5 būdai, kaip prasmingai praleisti šventinį laiką su vaikais

Kai gruodis tampa nesibaigiančiu dovanų pirkimo, pyragų kepimo, giminių lankymo ir renginių maratonu, metų gale sunku išvengti nuovargio, o blizgiame šurmulyje lengva pamesti prasmę. Ką daryti, kad šventinis laikotarpis atneštų daugiau gerų emocijų visai šeimai, o vaikams įsimintų ne tik dovanos ar kalėdiniai filmai, bet ir drauge praleistas laikas?
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šventinis laikotarpis dažnai atneša ne tik džiaugsmą, malonias staigmenas ir ypatingą dvasią, bet ir galvos skausmo. Turbūt dauguma svajoja ir planuoja laisvas dienas ar vaikų atostogas išnaudoti buvimui kartu su artimaisiais, pokalbiams ir žaidimams, bet kartais pasiruošimas šventėms atima tiek jėgų, kad galiausiai tesinori sėdėti prie televizoriaus ar visą dieną nepakilti nuo vaišių stalo.

Susibūrimai su giminaičiais, persirengėlių vakarėlis ar kelionė į kitą šalies kraštą, ar į užsienį, gali tapti dvigubu iššūkiu, jei tenka rūpintis ne tik savimi, bet ir mažais vaikais. Tačiau knygos „Protingas vaikas“ autoriai dr. Daniel J. Siegel ir dr. Tina Payne Bryson pabrėžia, kad kiekviena, net iš pažiūros nepalankiai atrodanti situacija ar konfliktas gali tapti prasminga pamoka. Darnų smegenų vystymąsi ir jo įtaką vaiko elgsenai bei savijautai nagrinėjantys mokslininkai neleidžia abejoti bendravimo svarba ir konkrečiais pavyzdžiais iliustruoja reakcijų svarbą ieškant tinkamiausio sprendimo auklėjant savo vaikus.

Kartais tėvai taip įsisuka į auklėtojų ir prižiūrėtojų rolę, kad tarsi pamiršta, jog už taisykles, ribas, pasiekimus ir fizinį saugumą ne mažiau svarbu ir smagus laikas drauge, juokas ir žaidimai, pamiršta tiesiog linksmai leisti laiką su šeima: žaisti, tyrinėti ir bendrauti. Šventinis laikotarpis puiki proga išnaudoti laisvą laiką ir sustiprinti ryšį su savo vaikais bei kurti tradicijas, kurios siesis ne su televizoriumi ar žibančiomis lemputėmis, o pokalbiais, šypsenomis ir bendrumo jausmu.

Knygoje „Protingas vaikas“ pateikiama 12 strategijų, kaip užauginti laimingą vaiką. Dalis patarimų puikiai tinka šventiniam laikui:

1. Užsiimkite bendra veikla. Darbas ar pramogos kartu ne tik suvienija bendram tikslui, bet ir padeda atsiverti. Kepkite sausainius, puoškite namus, žaiskite stalo žaidimus ar eikite pasivaikščioti. Geriausia kalbėtis su vaiku tuo pat metu užsiimant kuo nors kitu. Vaikas lengviau dalijasi išgyvenimais ir kalbasi, kai ką nors stato, žaidžia kortomis ar jums drauge važiuojant automobiliu, o ne tada, kai atsisėdate ir žiūrėdami tiesiai į akis prašote, kad jis atsivertų. Išsipasakoti svarbu bet kokio amžiaus vaikui. Tai padeda suprasti jausmus ir įvykius. Skatinkite bendrauti brolius ir seseris. Praplėškite naują spalvotų piešimo kreidelių dėžutę ir pasiūlykite kartu ant šaligatvio nupiešti didžiulę pabaisą. Duokite filmavimo kamerą sukurti filmą. Pasiūlykite sugalvoti staigmeną seneliams. Ką beveiktumėte – važinėtumėte dviračiais, žaistumėte stalo žaidimus, keptumėte sausainius, susivieniję apšaudytumėte mamą vandens šautuvais – visada stenkitės stiprinti ryšius tarp brolių ir seserų.

2. Dalinkitės prisiminimais. Papasakokite apie savo vaikystės Kalėdas, išklausykite vaikų prisiminimų, skatinkite juos pasidalinti savo patyrimais, džiaugsmais ir svajonėmis. Atviras pokalbis padės geriau viens kitą pažinti ir suprasti. Klausinėkite, su kokiomis emocijomis, kvapu, spalva vaikams siejasi šventės. Pavartykite senus nuotraukų albumus, aptarkite bendrus prisiminimus. Kurkite prisiminimų knygutę, kartu įamžinkite šių metų šventes – fotografuodami, rašydami, piešdami, leiskite kiekvienam prisidėti prie kūrybinio proceso. Iškilus skaudžioms temoms, neignoruokite jų. Klausinėdami ir skatindami atsiminimą, padėsite vaikams neužmiršti ir suprasti svarbius praeities įvykius, ir tai leis geriau suvokti, kas vyksta su jais dabartyje.

3. Žaiskite improvizacinius žaidimus. „Žaismingas auklėjimas“ yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Teigiamos patirties vaikai įgyja iš žmonių, su kuriais praleidžia daugiausia laiko – savo tėvų. Žaiskite žaidimus. Pasakokite pokštus. Nebijokite atrodyti kvaili. Domėkitės, kas jiems rūpi. Kuo labiau vaikams patiks būti su jumis ir kitais šeimos nariais, tuo labiau jie vertins ryšius ir ateityje norės tik teigiamų, normalių ir sveikų santykių. Nepamiršdami ne tik auklėti, bet ir pakvailioti, parodysite, kad santykiai teikia daug džiaugsmo. Improvizaciniai žaidimai skatina gebėjimą priimti. Kuris nors pasako sakinį, kitas tęsia ir taip iš eilės kiekvienas, pridėdamas po sakinį, rutulioja istoriją. Tokie žaidimai ne tik linksmina, bet ir moko vaikus būti pasirengusius netikėtiems posūkiams, kuriuos jiems pateiks gyvenimas. Spontaniškumas ir kūrybiškumas yra svarbūs gebėjimai, o naujumas skatina dopamino gamybą.

4. Mokykite empatijos. Vaikai negimsta norėdami dalytis žaislais, dovanomis ar saldainiais. Mažylio žodyne dominuojančios frazės „mano“, „man“ ir net „ne“ pabrėžia, kad jis nesupranta, ką reiškia būti „mes“ dalimi. gebėjimo dalytis, atleisti, pasiaukoti ir išklausyti reikia mokytis. Šventinis laikotarpis, žaidimai su sesėmis, broliais, pusbroliais ar draugų vaikais gali tapti puiki proga mokytis bendrauti ir suprasti kito jausmus. Net ir konfliktinėje situacijoje ne akcentuojant kaltę, ne neigiant ginčo svarbą ar jį ignoruojant, o būtent įsigilinant į vaiko jausmus, klausiant kodėl jis pasielgė agresyviai, piktai ar nedraugiškai, ir po to paskatinant jį pagalvoti ir apie kito vaiko jausmus, emocijas, poelgio ar žodžių priežastis, vaikas gaus didžiausią pamoką, kuri išmokys jį geriau suprasti save ir spręsti konfliktus ir ateityje. Tai padės vaikams suprasti, kad jie yra platesnio santykių pasaulio dalis, kur svarbūs jausmai.

5. Aktyviai pramogaukite. Judėkite. Užuot susispaudę ant sofos ar visą dieną slankioję aplink vaišų stalą, išeikite į lauką, statykite sniego senį, čiuožkite, slidinėkite, leiskitės rogutėmis nuo kalno. Net jei oras itin žvarbus ar bijote peršalti, pajudėti galite ir viduje - surenkite pritūpimų ar atsispaudimų varžybas ar kalėdinę diskoteką. Būkite kūrybiški. Įtraukite ir vaikus. Tyrimai rodo, kad fizinis judėjimas tiesiogiai veikia smegenų cheminę sandarą: keičiant fizinę būseną, pavyzdžiui, pajudant ar atsipalaiduojant, keičiasi ir emocinė būsena.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikas

„Tėvų linijoje“ specialistai padeda nusiraminti ir surasti konkrečiai situacijai geriausią sprendimą

Daugiau nei pusmetį veikianti - „Tėvų linija“ - vienintelė vieta, kur visos Lietuvos tėvai gali gauti nemokamą, profesionalią psichologinę pagalbą vaikų auklėjimo klausimais. Paskambinus nemokamu telefono numeriu 8 800 900 12, su Paramos vaikams centro psichologais galima konsultuotis dėl įvairių problemų, kylančių visais vaikų amžiaus tarpsniais.

Garsios Lietuvos mamos pataria: žemuogės – nuo karščiavimo, levandos – nuo bakterijų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų. Tačiau, ar tradiciniai vaistai, kurie dažiausiai silpnina imunitetą ir nėra tinkami vaikų ir ypač kūdikių gydymui – tinkamiausias sprendimas?

Psichologų pastebėjimai apie tai, kas nutinka, kai vaikas yra nuolat lyginamas su kitais

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Grupė „Biplan“ gros, kad sergančiųjų išsėtine skleroze vaikai galėtų stovyklauti

Kovo 21 d. grupė Biplan kartu su Vilniaus išsėtinės sklerozės draugija Feniksai kviečia į nemokamą koncertą, kuris vyks klube „Legendos” (Vilnius, Kalvarijų g. 85).

Tyrimai įrodė, kas padeda įveikti egzemą (2)

Dažnai žmonės, turintys odos problemų, vengia dėvėti vilnonius drabužius, nes yra įsitikinę, kad vilna sukels dar daugiau nemalonų kaip paraudimą ar niežėjimą. Tačiau naujausi tyrimai skelbia gerą žinią tiems, kurie turi ypač jautrią odą ir serga egzema. Pasirodo, kad merino vilna kaip pirmo sluoksnio drabužis gydo ir ramina sudirgusią odą.

Ruošiant vaiką mokyklai yra svarbesnių dalykų už raides ir skaičius

Būsimųjų pirmokų ir priešmokyklinukų tėvai, galvodami apie pasiruošimą mokyklai, neretai daugiausia dėmesio skiria raidžių ir skaičių pažinimui, nerimauja, ar vaikas turi išmokti skaityti, atlikti sudėties ir atimties veiksmus dar prieš pirmąją klasę.

„Vaikų svajonės“ plečia veiklą: pagalbos kreipiasi į svajonių pildytojus

Prieš aštuonerius metus projektas „Vaikų svajonės“ startavo su 300 svajonių Vilniaus regione – 2017 m. jų visoje Lietuvoje išpildyta net 18 tūkst. Projekto organizatoriai tikina apie tokią sėkmę ir projekto plėtrą pradžioje net nesvajoję ir atskleidžia projekto ateities planus: „Svajones pildyti norime visus metus!”

Katažina Zvonkuvienė: jaučiausi negraži, nevykusi, blogesnė už kitus (5)

„Nors buvau labai laimingas, artimųjų meilės apsuptas vaikas, tačiau iš vaikystės vis dėlto geriausiai prisimenu ne tėvų ir artimųjų meilę, o baisias, labai skausmingas patyčias, mane lydėjusias mokykloje“, – pokalbį pradeda žinoma dainininkė, beveik pusantrų metų dvynukų Donato ir Kornelijos mama Katažina Zvonkuvienė.

Kristina Savickytė-Damanskienė: kaip rasti tinkamiausią bendravimo su savo vaiku būdą

Suaugusiųjų elgesys su vaiku didžiąja dalimi formuoja vaiko požiūrį į save ir aplinką, o vaikystės patirtys turi didelės įtakos jau suaugusio žmogaus gyvenimo kokybei.

Neringa Čereškevičienė: kaip išauginti patriotą?

„Kai klausau, ką mokykloje kalba vaikai, man atrodo, kad jie peraugo savo tėvus. O gal jie tik pas mus tokie?” - stebisi pradinės mokyklos „Upė” ir vaikų darželio „Tele Bim Bam” įkūrėja, vis rečiau scenoje pasirodanti Neringa Čereškevičienė.