Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis?

Norėdami, kad vaikas „užsikrėstų“ patriotiškumu, turime nepraleisti svarbių valstybės švenčių ir jas nuoširdžiai paminėti.
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Edukacinė platforma mazujuekspertumokykla.lt kviečia Vasario 16-ąją ne tik pasimėgauti vienu iš nedaugelio laisvadienių savaitės viduryje, bet ir paminėti šią šventę taip, kad vaikams ji įsimintų ilgam. Juk teigiami pojūčiai – geriausias būdas ugdyti mažųjų pilietiškumą! Kaip tai padaryti žaismingai ir vaikams suprantamai, pataria istorikė dr. Živilė Mikailienė.

„Mažiesiems nelengva paaiškinti istorines datas, nes jie neturi mums, suaugusiesiems, būdingo laiko tėkmės suvokimo. Dešimt, šimtas ar tūkstantis metų vaikams yra nesuvokiamas laiko nuotolis, todėl, aiškinant datas, geriau tiesiog apsiriboti žodžiais „seniai“ ar „labai seniai“ ir išskirti tik pačius svarbiausius įvykius. Kasmet besikartojančio gimtadienio, kurį švenčia ir pats vaikas, analogija yra vienas taikliausių būdų vaikams paaiškinti kažkada vykusių įvykių sąsajas su dabartimi“, – sako dr. Ž. Mikailienė.

Lietuvos gimtadienis – diena, kai per įvairias veiklas galime vaikams paaiškinti, kas yra Tėvynės meilė, atsidavimas savo šaliai, patriotizmas. Norėdami, kad vaikas „užsikrėstų“ patriotiškumu, turime nepraleisti svarbių valstybės švenčių ir jas nuoširdžiai paminėti.

Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis?
© Organizatorių archyvas

Idėjos, kaip švęsti Vasario 16–ąją su vaikais:

* Susėskite drauge pavartyti šeimos albumų, papasakokite vaikams apie senelius, prosenelius, proprosenelius: kokie jų vardai, iš kur jie kilę, ką veikė (vaikai susidomėję patys užduos daugybę klausimų).

* Labai įdomia ir įtraukiančia veikla gali tapti šeimos genealoginio medžio kūrimas – mes, suaugusieji, galime nubraižyti šakas, įrašyti šeimos narių vardus, o vaikai iliustruos medį piešiniais. O galbūt šeimoje yra senolių, prisimenančių dar tarpukario Lietuvos laikus? Jų pasakojimai galėtų tapti puikiu šeimos ir valstybės istoriją siejančiu pavyzdžiu.

* Parodykite vaikams Lietuvos žemėlapį, drauge suraskite sostinę Vilnių, didžiuosius miestus bei tuos, iš kurių esate kilę jūs patys, jūsų tėvai ir seneliai. Palyginkite Lietuvą su kitomis šalimis – didelė ji ar maža? Vėliau kartu su vaikais galite atlikti įvairias užduotis: ant balto lapo nubrėžkite Lietuvos sienas, o patys vaikai tegul žemėlapyje nupiešia žmones, įžymius pastatus, Lietuvoje augančius medžius, gyvenančius gyvūnus ir kt.

* Puikus demokratijos ugdymo pavyzdys – svarbiais klausimais namuose rengiami balsavimai, kuriuose kiekvienas šeimos narys mokosi ne tik pareikšti savo nuomonę, bet ir gerbti kitą. Būtinai kartu su vaikais dalyvaukite valdžios rinkimuose, paaiškinkime, kodėl kiekvienas pilietis privalo juose dalyvauti.

* Mokykime vaikus, kad demokratija bei laisvė yra neatsiejamos nuo atsakomybės. Tad vaikas turi žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas. Mažųjų pareigos taip pat nedidelės – susitvarkyti žaislus, padėti mamai ar kitiems šeimos nariams atlikti nedidelius darbelius. Nedideli darbai gali virsti ir didesniais – surengus bendruomenės talką surinkti šiukšles iš gretimo parko ar miškelio, padėti greta gyvenančiam senam, neįgaliam ar skurstančiam žmogui.

* Neatsiejamas (ir privalomas) valstybinių švenčių atributas yra prie kiekvienų namų ar įstaigų plevėsuojanti Lietuvos vėliava. Iš tiesų, Lietuvos valstybės gimtadienis – galimybė vaikus supažindinti su valstybės simboliais – vėliava, herbu, himnu. Vėliavas lengvai rasite plevėsuojančias prie kiekvieno namo, tačiau galite ir patys namuose pasigaminti vėliavėlę ir ja mojuodami išeiti į gatvę, į miesto šventę.

Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis?
© Organizatorių archyvas

* Vienas iš paprasčiausių (ir saldžiausių) būdų supažindinti vaikus su Lietuvos vėliavos spalvomis bei jų reikšme – kartu gaminant trispalves vaišes. Pavyzdžiui, vaisių vėrinėlius (įvairiaspalvės vynuogės arba geltonas melionas, žalias kivis, raudona braškė), trispalvę želę. Drauge su vaikais gamindami vaišes, galime papasakoti, jog vėliava yra ypatingas tautos ir valstybės skiriamasis simbolis, rodantis jos pripažinimą tarp kitų tautų ar valstybių. Lietuvos trispalvė yra palyginti nesena – sukurta maždaug prieš 100 metų – 1918 m. Vėliavos spalvos parinktos neatsitiktinai, kiekviena jų turi savo reikšmę – geltona reiškia saulę, šviesą, gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, raudona – gimtąją žemę, drąsą ir už Tėvynę pralietą kraują.

* Taip pat galima namuose surengti ir nedidelį Lietuvai skirtų dainų, eilėraščių, ar savo kurtų trumpų istorijų konkursą, o nugalėtoją apdovanoti prizu. Vyresnio amžiaus vaikai, padedami tėvelių, galėtų surengti istorinę viktoriną.

* Kartu su vaikais dalyvaukite šventiniuose renginiuose, nes būtent juose kaip niekur kitur pajuntamas bendrumo, buvimo viena tauta, pasididžiavimo savo valstybe jausmas. Puiki mintis vasario 16–ąją vilniečiams ar atvykusiems svečiams aplankyti įžymų sostinės pastatą – Signatarų namus, esančius Pilies gatvėje Nr. 26. Būtent čia 1918 m. vasario 16 d. pasirašytas svarbus Lietuvos nepriklausomybei dokumentas – nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. Čia veikia muziejus. Šią dieną galime švęsti ir aplankydami senąją Lietuvos valstybės istoriją menančius objektus – aplankyti Valdovų rūmus, nuvykti į senąsias Lietuvos sostines – Kernavę, Trakus, aplankyti netoli mūsų gyvenamosios vietovės esančius piliakalnius, pilis ar dvarus. Juk kiekviename Lietuvos mieste, miestelyje ar regione yra istoriniai objektai, pasakojantys svarbius Lietuvos valstybei įvykius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikas

„Tėvų linijoje“ specialistai padeda nusiraminti ir surasti konkrečiai situacijai geriausią sprendimą

Daugiau nei pusmetį veikianti - „Tėvų linija“ - vienintelė vieta, kur visos Lietuvos tėvai gali gauti nemokamą, profesionalią psichologinę pagalbą vaikų auklėjimo klausimais. Paskambinus nemokamu telefono numeriu 8 800 900 12, su Paramos vaikams centro psichologais galima konsultuotis dėl įvairių problemų, kylančių visais vaikų amžiaus tarpsniais.

Garsios Lietuvos mamos pataria: žemuogės – nuo karščiavimo, levandos – nuo bakterijų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų. Tačiau, ar tradiciniai vaistai, kurie dažiausiai silpnina imunitetą ir nėra tinkami vaikų ir ypač kūdikių gydymui – tinkamiausias sprendimas?

Psichologų pastebėjimai apie tai, kas nutinka, kai vaikas yra nuolat lyginamas su kitais

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Grupė „Biplan“ gros, kad sergančiųjų išsėtine skleroze vaikai galėtų stovyklauti

Kovo 21 d. grupė Biplan kartu su Vilniaus išsėtinės sklerozės draugija Feniksai kviečia į nemokamą koncertą, kuris vyks klube „Legendos” (Vilnius, Kalvarijų g. 85).

Tyrimai įrodė, kas padeda įveikti egzemą (2)

Dažnai žmonės, turintys odos problemų, vengia dėvėti vilnonius drabužius, nes yra įsitikinę, kad vilna sukels dar daugiau nemalonų kaip paraudimą ar niežėjimą. Tačiau naujausi tyrimai skelbia gerą žinią tiems, kurie turi ypač jautrią odą ir serga egzema. Pasirodo, kad merino vilna kaip pirmo sluoksnio drabužis gydo ir ramina sudirgusią odą.

Ruošiant vaiką mokyklai yra svarbesnių dalykų už raides ir skaičius

Būsimųjų pirmokų ir priešmokyklinukų tėvai, galvodami apie pasiruošimą mokyklai, neretai daugiausia dėmesio skiria raidžių ir skaičių pažinimui, nerimauja, ar vaikas turi išmokti skaityti, atlikti sudėties ir atimties veiksmus dar prieš pirmąją klasę.

„Vaikų svajonės“ plečia veiklą: pagalbos kreipiasi į svajonių pildytojus

Prieš aštuonerius metus projektas „Vaikų svajonės“ startavo su 300 svajonių Vilniaus regione – 2017 m. jų visoje Lietuvoje išpildyta net 18 tūkst. Projekto organizatoriai tikina apie tokią sėkmę ir projekto plėtrą pradžioje net nesvajoję ir atskleidžia projekto ateities planus: „Svajones pildyti norime visus metus!”

Katažina Zvonkuvienė: jaučiausi negraži, nevykusi, blogesnė už kitus (5)

„Nors buvau labai laimingas, artimųjų meilės apsuptas vaikas, tačiau iš vaikystės vis dėlto geriausiai prisimenu ne tėvų ir artimųjų meilę, o baisias, labai skausmingas patyčias, mane lydėjusias mokykloje“, – pokalbį pradeda žinoma dainininkė, beveik pusantrų metų dvynukų Donato ir Kornelijos mama Katažina Zvonkuvienė.

Kristina Savickytė-Damanskienė: kaip rasti tinkamiausią bendravimo su savo vaiku būdą

Suaugusiųjų elgesys su vaiku didžiąja dalimi formuoja vaiko požiūrį į save ir aplinką, o vaikystės patirtys turi didelės įtakos jau suaugusio žmogaus gyvenimo kokybei.

Neringa Čereškevičienė: kaip išauginti patriotą?

„Kai klausau, ką mokykloje kalba vaikai, man atrodo, kad jie peraugo savo tėvus. O gal jie tik pas mus tokie?” - stebisi pradinės mokyklos „Upė” ir vaikų darželio „Tele Bim Bam” įkūrėja, vis rečiau scenoje pasirodanti Neringa Čereškevičienė.