Pirmokas nemoka taisyklingai skiemenuoti? Vadinasi, nemokės nei taisyklingai skaityti, nei rašyti

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau ima tarti garsus, pirmuosius žodžius.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

O štai 7–8 metai laikomi ta riba, kuomet jau į pirmą klasę einantis vaikas turi gebėti manipuliuoti žodžio garsais. Tai yra pasakyti žodį paraidžiui, suskaičiuoti ir skaidyti jį sudarančius garsus, prie pasakyto žodžio pridėti, atimti tam tikrą garsą ar pakeisti kitu. Pasak logopedų, išugdyti fonologinio suvokimo gebėjimai yra esminė priežastis, kodėl mažieji pradeda skaityti ir rašyti, tuo tarpu pastarųjų stokojantiesiems skaitymo ir rašymo mokymosi procesas gerokai apkarsta.

Su kokiais sunkumais dėl fonologinio, t. y. visų garso ir skiemens skiriamųjų reikšmių (skiemenų skaičių žodyje, žodžio garsinės struktūros, ritmo) suvokimo sutrikimo dažniausiai susiduria mūsų atžalos ir kaip jiems padėti, – patarimais dalijasi Šiaulių universiteto doktorantė, logopedė Simona Daniutė.

Ką suvokti sunkiau – garsą ar visą žodį?

Kaip teigia S. Daniutė, fonologinio suvokimo raidos seka yra universali bet kokiai kalbai, o jo gebėjimai skirstomi į 4 lygmenis: žodžio, skiemens, rimo ir fonemos (mažiausio garsinės sistemos vieneto, skiriančio tos kalbos žodžius, pvz., fonemos „g“ ir „k“ žodžiuose „geras“ ir „keras“). Todėl pirmiausia vaikai pradeda demonstruoti jautrumą žemesnio sudėtingumo kalbos vienetams – žodžiui, skiemeniui, rimui, o tik ūgtelėję, apie septintuosius metus, įgyja su aukštesnio sudėtingumo kalbos vienetais susijusių gebėjimų – ima įvairiai manipuliuoti žodžių garsais.
„Pavyzdžiui, 4–5 metų vaikai geba suskaičiuoti, kiek žodžių yra sakinyje, atpažįsta besirimuojančius žodžius. Taip pat jie turėtų suvokti, kad sudurtinius žodžius, tokius kaip „ledkalnis“, „laikrodis“ ir pan., sudaro du komponentai. O apie 50 proc. keturmečių jau geba suskaičiuoti ir suploti tiek kartų, kiek žodis turi skiemenų. Sulaukęs 6 metų amžiaus, mažasis gali nesunkiai pasakyti su nurodytu žodžiu, pvz., „varlė“, besirimuojantį žodį, arba atskirti, kuris iš nurodytų žodžių – „rytas“, „rytas“, „ratas“ – yra kitoks. Jam neturėtų kilti sunkumų nustatant žodžio pirmą, paskutinį garsą, identifikuoti, ar žodžiai prasideda tuo pačiu garsu, bei sugalvoti žodžių iš tam tikro garso, – vardijo logopedė. – Dažnas šešiametis jau pradeda skaityti, kadangi jis geba sujungti 3–4 garsus į žodį ar jį išskaidyti, pvz., „g-ė-l-ė“ ‒ „gėlė“ ar „upė“ ‒ „u-p-ė“.

Tuo tarpu mokyklinio amžiaus vaikai, septynmečiai ar aštuonmečiai, jau tampa tikri žodžių garsų manipuliatoriai. Jie be vargo pasako paraidžiui ir gerokai sudėtingesnius, ilgesnius žodžius, įskaitant ir priebalsių samplaikas, pvz., „brolis“ ‒ „b-r-o-l-i-s“. Tai pat jie nesunkiai geba kaitalioti garsus ir suvokti naujai gautus žodžius, pvz., žodžiui „kėdė“ paprašius pakeisti garsą „k“ į „d“, vaikas nesunkiai ras teisingą atsakymą. Įgyti gebėjimai pirmokui jau leidžia rašyti dviskiemenius ir triskiemenius žodžius.

Pirmieji požymiai – kaip atpažinti?

Vis tik pasitaiko, jog garsų struktūros ir sekos suvokimo gebėjimai vystosi ne visiems vaikams vienodai, o kai kuriais atvejais fonologinio suvokimo procesas gerokai užtrunka. Pasak logopedės, taip yra todėl, kad kai kurių vaikų fonologinio suvokimo gebėjimai yra silpnesni nei bendraamžių. Kitaip tariant, tokiems vaikams būdinga sulėtėjusi arba sutrikusi fonologinio suvokimo raida.
„Vos tik pastebėjus, jog mažieji turi fonologinio suvokimo trūkumų arba kyla abejonių dėl vaiko gebėjimų šioje srityje, tėvams visuomet rekomenduojama kreiptis į logopedą. Tik profesionalus specialistas įvertins vaiko fonologinio suvokimo gebėjimus, ir pateiks efektyvių rekomendacijų, padėsiančių kuo greičiau įveikti šį sutrikimą. Laiku nesuteikus specialiosios pagalbos ateityje gali kilti dar didesnių problemų – mat mokykliniame amžiuje, tikėtina, išryškės skaitymo (dislekcijos) arba rašymo (disgrafijos) sunkumų“, – sakė Šiaulių universiteto, turinčio ilgametes specialiosios pedagogikos ir logopedijos specialistų rengimo tradicijas, doktorantė.

Fonologinio suvokimo sutrikimų turintiems vaikams kur kas sunkiau atlikti rimo užduotis, t. y. atskirti, ar nurodyti žodžiai rimuojasi, ar ne. Taip pat išskirti garsą iš kitų garsų, skiemenų ar žodžių eilės. Ne mažiau lengva įvardyti garso vietą žodyje (pradžioje, viduryje, pabaigoje) ar nustatyti žodžio garsus – pasakyti, kokiu garsu prasideda ir / ar baigiasi, pvz., žodis „žolė“ ar „katė“. Tokiems vaikams daugiau problemų kyla stengiantis sugalvoti žodžių iš nurodyto garso, taip pat atrinkti paveikslėlius, daiktus, prasidedančius tuo pačiu garsu.

„Pastebime, jog fonologinio suvokimo sutrinkimų turintiems mažyliams dažnai sunku pakartoti panašiai skambančių skiemenų eiles, pvz., „pa-ba-po“, ar atskirti panašiai skambančius kalbos garsus, pvz.: „š–ž“, „p–b“, „k–g“, „t–d“, bei žodžius, tokius kaip „buvo–puvo“, „dūda–būda“, „šilas–žilas“ ir pan. Todėl kalbėdami jie neretai painioja panašiai skambančius ir / ar artikuliuojamus garsus, t. y. vienus garsus keičia kitais arba juos vartoja netaisyklingai. Nors paprašius vaiko pakartoti tuos pačius izoliuotus garsus, juos neretai ištaria taisyklingai“, – sakė S. Daniutė.

Mokymą(si) paverskite smagiu žaidimu

Esant fonologinio suvokimo sutrikimams logopedo pagalba būtina, tačiau pasikonsultavę su specialistu fonologinį suvokimą namuose sėkmingai gali ugdyti ir tėvai. O štai itin veiksmingų rezultatų pavyks pasiekti, jei fonologinio suvokimo ugdymas taps smagiu šeimos žaidimu.
„Kartu su visa šeima klausykitės, dainuokite besirimuojančias daineles, mokykitės ir kartokite kuo daugiau eilėraščių, skaičiuočių. Skaitydami knygas bandykite surasti kuo daugiau besirimuojančių žodžių arba pasirinktam žodžiui sugalvokite besirimuojantį atitikmenį. Taip pat galite paprašyti vaiko įvardinti vieną iš pateiktų žodžių, kuris nesirimuoja, pvz.: „pūkas“, „rūkas“, „ropė“, – vardijo logopedė.
Mokymosi procesas bus veiksmingesnis, jei įtrauksite ir skaičiavimą, t. y. skaičiuosite sakinyje esančius žodžius, o vėliau, kai vaikas jau gebės, plodami suskaičiuosite žodžių skiemenis. Kartu su vaiku naudinga skaičiuoti, ir kiek garsų turi vienas ar kitas žodis, taip pat įvardinti visus jo garsus iš eilės. Pavyzdžiui, tai galima atlikti ir ant stalo padėjus tiek konstruktoriaus detalių, kiek garsų turi vienas ar kitas žodis.

„Pravartu žaisti ir įvairius žodinius žaidimus – tam puikiai tiks ir tradicinis „Sugedęs telefonas“. Galite išbandyti ir kitų variantų, pavyzdžiui, pasakyti žodžio pradžią ir paprašyti vaiko įvardinti jo pabaigą arba sugalvoti drauge kuo daugiau žodžių, prasidedančių tam tikru garsu. Ne mažiau naudinga sudarinėti sakinius ar kurti istorijas iš žodžių, prasidedančių nurodytu garsu, taip pat tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmojo paskutiniu skiemeniu, pvz.: „ropė–pėda–dama–mašina–namas“ ir t. t., –patarimais dalijosi S. Daniutė. – Svarbiausia – mokymosi procesą paversti smagia ir žaisminga veikla. Taip ir veiksmingų rezultatų pasieksite, ir sustiprinsite tarpusavio ryšius.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikas

Žinia neturintiems kur dėti vaikų: nemokamų stovyklų yra, tik reikia paieškoti

Dirbantiems ir neturintiems kur dėti vaikų - galvos skausmas, kuo juos užimti vasaros mėnesiais. Kaip skelbė ELTA, mokamų stovyklų pasiūla didžiulė, tačiau jų kainos siekia iki 500 eurų vaikui už savaitę, o pradinukai, kurių nepatariama ilgam palikti vienų, vasarą atostogauja 12 savaičių.

Kaip turėtume reaguoti į nevaldomą vaikų pyktį?

Kaip pasikeistų jūsų šeimos gyvenimas, jeigu vaikai, būtų valdomi ne negatyvaus, o pozityvaus proto, išmoktų ne priešiškai, o palankiai reaguoti į kasdienes situacijas: ginčus su broliais ir seserimis, prašymus išjungti elektroninius prietaisus ir klausyti, raginimus ruošti namų darbus, vakarinius konfliktus rengiantis eiti miegoti?

Žaidimas, kuris padės vaikams išvengti seksualinės prievartos

Įvairaus amžiaus vaikai atostogaudami stovyklose, pas giminaičius, senelius ar draugus, neretai atsiduria situacijose, kai kyla grėsmė tapti seksualinės prievartos aukomis arba yra seksualiai išnaudojami. Kaip tėvams ir mokytojams pasikalbėti su vaikais, kad jie atpažintų pavojingas situacijas tiek internete, tiek realiame pasaulyje?

Psichologė: kaip vaiko neužslopinti, kad augtų pasitikintis savimi ir kitais

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Kaip per egzaminų sesiją įveikti stresą ir nepalūžti?

Kelis mėnesius truksiantis brandos egzaminų maratonas jau prasidėjo. Daugeliui abiturientų jis kelia didesnį ar mažesnį stresą. Nevaldomas jis gali sumenkinti mokymosi produktyvumą, o ypatingai rimtais atvejais netgi sukelti ir pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų.

Kaip padėti vaikui atskleisti jo gabumus

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja. Deja, psichologės Miglės Motiejūnaitės teigimu, per didelis technologijų naudojimas neigiamai veikia vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, be to – daug laiko praleidžiantis vienas jis vėliau susiduria su sunkumais tvarkydamasis socialinėse situacijose.

Lietuvos mamos: gimdyti renkasi vėliau ir vis dažniau - ne santuokoje

Kiekviena mama - nepakartojama, bet prieš Motinos dieną ELTA pasidomėjo, kokia buvo ir šiandien yra Lietuvos mama.

5 vunderkindų mama Foreli pataria, kaip užauginti talentingus bei gabius vaikus

Foreli Blinstrubaitė-Kramarik – ypatinga moteris! Lietuvių kilmės autorė, lektorė, ugdymo specialistė bei kompozitorė jaunystėje išvyko į JAV, ten sukūrė šeimą ir kartu su vyru susilaukė penkių vaikų. Visi penki Foreli vaikai pasižymi ypač puikiai išreikštais talentais įvairiose meno, mokslo ir kultūros srityse.

Jūsų vaikas alergiškas? Nedrauskite jam purvinomis rankomis ragauti maisto (6)

Tėvai, auginantys alergišką ar astma sergantį vaiką, privalo ne tik tinkamai prižiūrėti namus, atsakingai rinkti maistą, bet ir išmokyti aplinkinius, ką daryti ištikus priepuoliui, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Be to, priduria jis, reikia leisti vaikui ir išsitepti, ir purvinomis rankomis paragauti kokio maisto.

„Tėvų linijoje“ specialistai padeda nusiraminti ir surasti konkrečiai situacijai geriausią sprendimą

Daugiau nei pusmetį veikianti - „Tėvų linija“ - vienintelė vieta, kur visos Lietuvos tėvai gali gauti nemokamą, profesionalią psichologinę pagalbą vaikų auklėjimo klausimais. Paskambinus nemokamu telefono numeriu 8 800 900 12, su Paramos vaikams centro psichologais galima konsultuotis dėl įvairių problemų, kylančių visais vaikų amžiaus tarpsniais.