamas naujas drabužis. Turiu nuolatinių klienčių, tad jos įpareigoja dirbti toliau.
***
Atsakykite į klausimus, ir vienam jūsų (išrinktam burtų keliu) padovanosime pusmečio žurnalo „Moteris“ prenumeratą!
