Kaip turėtume reaguoti į nevaldomą vaikų pyktį?

Kaip pasikeistų jūsų šeimos gyvenimas, jeigu vaikai, būtų valdomi ne negatyvaus, o pozityvaus proto, išmoktų ne priešiškai, o palankiai reaguoti į kasdienes situacijas: ginčus su broliais ir seserimis, prašymus išjungti elektroninius prietaisus ir klausyti, raginimus ruošti namų darbus, vakarinius konfliktus rengiantis eiti miegoti?
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kas pasikeistų, jeigu jie nebūtų tokie nesukalbami, užsispyrę ir sugebėtų susivaldyti, kai kas nors vyksta ne pagal jų norus? Jei jie nesibaimintų naujų potyrių, o jų nekantriai lauktų? Jei mokėtų aiškiau reikšti savo jausmus, taptų atidesni ir dėmesingesni aplinkiniams? Kaip keistųsi jų laimės pojūtis ir kiek laimingesnis ir ramesnis taptų visos šeimos gyvenimas?

Vaikus, kurių požiūrį į aplinką formuoja negatyvus protas, valdo išorinės aplinkybės ir jų pačių jausmai. Tokie vaikai keblias situacijas sutinka priešiškai, užsisklendžia, negali išsivaduoti iš užplūdusių emocijų, negeba žvelgti į pasaulį smalsiai ir atvirai. Tad svarbiausia tėvų užduotis – ugdyti pozityvųjį vaiko protą. Tai – išmokyti drąsiai, lanksčiai ir atvira širdimi pasitikti iššūkius bei galimybes, tinkamai valdyti savo emocijas (pyktį, nerimą, liūdesį), iš negatyvaus proto būsenos sklandžiai grįžtant į pozityvaus proto „režimą“.

Būtent pozytyvaus mąstymo ugdymo ir moko naujoji leidyklos „VAGA“ išleista psichiatro Danielio J. Siegelo ir vaikų psichoterapeutės Tinos Payne Bryson knyga „Smegenys, tariančios TAIP“ (vertėja Ieva Šimkuvienė, 2018 m.). Knygoje gausu iliustratyvių pavyzdžių ir praktinių patarimų, kurie padės lengvai įvaldyti autorių siūlomas technikas. Dalinamės įdomiausiomis knygos įžvalgomis ir psichologo Edvardo Šidlausko patarimais, kaip suvaldyti nestabilias vaikų pykčio reakcijas.

Galbūt jau esate matę, kaip elgiasi jūsų vaikai, kai negauna, ko užsimanę. Iš pusiausvyros išmuštus mažesnius vaikus užklumpa pykčio priepuoliai, jie mėto daiktus, daužosi, spardosi ar kandžiojasi. Kada vaikai pradeda reikšti tokias emocijas, kaip pyktis, liūdesys ar baimė? Pasak psichologo E. Šidlausko, tai įvyksta jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. „Emocijos yra reakcija į aplinką, jos padeda vaikui komunikuoti su jį supančiais žmonėmis ir jų dėka pranešti apie tai kas patinka, o kas ne. Pyktis yra būdas ištransliuoti savo nepasitenkinimą tuo, kas yra nepriimtina ir sukelia distresą, kurį gali išprovokuoti aibės dalykų. Pavyzdžiui, netekus smagaus žaislo, kai tenka valgyti neskanų maistą ar tiesiog patirti tai, kas yra nemalonu.“

Taip pat nesuvaldomai gali elgtis ir įpykę didesni vaikai, tačiau jie jau moka ir manipuliuoti tėvais: pasitelkdami vis gausėjantį žodyną ir psichologines žinias, stengiasi juos skaudinti kalbomis. Yra vaikų (ir visai mažų, ir vyresnių), kurie tiesiog užsisklendžia savyje arba pasislepia – tiesiogine ar perkeltine prasme – atsiribodami nuo visų aplinkinių ir kentėdami vieni. Stabilumo trūkumą ir dažnas audringas vaikų reakcijas gali lemti įvairiausios priežastys: amžiaus tarpsnis, temperamentas, trauma, miego sutrikimai, pojūčių apdorojimo sunkumai, sveikatos sutrikimai ir medicininės priežastys, mokymosi, kognityviniai sutrikimai ir kitokios negalios. Taipogi – vaiką prižiūrintys žmonės, didinantys stresą arba nereaguojantys į vaiko emocijas, aplinkos lūkesčių ir vaiko gebėjimų neatitiktis ar psichikos sutrikimai.

Knygoje „Smegenys, tariančios TAIP“ taip pat aptariama, kokias didžiausias klaidas paprastai daro tėvai, norėdami numalšinti vaikų pyktį. „Sukilus pykčiui, turbūt viena didžiausių tėvų klaidų yra mėginimas vaiką nutildyti, tarsi uždraudžiant jausti. Jokiu būdu nereikia jo barti, ignoruoti ar mėginti aklai papirkti malonumais“, – pabrėžia E. Šidlauskas. Dažnai nesuvokiame, kokią žalą darome niekindami ir menkindami savo vaikus ir jų jausmus: kai stengiamės nukreipti jų dėmesį, neigiame ar žeminame, peikiame ar mėginame ką nors per jėgą įkalti į galvą; kai atsiribojame patys ar juos tildome arba gėdiname. Kai į jų emocinius proveržius reaguojame bet kuriuo iš šių būdų, išties veiksmingai juos baudžiame už normalius, žmogiškus jausmus ir už tai, kad jie išreiškia savo vidinę būseną. Šitaip lengva numarinti visus jausmus, nes vaikams parodome, kad jausmų ir išgyvenimų nereikia rodyti atvirai.

Iš tiesų, o kaip tėvai turėtų reaguoti į vaiko pykčio priepuolius? „Pyktį derėtų priimti, kaip normalų ir teisėtą vaiko būdą pranešti apie savo kančią, nepatenkintus poreikius. Ir esant galimybei, pašalinti tos kančios priežastį, vengiant slopinti pačią reakciją. Svarbu išsiaiškinti kame priežastis, jei ji ne vaiko jėgoms – patiems pašalinti. O jei vaikas gali problemą kažkaip pats įveikti, tai pamokyti kaip tai padaryti ir palaikyti bei padrąsinti“, – pataria psichologas.

Taigi tėvai norėdami ugdyti pozityvų vaikų mąstymą, pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį ir išmokti valdyti negatyvias vaiko mintis ir jausmus. Emocinį sąmyšį, pasireiškiantį pykčio protrūkiais – rėkimu, siautėjimu, užgauliais išpuoliais, didžiuliu nerimu. Arba – užsisklendimu, sąstingiu, kai vaikas užsidaro savo kiaute, panyra į depresiją ir atsiriboja nuo aplinkos. Tuomet auklėti ir bendrauti su emociniu stabilumu pasižyminčia asmenybe, savo vaiku, bus daug lengviau.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikas

Žinia neturintiems kur dėti vaikų: nemokamų stovyklų yra, tik reikia paieškoti

Dirbantiems ir neturintiems kur dėti vaikų - galvos skausmas, kuo juos užimti vasaros mėnesiais. Kaip skelbė ELTA, mokamų stovyklų pasiūla didžiulė, tačiau jų kainos siekia iki 500 eurų vaikui už savaitę, o pradinukai, kurių nepatariama ilgam palikti vienų, vasarą atostogauja 12 savaičių.

Kaip turėtume reaguoti į nevaldomą vaikų pyktį?

Kaip pasikeistų jūsų šeimos gyvenimas, jeigu vaikai, būtų valdomi ne negatyvaus, o pozityvaus proto, išmoktų ne priešiškai, o palankiai reaguoti į kasdienes situacijas: ginčus su broliais ir seserimis, prašymus išjungti elektroninius prietaisus ir klausyti, raginimus ruošti namų darbus, vakarinius konfliktus rengiantis eiti miegoti?

Žaidimas, kuris padės vaikams išvengti seksualinės prievartos

Įvairaus amžiaus vaikai atostogaudami stovyklose, pas giminaičius, senelius ar draugus, neretai atsiduria situacijose, kai kyla grėsmė tapti seksualinės prievartos aukomis arba yra seksualiai išnaudojami. Kaip tėvams ir mokytojams pasikalbėti su vaikais, kad jie atpažintų pavojingas situacijas tiek internete, tiek realiame pasaulyje?

Psichologė: kaip vaiko neužslopinti, kad augtų pasitikintis savimi ir kitais

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Kaip per egzaminų sesiją įveikti stresą ir nepalūžti?

Kelis mėnesius truksiantis brandos egzaminų maratonas jau prasidėjo. Daugeliui abiturientų jis kelia didesnį ar mažesnį stresą. Nevaldomas jis gali sumenkinti mokymosi produktyvumą, o ypatingai rimtais atvejais netgi sukelti ir pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų.

Kaip padėti vaikui atskleisti jo gabumus

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja. Deja, psichologės Miglės Motiejūnaitės teigimu, per didelis technologijų naudojimas neigiamai veikia vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, be to – daug laiko praleidžiantis vienas jis vėliau susiduria su sunkumais tvarkydamasis socialinėse situacijose.

Lietuvos mamos: gimdyti renkasi vėliau ir vis dažniau - ne santuokoje

Kiekviena mama - nepakartojama, bet prieš Motinos dieną ELTA pasidomėjo, kokia buvo ir šiandien yra Lietuvos mama.

5 vunderkindų mama Foreli pataria, kaip užauginti talentingus bei gabius vaikus

Foreli Blinstrubaitė-Kramarik – ypatinga moteris! Lietuvių kilmės autorė, lektorė, ugdymo specialistė bei kompozitorė jaunystėje išvyko į JAV, ten sukūrė šeimą ir kartu su vyru susilaukė penkių vaikų. Visi penki Foreli vaikai pasižymi ypač puikiai išreikštais talentais įvairiose meno, mokslo ir kultūros srityse.

Jūsų vaikas alergiškas? Nedrauskite jam purvinomis rankomis ragauti maisto (6)

Tėvai, auginantys alergišką ar astma sergantį vaiką, privalo ne tik tinkamai prižiūrėti namus, atsakingai rinkti maistą, bet ir išmokyti aplinkinius, ką daryti ištikus priepuoliui, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Be to, priduria jis, reikia leisti vaikui ir išsitepti, ir purvinomis rankomis paragauti kokio maisto.

„Tėvų linijoje“ specialistai padeda nusiraminti ir surasti konkrečiai situacijai geriausią sprendimą

Daugiau nei pusmetį veikianti - „Tėvų linija“ - vienintelė vieta, kur visos Lietuvos tėvai gali gauti nemokamą, profesionalią psichologinę pagalbą vaikų auklėjimo klausimais. Paskambinus nemokamu telefono numeriu 8 800 900 12, su Paramos vaikams centro psichologais galima konsultuotis dėl įvairių problemų, kylančių visais vaikų amžiaus tarpsniais.