Pirmokas nemoka taisyklingai skiemenuoti? Vadinasi, nemokės nei taisyklingai skaityti, nei rašyti

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau ima tarti garsus, pirmuosius žodžius.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

O štai 7–8 metai laikomi ta riba, kuomet jau į pirmą klasę einantis vaikas turi gebėti manipuliuoti žodžio garsais. Tai yra pasakyti žodį paraidžiui, suskaičiuoti ir skaidyti jį sudarančius garsus, prie pasakyto žodžio pridėti, atimti tam tikrą garsą ar pakeisti kitu. Pasak logopedų, išugdyti fonologinio suvokimo gebėjimai yra esminė priežastis, kodėl mažieji pradeda skaityti ir rašyti, tuo tarpu pastarųjų stokojantiesiems skaitymo ir rašymo mokymosi procesas gerokai apkarsta.

Su kokiais sunkumais dėl fonologinio, t. y. visų garso ir skiemens skiriamųjų reikšmių (skiemenų skaičių žodyje, žodžio garsinės struktūros, ritmo) suvokimo sutrikimo dažniausiai susiduria mūsų atžalos ir kaip jiems padėti, – patarimais dalijasi Šiaulių universiteto doktorantė, logopedė Simona Daniutė.

Ką suvokti sunkiau – garsą ar visą žodį?

Kaip teigia S. Daniutė, fonologinio suvokimo raidos seka yra universali bet kokiai kalbai, o jo gebėjimai skirstomi į 4 lygmenis: žodžio, skiemens, rimo ir fonemos (mažiausio garsinės sistemos vieneto, skiriančio tos kalbos žodžius, pvz., fonemos „g“ ir „k“ žodžiuose „geras“ ir „keras“). Todėl pirmiausia vaikai pradeda demonstruoti jautrumą žemesnio sudėtingumo kalbos vienetams – žodžiui, skiemeniui, rimui, o tik ūgtelėję, apie septintuosius metus, įgyja su aukštesnio sudėtingumo kalbos vienetais susijusių gebėjimų – ima įvairiai manipuliuoti žodžių garsais.
„Pavyzdžiui, 4–5 metų vaikai geba suskaičiuoti, kiek žodžių yra sakinyje, atpažįsta besirimuojančius žodžius. Taip pat jie turėtų suvokti, kad sudurtinius žodžius, tokius kaip „ledkalnis“, „laikrodis“ ir pan., sudaro du komponentai. O apie 50 proc. keturmečių jau geba suskaičiuoti ir suploti tiek kartų, kiek žodis turi skiemenų. Sulaukęs 6 metų amžiaus, mažasis gali nesunkiai pasakyti su nurodytu žodžiu, pvz., „varlė“, besirimuojantį žodį, arba atskirti, kuris iš nurodytų žodžių – „rytas“, „rytas“, „ratas“ – yra kitoks. Jam neturėtų kilti sunkumų nustatant žodžio pirmą, paskutinį garsą, identifikuoti, ar žodžiai prasideda tuo pačiu garsu, bei sugalvoti žodžių iš tam tikro garso, – vardijo logopedė. – Dažnas šešiametis jau pradeda skaityti, kadangi jis geba sujungti 3–4 garsus į žodį ar jį išskaidyti, pvz., „g-ė-l-ė“ ‒ „gėlė“ ar „upė“ ‒ „u-p-ė“.

Tuo tarpu mokyklinio amžiaus vaikai, septynmečiai ar aštuonmečiai, jau tampa tikri žodžių garsų manipuliatoriai. Jie be vargo pasako paraidžiui ir gerokai sudėtingesnius, ilgesnius žodžius, įskaitant ir priebalsių samplaikas, pvz., „brolis“ ‒ „b-r-o-l-i-s“. Tai pat jie nesunkiai geba kaitalioti garsus ir suvokti naujai gautus žodžius, pvz., žodžiui „kėdė“ paprašius pakeisti garsą „k“ į „d“, vaikas nesunkiai ras teisingą atsakymą. Įgyti gebėjimai pirmokui jau leidžia rašyti dviskiemenius ir triskiemenius žodžius.

Pirmieji požymiai – kaip atpažinti?

Vis tik pasitaiko, jog garsų struktūros ir sekos suvokimo gebėjimai vystosi ne visiems vaikams vienodai, o kai kuriais atvejais fonologinio suvokimo procesas gerokai užtrunka. Pasak logopedės, taip yra todėl, kad kai kurių vaikų fonologinio suvokimo gebėjimai yra silpnesni nei bendraamžių. Kitaip tariant, tokiems vaikams būdinga sulėtėjusi arba sutrikusi fonologinio suvokimo raida.
„Vos tik pastebėjus, jog mažieji turi fonologinio suvokimo trūkumų arba kyla abejonių dėl vaiko gebėjimų šioje srityje, tėvams visuomet rekomenduojama kreiptis į logopedą. Tik profesionalus specialistas įvertins vaiko fonologinio suvokimo gebėjimus, ir pateiks efektyvių rekomendacijų, padėsiančių kuo greičiau įveikti šį sutrikimą. Laiku nesuteikus specialiosios pagalbos ateityje gali kilti dar didesnių problemų – mat mokykliniame amžiuje, tikėtina, išryškės skaitymo (dislekcijos) arba rašymo (disgrafijos) sunkumų“, – sakė Šiaulių universiteto, turinčio ilgametes specialiosios pedagogikos ir logopedijos specialistų rengimo tradicijas, doktorantė.

Fonologinio suvokimo sutrikimų turintiems vaikams kur kas sunkiau atlikti rimo užduotis, t. y. atskirti, ar nurodyti žodžiai rimuojasi, ar ne. Taip pat išskirti garsą iš kitų garsų, skiemenų ar žodžių eilės. Ne mažiau lengva įvardyti garso vietą žodyje (pradžioje, viduryje, pabaigoje) ar nustatyti žodžio garsus – pasakyti, kokiu garsu prasideda ir / ar baigiasi, pvz., žodis „žolė“ ar „katė“. Tokiems vaikams daugiau problemų kyla stengiantis sugalvoti žodžių iš nurodyto garso, taip pat atrinkti paveikslėlius, daiktus, prasidedančius tuo pačiu garsu.

„Pastebime, jog fonologinio suvokimo sutrinkimų turintiems mažyliams dažnai sunku pakartoti panašiai skambančių skiemenų eiles, pvz., „pa-ba-po“, ar atskirti panašiai skambančius kalbos garsus, pvz.: „š–ž“, „p–b“, „k–g“, „t–d“, bei žodžius, tokius kaip „buvo–puvo“, „dūda–būda“, „šilas–žilas“ ir pan. Todėl kalbėdami jie neretai painioja panašiai skambančius ir / ar artikuliuojamus garsus, t. y. vienus garsus keičia kitais arba juos vartoja netaisyklingai. Nors paprašius vaiko pakartoti tuos pačius izoliuotus garsus, juos neretai ištaria taisyklingai“, – sakė S. Daniutė.

Mokymą(si) paverskite smagiu žaidimu

Esant fonologinio suvokimo sutrikimams logopedo pagalba būtina, tačiau pasikonsultavę su specialistu fonologinį suvokimą namuose sėkmingai gali ugdyti ir tėvai. O štai itin veiksmingų rezultatų pavyks pasiekti, jei fonologinio suvokimo ugdymas taps smagiu šeimos žaidimu.
„Kartu su visa šeima klausykitės, dainuokite besirimuojančias daineles, mokykitės ir kartokite kuo daugiau eilėraščių, skaičiuočių. Skaitydami knygas bandykite surasti kuo daugiau besirimuojančių žodžių arba pasirinktam žodžiui sugalvokite besirimuojantį atitikmenį. Taip pat galite paprašyti vaiko įvardinti vieną iš pateiktų žodžių, kuris nesirimuoja, pvz.: „pūkas“, „rūkas“, „ropė“, – vardijo logopedė.
Mokymosi procesas bus veiksmingesnis, jei įtrauksite ir skaičiavimą, t. y. skaičiuosite sakinyje esančius žodžius, o vėliau, kai vaikas jau gebės, plodami suskaičiuosite žodžių skiemenis. Kartu su vaiku naudinga skaičiuoti, ir kiek garsų turi vienas ar kitas žodis, taip pat įvardinti visus jo garsus iš eilės. Pavyzdžiui, tai galima atlikti ir ant stalo padėjus tiek konstruktoriaus detalių, kiek garsų turi vienas ar kitas žodis.

„Pravartu žaisti ir įvairius žodinius žaidimus – tam puikiai tiks ir tradicinis „Sugedęs telefonas“. Galite išbandyti ir kitų variantų, pavyzdžiui, pasakyti žodžio pradžią ir paprašyti vaiko įvardinti jo pabaigą arba sugalvoti drauge kuo daugiau žodžių, prasidedančių tam tikru garsu. Ne mažiau naudinga sudarinėti sakinius ar kurti istorijas iš žodžių, prasidedančių nurodytu garsu, taip pat tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmojo paskutiniu skiemeniu, pvz.: „ropė–pėda–dama–mašina–namas“ ir t. t., –patarimais dalijosi S. Daniutė. – Svarbiausia – mokymosi procesą paversti smagia ir žaisminga veikla. Taip ir veiksmingų rezultatų pasieksite, ir sustiprinsite tarpusavio ryšius.“

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikas

Vienas įprotis padės išvengti net 80 proc. infekcinių ligų!

Infekcinės ligos pasaulyje kasmet nusineša tūkstančius vaikų ir jaunuolių gyvybių, dar daugiau jų paguldo į sunkios ligos patalą

V. Skaisgirė: nesu iš tų mamų, kurios jaudinasi dėl kiekvieno menkniekio

Gražuolės krepšininkų žmonos pasidalino patarimais, kaip nuo užklumpančių ligų apsaugoti vaikus

Išleista pirmoji lietuviška knyga neišnešiotų kūdikių tėvams

Savaitgalį neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ surengtoje šeimų šventėje pristatyta anksčiau laiko gimusių kūdikių tėvams skirta, ilgai laukta edukacinė knyga „Ankstukas“.

Kaip suformuoti teisingus vaikų mitybos įpročius?

Nuo mažų dienų vaikai mokomi skaičiuoti, rašyti, skaityti, vėliau – Pitagoro ir kitų teoremų, tačiau pamirštama kalbėti apie itin mūsų sveikatai ir savijautai didelę įtaką darantį maistą.

Pasaulinio garso fotomenininkė Lietuvoje pristato jautriausią savo parodą

Visame pasaulyje garsi fotomenininkė ir vaikų teisių ambasadorė Anne Geddes pirmą kartą Lietuvoje eksponuoja savo parodą.

Pirmokas nemoka taisyklingai skiemenuoti? Vadinasi, nemokės nei taisyklingai skaityti, nei rašyti

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau ima tarti garsus, pirmuosius žodžius.

Prieš patyčias ir psichologinį smurtą - jautrios meninės akcijos (1)

Šešiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose šią savaitę pasirodė ypatingos socialinės lauko reklamos, kviečiančios būti neabejingais, atidžiau stebėti vaiko elgesį, sustabdyti nederamus tiek suaugusiųjų, tiek vaikų poelgius.

Geidžiama nėščiųjų fotografė žindo savo penkerių sūnų (34)

Ivetė Ivens - vos dvidešimt šešerių savamokslė fotografė, kurios vienos nuotraukos kaina prasideda nuo 250 dolerių.

Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis?

Norėdami, kad vaikas „užsikrėstų“ patriotiškumu, turime nepraleisti svarbių valstybės švenčių ir jas nuoširdžiai paminėti.

Atopinis dermatitas – ne tik sergančiojo, bet ir visos šeimos problema

Net 25% visų vaikų iki 4 m. kenčia nuo atopinio deramtito arba egzemos. Ši liga vargina ne tik sergantį vaiką, bet ir visą šeimą, kuri vienu ar kitu būdu turi koreguoti savo mitybą, įpročius ir gyvenimo būdą.

Psichologė I. Bobinienė: ar bus vaikai atiminėjami iš šeimų? (2)

Kartais vis dar girdžiu klausiant: „argi tempimas už ausies, pliaukštelėjimas delnu vaikui čia jau smurtas?“

Kai paaugliams diagnozuojamos suaugusiųjų bėdos....

Sulig kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų XXI amžiaus technologinių naujovių išpopuliarėjimu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fiksuojamas vaikams ir paaugliams būdingas rekordiškai mažas fizinis aktyvumas.

Norint sukurti šeimai draugišką miestą vien žaidimo aikštelių nebepakaks (2)

Kalėdos dar vadinamos vaikų švente. Tačiau kai su jais išsiruošiame į miesto aikštę, kavinę, prekybos centrą ar kitur, anaiptol, ne visuomet randame šeimoms pritaikytą aplinką ar pozityviai į mažųjų išdaigas reaguojančius žmones. Kaip šios problemos sprendžiamos svetur, pasakoja neseniai Niujorke stažavusis Šiaulių universiteto dėstytoja Odeta Šapelytė.

5 būdai, kaip prasmingai praleisti šventinį laiką su vaikais

Kai gruodis tampa nesibaigiančiu dovanų pirkimo, pyragų kepimo, giminių lankymo ir renginių maratonu, metų gale sunku išvengti nuovargio, o blizgiame šurmulyje lengva pamesti prasmę. Ką daryti, kad šventinis laikotarpis atneštų daugiau gerų emocijų visai šeimai, o vaikams įsimintų ne tik dovanos ar kalėdiniai filmai, bet ir drauge praleistas laikas?

Ką daryti, kad vaikai valgytų sveiką maistą?

Daugelis suaugusiųjų, duodami vaikui garuose virtą brokolį, galvoja, kad atžala jo nevalgys. Mitybos specialistė Raminta Bogušienė pritaria: žinoma, kad nevalgys ir sakys „nemėgstu“ ne tik dėl to, kad mes taip galvojame, bet ir todėl, kad žino gausiąs sausainį, baronką ar bandelę. Vis dar gaji suaugusiųjų baimė, kad mažametis liks alkanas. Tačiau šiais laikais sergama ne iš bado, bet nuo pertekliaus.