Katažina Zvonkuvienė: jaučiausi negraži, nevykusi, blogesnė už kitus

„Nors buvau labai laimingas, artimųjų meilės apsuptas vaikas, tačiau iš vaikystės vis dėlto geriausiai prisimenu ne tėvų ir artimųjų meilę, o baisias, labai skausmingas patyčias, mane lydėjusias mokykloje“, – pokalbį pradeda žinoma dainininkė, beveik pusantrų metų dvynukų Donato ir Kornelijos mama Katažina Zvonkuvienė.

„Jaučiausi kitokia – pravardžiuojama, negraži, nevykusi, blogesnė už kitus. Tačiau, žiūrint iš laiko perspektyvos, jei ne tos žiaurios patyčios, šiandien tikrai nebūčiau tuo, kas esu. Esu be galo tikintis žmogus ir žinau, kad Dievas sunkiausius išbandymus siunčia tik tiems, kurie sugeba juos pakelti. Man vaikystėje tai nuolat kartojo tėvai, tačiau prireikė nemažai laiko, kad tai įsisąmoninčiau. Šis suvokimas atėjo kartu su branda. Išgyventos skausminga patirtis mane sustiprino, išugdė mano užsispyrimą, tikėjimą Dievu ir savo jėgomis. Vėliau, būtent dėl šių mane sustiprinusių savybių, gyvenime daug pasiekiau ir labai dėkoju tėvams, kad mane visada palaikė“, – pasakoja Katažina.

Moteris pripažįsta, kad sulaukusi savo vaikų, bendraudama su jais, iš naujo permąstė ir įvertino savo santykį su tėvais. „Juk savo vaikams stengiamės duoti geriausia, ką gavome iš savųjų arba atvirkščiai – stengiamės nekartoti savo tėvų klaidų“, – samprotauja. – Aš dėkoju savo tėvams, kad netapau taip vadinamo auksinio jaunimo atstove. Man baisu matyti, kaip kai kurie šiuolaikiniai vaikai bei jaunuoliai elgiasi ar bendrauja su aplinkiniais – mano esą pasaulio centras, įsivaizduoja, kad viskas sukasi aplink juos.“

Asmeninio albumo nuotr.

„Mano tikslas, kad mūsų su Deivydu vaikai būtų dori žmonės, tai yra svarbiausia, – sako Katažina. – Kad būtų tikintys, garbingi, kuklūs, kultūringi, mandagūs, gerbtų tėvus ir aplinkinius, kad būtų atsakingi už savo žodžius ir veiksmus, kad jokiais būdais nemanipuliuotų tėvų žinomumu, kad gerbtų šeimos ir savo šalies tradicijas. Tikrai nesieksiu, kad jiems būtų viskas „padėta ant lėkštutės““, – užtikrintai kalba žinoma moteris.

Visų šių dalykų vaikai pirmiausia mokosi šeimoje, tad, pasak Katažinos, svarbu, kad vaikai turėtų į ką lygiuotis. „Tėvai vaikams yra veidrodis – noriu juo būti savo vaikams“, – pripažįsta. Juk vaikai mato ir girdi, kaip elgiesi, kaip bendrauji su kitais žmonėmis, su savo tėvais.

„Žinoma, negali būti 100 procentų tikras, kad tau pavyks, kad vaikai seks būtent tavo pavyzdžiu, tačiau reikia stengtis. Dabar esu tikra, kad mūsų vaikai mato gerus pavyzdžius – Deivydo ir mano šeimos vertybės puikiai sutampa, o, kalbant apie draugus, jie savaime tarsi „išsirūšiuoja“ – atkrenta tie, su kuriais mums nelabai pakeliui bei lieka tie, kuriuos labiausiai mylime, su kuriais dalijamės bendromis vertybėmis. Tad ir šių draugų bei jų vaikų įtaka mūsų dvynukams bus neabejotinai teigiama“, – pasakoja Katažina.

„Pasitaiko atvejų, kad net ir šauniausių tėvų vaikai pasuka klystkeliais, tačiau stengiuosi, kad mūsų mažyliai aplink turėtų vien gerus pavyzdžius“, – ryžtingai pokalbį baigia Katažina Zvonkuvienė. Daugiau įdomių istorijų bei naudingų patarimų išgirsite didžiojo „Gelbėkit vaikus“ paramos koncerto „Už vaikystę“ metu kovo 16 d. per LNK televiziją.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis