Kai paaugliams diagnozuojamos suaugusiųjų bėdos....

Sulig kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų XXI amžiaus technologinių naujovių išpopuliarėjimu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fiksuojamas vaikams ir paaugliams būdingas rekordiškai mažas fizinis aktyvumas.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ir nors įprasta manyti, jog nugaros ar kaklo skausmai – jau suaugusiųjų bėdos, dėl fiziškai pasyvaus laisvalaikio šios problemos vis dažniau pastebimos net tarp mokyklinio amžiaus vaikų.

Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto docentė dr. Daiva Mockevičienė pastebi, jog kasmet mažėjantys paauglių aktyvumo rodikliai – natūrali reakcija į besikeičiančią aplinką. Vis dėlto dr. D. Mockevičienė pasidalija patarimais, kaip ir iš šiuolaikinio gyvenimo neiškristi, ir sykiu sumažinti šiuolaikinių technologijų žalą sveikatai tiems, kam dar visas gyvenimas – prieš akis, – mūsų vaikams ir paaugliams.

Pavojaus riba – 2 valandos

Kaip teigia Šiaulių universiteto docentė, nugaros skausmas yra laikomas antruoju (po galvos skausmo) pagal dažnį sveikatos sutrikimu pasaulyje, o esant menkam fiziniam aktyvumui nugaros ir kaklo srities skausmai pradeda pasireikšti nuo 11–12 metų ir ypač dažnėti paauglystėje.
„Atliktų tyrimų duomenys rodo, jog vaikų ir paauglių praleidžiamas laikas sėdint prie televizoriaus, mokantis, naršant ar žaidžiant kompiuteriu, planšetėmis bei mobiliaisiais telefonais yra tiesiogiai proporcingas patiriamiems nugaros skausmams. T. y. kuo daugiau laiko praleidžiama prie šių įrenginių, tuo dažniau ir daugiau patiriama nugaros skausmų“, – aiškino dr. D. Mockevičienė.

Štai pavyzdžiui, jei prie kompiuterio per dieną praleidžiama daugiau kaip 2 val., kyla grėsmė atsirasti kaklo ir pečių srities skausmams, formuotis netaisyklingai laikysenai. Tuo tarpu viršijant 5 val. ribą – pasireiškia ne tik nugaros skausmų, bet ir pažeidžiama centrinė nervų sistema, galinti neigiamai paveikti vaiko psicho-emocinę būklę.

Kur ir kaip sėdi vaikas?

Ne mažiau aktualu ir tai, kaip vaikas sėdi, t. y. kokioje pozicijoje yra jo kūnas. Mat, daugumą stuburo skausmų ir iškrypimų lemia netaisyklinga laikysena, kūprinimasis dėl baldo, ant kurio sėdima naudojantis kompiuteriu ar naršant mobiliuoju telefonu.

Netaisyklinga kūno padėtis

„Atsiradus nešiojamiems, planšetiniams kompiuteriams bei išmaniesiems telefonams vaikai įsigudrino vis daugiau laiko, skirto ne tik laisvalaikiui, bet ir mokymosi tikslams, praleisti tiesiog minkštai įsitaisius ant lovos ar fotelio, tokiu būdu darydami meškos paslaugą stuburui, – kalbėjo dr. D. Mockevičienė. – Kad stuburas išliktų tiesus, pravartu rinktis tvirtą, stabilią kėdę, kurios atlošas nesivarto ir išlaiko statų 90 laipsnių kampą su sėdyne. Augančiam vaikui geriausia kėdė su kuo kietesne sėdyne ir reguliuojamo aukščio funkcija, leidžiančia efektyviai suderinti pastarosios ir stalo aukštį.“

Ne arčiau kaip 45 cm

Dar viena priežastis, skatinanti ne tik stuburo srities, bet ir regos sutrikimus, – netinkama kaklo padėtis ir skaitymas ar žiūrėjimas įbedus nosį tiesiai į ekraną.

Netaisyklinga kaklo pozicija

„Vaikams naudojantis kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu nereikėtų kūprintis, sėdėti palenkus galvą žemyn – mat, mažiausiai žalos patiriama, kai ekranas yra akių lygyje. Taip pat svarbu ir atstumas, pavyzdžiui, nuo ekrano iki akių rekomenduojamas bent jau 45 cm nuotolis“, – vardijo Šiaulių universiteto docentė.

Patalpos apšvietimas lygu ekrano apšvietimas

Kaip teigia dr. D. Mockevičienė, paaugliai įsistebeiliję į išmaniųjų įrenginių ekranus, neretai mėgsta sėdėti prietemoje. Šis įprotis žalingas tuo, jog nukreipus žvilgsnį nuo ryškaus ekrano į tamsią kambario aplinką itin varginamos akys: jos ima perštėti, ašaroti, o laikui bėgant silpnėja regėjimas.

„Tiek kompiuterio, tiek mobiliojo telefono ekranas neturėtų būti ryškesnis nei patalpos, kurioje esama, apšvietimas. O kad kuo mažiau tektų apkrovos vaiko akims, rekomenduojama prislopinti ir ekrano ryškumą bei kontrastingumą. Šiuos parametrus taip pat pravartu reguliuoti, priklausomai nuo to, kokiems tikslams vaikas naudojasi įrenginiu, t. y. naršo socialiniuose tinkluose, rašo žinutes, žiūri vaizdo įrašus ir kt.“, – kalbėjo dr. D. Mockevičienė.

Netaisyklinga stuburo padėtis

Be to, reikėtų nepamiršti kuo dažniau mirksėti, o akims įvargus jas pailsinti mankšta, pvz., nesudėtingais sukamaisiais judesiais.

Situaciją gelbsti fizinis raštingumas

„Minėti sutrikimai neatsiranda per dieną ar savaitę, tačiau taip leidžiant laiką nuolat ir gyvenant fiziškai pasyvų gyvenimą, ateityje tokiems vaikams gali kilti itin rimtų sveikatos problemų“, – sakė dr. D. Mockevičienė.

Remiantis neseniai Šiaulių universiteto tyrėjų ir Šiaulių miesto savivaldybės atlikto paauglių (apklausta 687 aštuntos klasės moksleivių) fizinio aktyvumo įtakos sveikatai tyrimo duomenimis, paauglių įpročiai neatitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų. Kitaip tariant, paauglių fizinis aktyvumas nesiekia vidutinio intensyvumo fizinio krūvio po 60 min. per dieną penkis ar daugiau kartų per savaitę, o pagrindine fizinės veiklos forma išlieka tik kūno kultūros pamokos (2 kartus per savaitę, po 45 min.).

Taisyklinga stuburo padėtis (judesio korekcijos specialistė Inga Šimkutė)

Įdomiausia tai, kad tik apie pusę tyrime dalyvavusių moksleivių užsiima fizine popamokine veikla, t. y. laisvalaikiu lanko sporto būrelius arba kitas aktyvias laisvalaikio formas.

„Rodikliai išties grėsmingi, todėl šiandienos vaikams vien informacinio raštingumo nepakanka, o šalia jo privalu skiepyti ir fizinį raštingumą – mokyti sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo. Juk būti fiziškai aktyviam dar nereiškia, jog būtina užsiimti aktyviu sportu – kad būtų pasiektas optimalus sveikatos lygis, svarbiausia tiesiog judėti.

Pavyzdžiui, prekybos centre, užuot kilus eskalatoriumi, užbėgti laiptais, esant galimybei į mokyklą keliauti pėsčiomis ar pagelbėti tėvams vakarais vedžiojant šunį“, – šypsojosi vienintelio Šiaurės Lietuvos universiteto docentė.

SHS centro nuotr.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikas

Kodėl vaikai jau pirmoje ar antroje klasėje praranda susidomėjimą mokymųsi

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Lietuvos vaikams – ekologiški papuošalai iš natūralaus Baltijos gintaro (1)

Papuošalų kūrėja Julija Paulauskienė sako, kad sukūrė kolekciją mažiesiems pasaulio gyventojams. Pasak autorės, šie natūralūs, ekologiški aksesuarai atlieka ne tik puošmenos funkciją, bet yra naudingi ir mažylių sveikatai.

Kalėdinis projektas kviečia vaikams dovanoti emocijas

Pristatytas kalėdinis projektas „Tikėjotės daugiau?“, kuriuo verslininkus kviečiama dovanoti ne daiktus, o emocijas.

Dietologė E. Gavelienė: šis patiekalas reikalingas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems (1)

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Vaikų gastroenterologas: šios ligos atvejų padaugėjo 50 kartų!

Per pastaruosius metus ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų tarpe ženkliai išaugo gastroezofaginio refliukso ligos atvejų.

Nuo kitų metų – nemokami skiepai nuo rotavirusinės infekcijos

Naujovė vaikų skiepų kalendoriuje – skiepai nuo rotavirusinės infekcijos.

Modelių pasaulis iš tėvų perspektyvos: visiškai pasitikėti turi ne tik vaiku, bet ir agentūra (1)

Dvyliktokei Julijai Petrauskaitei (17), kaip ir jos šeimai, mados pasaulis buvo labai tolimas, miglotas ir kupinas nežinomybės. Vis dėlto, giliai širdyje puikius genus turinčiai merginai kirbėjo noras išbandyti savo jėgas prieš fotoobjektyvą. „Juk neturėjau, ko prarasti. Tik linksmai praleisti dieną ir gauti profesionalių patarimų“, – pirmą susitikimą su „Image Group“ agentūra šypsodamasi prisimena Julija.

Vaikų psichiatras L. Slušnys: savižudybę ir jos priežastis kiekvienas žmogus mato skirtingai

Niekam ne paslaptis, jog paauglių savižudybės – opi ir skaudi problema Lietuvoje. Gąsdinantys skaičiai kiekvienais metais vis auga, o šia tema kalbėti iki šiol baisu. Vieni tai vadina nuodėme, kiti – psichikos sutrikimu. Tačiau kokios tikrosios šio poelgio priežastys?

Kaip vaiką mokyti saikingai vartoti ir atsakingai skolintis

Menkas Lietuvos vaikų finansinis raštingumas: atsakomybė krenta švietimo sistemai ir tėvams.

Daugiavaikė mama: apie tai, kaip trečias vaikas gali tapti ir pirmuoju (2)

„Pirmagimes dvynukes bent iki metų man užaugino visas kaimas,“ mena Veronika Urbonaitė-barkauskienė.