Muzikavimas ilgina amžių. Tad pradėkime nuo kūdikystės!

 (1)
Muzikavimas ilgina amžių. Tad pradėkime nuo kūdikystės!%
"Corbis" nuotrauka

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Net pačio mažiausio vaikučio tėveliai suka galvą, kaip jį ugdyti. Gal vesti į muzikos pamokėles, nuo kada kurį instrumentą rinktis, kad lavėtų ir kiti gebėjimai?

Konsultuoja Dėja Aukštkalnytė, Lietuvos Š.Suzuki muzikos mokytojų asociacijos viceprezidentė

Ar tiesa, kad aukščiausius intelekto gebėjimus pasiekia vaikai, kurie mokėsi muzikuoti?

Vienareikšmiškai sutikti su tokiu teiginiu negalima, nes vadinamojo Mozarto efekto knygos autoriaus D.Campbello atlikti tyrimai buvo ne kartą kritikuoti mokslo pasaulyje. Jeigu muzikos mokytojams ir ankstyvojo muzikinio ugdymo gerbėjams ši knyga patinka, tegul seka šiais patarimais. Vaikams muzikos klausymasis bei ankstyvasis ugdymas tikrai nepakenks - ir ne tik muzikinis. Moksliniai šios srities įrodymai abejotini, bet pedagoginė praktika atskleidžia aiškią tendenciją: su malonumu muzikuojantys vaikai yra imlūs, dėmesingi, greitos reakcijos, kūrybingi, darbštūs, moka klausytis ir t. t.

Kurie garsūs mokslininkai vaikystėje buvo perspektyvūs muzikantai, bet pasuko mokslo keliu?

Fizikas A.Einsteinas gerai grojo smuiku ir aktyviai dalyvavo muzikiniame visuomenės gyvenime. Tiesa, ar jis vaikystėje buvo „perspektyvus muzikantas", niekas negalėtų pasakyti. Tai savo meto kultūringa ir įvairiapusiškai išsilavinusi asmenybė, nes šeimos muzikavimas ir gebėjimas groti bent vienu instrumentu Vokietijoje buvo nacionalinė tradicija, ne išimtis - ir Europos žydų šeimos. Kiekvienam išsilavinusiam žmogui buvo būdinga pačiam mėgėjiškai muzikuoti ir turėti bendrą supratimą, kas šioje srityje yra vertinga, o kas - pigu.

Ar muzikuojantiems matematika sekasi geriau?

Pasak įvairių intelektų teorijos pradininko H.Gardnerio, muzikinis intelektas yra viena, o matematinis - kita. Tačiau kitų mokslininkų nustatyta, kad muzikinio ir matematinio mąstymo centrai smegenyse yra artimi. Vadinasi, aktyvinant vieną mąstymo sritį lavėja ir kita. Tačiau neturiu žinių, kad būtų nustatyta, jog muzikuojantiems vaikams geriau sekasi kaip tik matematika. Jiems taip pat gerai sekasi ir kalbos, nes dainavimas padeda mokytis gimtosios kalbos, o klausos lavinimas - užsienio kalbų. Ką jau kalbėti apie tai, kad siekiant įveikti logopedines bėdas muzikos terapija yra nepakeičiama.

Pastebėta, kad mokantys groti pianinu greičiau spausdina tekstą, geriau derina rankų ir kojų judesius vairuodami automobilį. Kokių dar pranašumų teikia mokėjimas groti klavišiniais instrumentais?

Pianistai nuo vaikystės mokosi greitai spaudyti klavišus, tuo pačiu metu abiem kojomis minti pianino pedalus, todėl šie gebėjimai jiems tampa natūralūs kaip kvėpavimas. Tiesa, skambėtų gan juokingai, jei ragintume vaiką mokytis groti pianinu dėl to, kad vėliau taptų „ralistu". Kiekvienos srities įgūdis, jeigu yra suformuotas tvirtai ir sąmoningai, yra vertybė, o kaip jis bus pritaikytas kitose gyvenimo sferose, priklauso nuo to, ar kūrybiškas žmogus. Taip pat galima teigti, kad grojimas iš natų, sekant akimis ne rankas ir kojas, bet tekstą popieriaus lape, padeda orientuotis aplinkoje bei ypač gerai reaguoti į sutinkamas kliūtis. Bet tai ne vien klavišinių instrumentų nuopelnas. Įrodyta, kad muzikavimas ilgina amžių, o ilgiausiai gyvena koncertuojantys atlikėjai ir... bibliotekininkai. Kažin ar visi bibliotekininkai irgi kažkada mokėsi groti?

Kokia kitų instrumentų nauda įvairiems gebėjimams?

Mokslininkai nustatė, kad smuikininkų smegenys dirba didžiausiu pajėgumu. Kodėl? Nes vienu metu reikia kontroliuoti kūno padėtį („gerą laikyseną"), stebėti, kaip kairės rankos pirštai juda stygomis, o dešinė ranka valdo stryką, „įjungti" atmintį, emocijas ir kt. Jei nuo ankstyvos vaikystės smegenims duodama daug darbo, jos tikrai naudos daugiau galių. Jeigu vaikas mokysis groti bet kuriuo instrumentu, smegenys (ir kūnas) dirbs kur kas daugiau, nei visą dieną žiūrint televizorių. Beje, pastebėta, kad pučiamieji instrumentai padeda vystytis plaučiams, tad ypač naudingi astma sergantiems vaikams. Šie instrumentai - viena profilaktikos priemonių linkusiems sirgti kvėpavimo takų ligomis (bronchų ir plaučių uždegimu bei kt.).

Nuo kokio amžiaus vaiką galima mokyti groti?

Nuo tada, kai „pasiduoda lavinimui", t. y. moka bent keletui minučių sukaupti dėmesį ir kontroliuoti savo kūną (antraip vaikas negalės pakartoti užduočių). Jeigu norime pradėti vaiką mokyti anksti (nuo 2-3 m.), teks rinktis instrumentus, kurie gali būti pritaikyti jo kūnui. Pvz.., smuikas, gitara, violončelė, arfa, fleita yra „sumažinami" ir „padidinami" instrumentai, o klarnetas, obojus, saksofonas, akordeonas yra NEPAKELIAMI (ką jau kalbėti apie jų valdymą). Sėdint prie pianino reikia mokėti išlaikyti pusiausvyrą, tik tuomet galima pradėti mokytis. Tačiau jeigu protingi suaugę žmonės sugalvos, kaip pritaikyti mažam vaikui visus instrumentus, galėsime rinktis bet kurį patį mėgstamiausią.

Ar visi muzikinio ugdymo metodai šiuo klausimu sutaria?

Ne, aš kalbu kaip S. Suzuki metodikos sekėja. Tradicinėje muzikos mokykloje aiškiai nustatytos amžiaus ribos: pianinu ir styginiais grojama nuo 7 m., dumpliniais ir pučiamaisiais - nuo 9 m. O japonų mokslininkas daktaras Š.Suzuki antroje XX a. pusėje pirmasis pradėjo dirbti su jaunesniais vaikais ir pasiekė puikius rezultatus. Pagal jo metodiką smuiku galima groti nuo 2 m. (arba dar anksčiau), pianinu - maždaug nuo 3 m., o kitais instrumentais, kurie pritaikyti vaikui - nuo panašaus amžiaus.

Kaip suprasti, koks instrumentas vaikui tinkamiausias? Ar mažyliui ilgais pirštais siūloma groti pianinu, styginiu instrumentu?

Kokiu instrumentu groti, priklauso nuo vaiko noro, o ne nuo pirštų ilgio. Esu nuoširdžiai įsitikinusi, kad neetiška vaiką derinti prie instrumento. Yra puikių pianistų, kurie groja į „sardeles" panašiais pirščiukais, o jų išgaunamas garsas nenusileidžia ilgapirščiams didžiulių rankų savininkams. Spręsti apie būsimus vaiko laimėjimus pagal fizinius duomenis - mistika. Valia ir intelekto savybės atlieka lemiamą vaidmenį.

Vaikas nori mušti būgną, o tėveliai arba mokytojai siūlo griežti smuikeliu arba groti pianinu. Ar suaugusiųjų pageidavimai neužgesins vaiko svajonės muzikuoti?

Dažniausiai visi vaikai nori „groti būgnu", bet tik tam, kad „pagrotų" suaugusių nervais. Jeigu nuvesime juos į tikrą mušamųjų pamoką, kažin ar ten ilgai ištvers. Bet jeigu troškimas neblėsta, geriau pasikliauti vaiko noru, o ne savo ambicijomis. Pagaliau tai suteikia suaugusiesiems kozirį susitarti su vaiku kilus konfliktui: „Aš tavęs neverčiau lankyti pamokų - pats norėjai." Tėveliams spaudžiant rinktis nenorimą instrumentą pergalė bus vaiko pusėje, kai šis ims šiaušis: „Kodėl tu mane verti?" Kažin ar rasime kokį nors protingą atsakymą į šį pareiškimą...

Nuoširdžiai patariu tėvams: jeigu koks nors „specialistas" jūsų vaiką nori atkalbėti nuo patinkamos veiklos dėl „netinkamumo", ieškokite kito specialisto. Vaikai yra tinkami visiems dalykams, nebent būtų ištikusi rimta fizinė negalia. Beje, kai kuriais pučiamaisiais instrumentais LAIKINAI negrojama, kol keičiasi pieniniai dantys.

Ar renkantis instrumentą reikia atsižvelgti į būsimo muzikanto temperamentą?

Ne. Bet kurio temperamento vaikas grodamas bet kuriuo instrumentu gali rasti sau mielų emocijų. Tai priklauso nuo kompozitorių kūrybos ir nuo to, kaip atlikėjas (šiuo atveju - vaikas) ją perteiks.

Būna, kad nelabai muzikalus vaikas trokšta groti. Kaip tėveliams elgtis, jei jo nepriėmė į muzikos mokyklą? Gal mokyti namie? Ar vėliau supratęs, kad jo gebėjimai į sceną nenuves, nepatirs psichologinės traumos?

Suaugę yra pratę grojimą sieti su scena ir koncertine veikla, vaikas - tik jei jau yra „ragavęs" grojimo. O noras groti būna abstraktus - tai TIKRAS noras, nesusietas su konkrečiais laimėjimais, juolab su noru išsiskirti, „pasirodyti". Tokį nuoširdų vaiko norą būtina patenkinti. Tai kur kas didesnis poreikis nei naujas žaislas ar kaprizas. Būtų nuostabu, kad vaikams kuo dažniau kiltų tokių gražių norų. Ar jie išsipildys, priklauso nuo suaugusiųjų. Psichologologinių bėdų kyla tikrai ne dėl „nepatekimo į sceną", jų dažniau matome kaip tik tarp suaugusių atlikėjų, ypač TV „žvaigždžiukų" renginėliuose. Tad pagal galimybes tenkinkite vaiko norą lavintis. O jeigu neįstoja į muzikos mokyklą, ieškokite kitų būdų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikas

Dietologė E. Gavelienė: šis patiekalas reikalingas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Vaikų gastroenterologas: šios ligos atvejų padaugėjo 50 kartų!

Per pastaruosius metus ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų tarpe ženkliai išaugo gastroezofaginio refliukso ligos atvejų.

Nuo kitų metų – nemokami skiepai nuo rotavirusinės infekcijos

Naujovė vaikų skiepų kalendoriuje – skiepai nuo rotavirusinės infekcijos.

Modelių pasaulis iš tėvų perspektyvos: visiškai pasitikėti turi ne tik vaiku, bet ir agentūra (1)

Dvyliktokei Julijai Petrauskaitei (17), kaip ir jos šeimai, mados pasaulis buvo labai tolimas, miglotas ir kupinas nežinomybės. Vis dėlto, giliai širdyje puikius genus turinčiai merginai kirbėjo noras išbandyti savo jėgas prieš fotoobjektyvą. „Juk neturėjau, ko prarasti. Tik linksmai praleisti dieną ir gauti profesionalių patarimų“, – pirmą susitikimą su „Image Group“ agentūra šypsodamasi prisimena Julija.

Vaikų psichiatras L. Slušnys: savižudybę ir jos priežastis kiekvienas žmogus mato skirtingai

Niekam ne paslaptis, jog paauglių savižudybės – opi ir skaudi problema Lietuvoje. Gąsdinantys skaičiai kiekvienais metais vis auga, o šia tema kalbėti iki šiol baisu. Vieni tai vadina nuodėme, kiti – psichikos sutrikimu. Tačiau kokios tikrosios šio poelgio priežastys?

Kaip vaiką mokyti saikingai vartoti ir atsakingai skolintis

Menkas Lietuvos vaikų finansinis raštingumas: atsakomybė krenta švietimo sistemai ir tėvams.

Daugiavaikė mama: apie tai, kaip trečias vaikas gali tapti ir pirmuoju (2)

„Pirmagimes dvynukes bent iki metų man užaugino visas kaimas,“ mena Veronika Urbonaitė-barkauskienė.

Kas kaltas dėl vaikų trumparegystės – gyvenimo būdas ar genai?

Mūsų darbas ir poilsis dažniausiai susiję su informacijos apdorojimu – analizuojame ataskaitas, naršome internete, o norėdami atsipalaiduoti – žiūrime filmus. Akys gauna labai didelę apkrovą, tad nenuostabu, kad pastaraisiais metais sparčiai auga akių ligų skaičius.

Gydytoja kardiologė: kokie ženklai įspėja, kad vaikas perkaito

Aukšta oro temperatūra ar ilgas buvimas karštyje neigiamai veikia žmogaus sveikatą, ypač tam jautrūs vaikai. Kaip apsaugoti mažylius karštomis vasaros dienomis ir kaip suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei?

Dviejų mažamečių mama Vaida Kurpienė – apie tai, kaip vaikams „įpiršti“ daržovių (1)

Remiantis švedų Örebro universiteto ir Karolinska instituto tyrėjų duomenimis, tik kas ketvirtas vaikas Europoje suvalgo asmeniui rekomenduojamą 400 gramų vaisių ir daržovių normą.