Pasirodo, tai, kas mums atrodo natūralu, iš tikrųjų nėra užprogramuota biologiškai, priešingai, tai – civilizacijos ir netinkamos mitybos pasekmė. Būtent tokia teorija pristatyta garsaus žaliavalgio ir sveikuolio Viktoro Kulvinsko knygoje „Kaip išlikti XXI amžiuje“. Moters fiziologijos ir patologijos centro direktorius docentas Jonas Ališauskas sutinka su kai kuriais šiame leidinyje pateiktais teiginiais, tačiau dar daugiau jų paneigia.
„Nuo to laiko, kai pradėjau valgyti neapdorotą maistą, man išnyko mėnesinės, – sako Mary R. knygoje „Kaip išlikti XXI amžiuje“. – Nejaučiu dėl to jokio fizinio ar protinio diskomforto ir bendrai galiu pasakyti, kad praleistos mėnesinės yra tikras džiaugsmas. Tačiau man tebėra įdomu, ar lengvai turėčiau priimti šitą fenomeną, ar turėčiau jaudintis dėl to? Ar galėsiu turėti vaikų, ar nesusirgsiu ateityje kokia nors nematyta liga ar negalia? Tai jaudina mano draugus, kurie išgirsta apie mano būklę. Aš pati iš esmės tikiu, kad mano kūnas dabar yra sveikesnis negu kada nors anksčiau.“

Kas iš tikrųjų yra normalu?

Abejonių dėl mėnesinių būtinumo gali kilti daugiau, nei įsivaizduojame. Juk gyvūnai jomis neserga. Knygoje teigiama, kad menstruacijos būdingos tik primatams. Ir tai tik tiems, kurie turėjo kontaktą su žmonėmis ir gamykliniu maistu. Kai kurie gali sakyti, jog kraujuoja dauguma žinduolių patelių, tačiau šių dalykų lyginti negalima – ruja yra susijusi su ovuliacija: iškart po šio kraujavimo gyvūnas gali pastoti. Mėnesinės, priešingai, prasideda po ovuliacijos, tada, kai nepastojama ir gimdos gleivinė ima atsiskirti ir šalintis. Ar normalu, kad žmonėms tai vyksta kas mėnesį? Juk gyvūnų pasaulyje ruja būna kur kas rečiau. Ar šis nuolatinis kraujavimas yra būtinas? O gal priešingai – jis alina mūsų organizmą?

„Mūsų kultūroje daugybė patologiškų būsenų laikomos normaliomis tik todėl, kad yra vyraujančios, – rašo V. Kulvinskas. – Mėnesinių metu „natūralu“ kraujuoti, kentėti nuo galvos skausmų, spazmų ir nugaros skausmo, tačiau šios problemos pasireiškia tik ligotoms moterims ir naminiams gyvūnams ir jų nėra tarp sveikų primityvių ar laukinių gyvūnų.“

Kad nereikėtų kištis į gamtos sukurtą tvarką, sutinka ir docentas J. Ališauskas. Tačiau jis mano, jog mėnesinės kaip tik ir yra tos tvarkos dalis. „Tai absoliuti fiziologija, patvirtinta tūkstantmečių patirtimi, – teigia jis. – Mums nereikėtų lygintis su kitais gyvūnais – taip galime prisišnekėti iki tokių absurdų, kad, tarkim, sveikiausia žmonėms būtų dėti kiaušinius... Moters fiziologija be galo subtili, ypatinga, kiaušidės apskritai yra unikalus organas. Gamta nesukuria visiškai nieko nereikalinga. Žmogus labai gražiai subalansuotas, ir kuo mažiau į tai kišimės, tuo sveikesni būsime.

Aišku, mėginta išlaisvinti dailiąją lytį nuo menstruacijų. Šimtmečio pradžioje sakyta, kad tikra moteris neturi turėti mėnesinių. Tai reiškia, kad ji turi nuolat būti arba pastojusi, arba maitinti kūdikį. Tačiau šiais laikais moterį vertiname ne tik reprodukcijos aspektu.“

Gydytojas sako, kad menstruacijas kartais tenka nutraukti gydymo sumetimais. Tarkim, gydant endometriozę, reikia sukelti kaip galima ilgesnę amenorėją (mėnesinių nebuvimą). Tik tai nėra natūralu.

Kaip tapome silpnąja lytimi

Knygoje „Kaip išlikti XXI amžiuje“ rašoma, kad būtent nuolatinis kraujo netekimas padarė moteris silpnąja lytimi. Civilizacijos mažiau paliestų genčių moterys dirba kartu su vyrais ir yra vertinamos dėl savo fizinės ištvermės bei jėgos. Juk iš prigimties esame gana stiprios. Moteriškos lyties embrionai rečiau patiria persileidimą, mergaitės rečiau gimsta negyvos ar miršta kūdikystėje; mokykloje jos lenkia berniukus savo fiziniu ir protiniu išsivystymu. O prasidėjus mėnesinėms, jų fizinė ir protinė raida sulėtėja. Tai aiškinama svarbių mineralinių medžiagų ir hormonų pasišalinimu kartu su krauju. Kraujavimo metu prarandama kalcio, hemoglobino, lecitino, kalcio fosfato, natrio chlorido, rūgštinių laktatų, cholesterolio, vitaminų A ir E ir t. t.

Manoma, kad dauguma stiprių istorinių asmenybių mėnesinėmis nesirgo. Tokia neva buvo legendinė kovotoja Žana d‘Ark (tai patvirtina medicininiai įrašai, daryti per jos teismą dėl raganavimo). O beveik 90 metų sulaukusi rašytoja prancūzė Ninon de L'Enclos iki pat mirties atrodė kaip jauna mergaitė, nes jai pavyko išsilaisvinti nuo mėnesinių specialia dieta. Pasakojama, kad karžygės senovėje vadintos virago, ir jos arba apskritai nesirgo menstruacijomis, arba sirgo labai trumpai.

Tai, anot gydytojo J. Ališausko, gali būti tiesa. Tokių atvejų pasitaiko ir dabartiniais laikais. Tik šiuo atveju priežasties nereikėtų painioti su pasekmėmis. „Kai kurioms moterims mėnesinės išnyksta. Profesionalioms sportininkėms, šokėjoms, balerinoms taip neretai nutinka dėl didelių fizinių krūvių, tačiau tai – labai rimta patologija, ir gydyti ją itin sudėtinga, tad džiaugtis tikrai nėra ko. Kodėl taip nutinka? Moters mėnesinių ciklas labai susijęs su bendra jos būkle: įtakos tam turi įtampa, sunkūs krūviai, emocijos ir kt. Dingusios menstruacijos gali rodyti pokyčius galvos smegenų centruose, atsakinguose už kiaušidžių funkciją.“ Deja, kai kurioms moterims sporto ar kitokie laimėjimai yra svarbiau už sveikatą. „Vienas mano kolega iš JAV pasakojo istoriją, kaip 30-ies metų neturinti kalnų slidininkė nutarė, kad menstruacijos trukdo jai siekti sporto aukštumų ir paprašė pašalinti gimdą, – pasakoja J. Ališauskas. – Gimda buvo pašalinta – Amerikoje paciento noras šventas. Laimei, Lietuvoje to niekas nedarytų. Pašalinus gimdą, kiaušidės toliau funkcionuoja, dirba net menopauzės periodu, tačiau netekus gimdos, kiaušidžių mityba pablogėja ir jų funkcija užgęsta anksčiau.“

Su tuo, kad menstruacijos dailiąją lytį silpnina, doc. J. Ališauskas visiškai nesutinka: „Tai, ko moteris netenka normalių mėnesinių metu, jai visiškai nekenkia. Žinoma, nekalbame apie patologijas, kai kraujuojama itin gausiai. Manoma, kad moteris per vienas mėnesines turėtų netekti ne daugiau kaip 80 ml kraujo. Jos kraujo gamyba apskritai kiek skiriasi nuo vyro. Dailioji lytis yra gamtos užprogramuota netekti kraujo menstruacijų ar gimdymo metu.“

V. Kulvinsko knygoje teigiama, kad mėnesinėmis nesergančios moterys gali pastoti. Cituojamas dr. L. S. Israelis – šis tikina susidūręs su atvejais, kai mėnesinėmis nesergančios moterys pastojo, išnešiojo vaikus ir pagimdė, nes jų cikliniai endometriniai pokyčiai yra tokie patys kaip kraujuojančių moterų.

„Tokių atvejų gali būti, – sako gydytojas J. Ališauskas. – Jei menstruacijų nėra porą mėnesių, gleivinė išvešėjusi, įvyksta sporadinė ovuliacija, ir moteris pastoja. O jei menstruacijų nėra jau seniai, tai gali reikšti, kad gimdos gleivinė atrofavosi ir kad pastoti moteriai tikrai nepavyks.“

Nuodingos ir nešvarios

Kaip rašoma žaliavalgio knygoje, mėnesinėmis mergaitės padeda sirgti vis anksčiau – nuo 1850 metų kiekvieną dešimtmetį jos paankstėja vidutiniškai 6 mėnesiais. Tai siejama ir su mitybos pokyčiais, o labiausiai – su padidėjusiu gyvulinių baltymų vartojimu.

Su tuo visiškai nesutinka gydytojas J. Ališauskas: „Iš tikrųjų tiek mėnesinių pradžia, tiek pabaiga nedaug priklauso nuo klimato, socialinių ar kitokių veiksnių. Tai nulemta genetiškai ir nepakito per visą žmonijos istoriją.“

Knygoje aiškinama, kad mėnesinių kraujavimas – tai toksinė organizmo reakcija. Kadangi dėl netinkamos mitybos kraujyje padaugėja toksinų, jie siekia pasišalinti: „Prasidėjus kraujavimui, gamta iš kraujo pašalina kiek įmanoma daugiau toksiškų medžiagų, tai sukelia giliųjų gimdos audinių uždegimą. Mėnesinių kraujo kokybė kinta, priklausomai nuo toksiškų medžiagų cheminės sudėties. Gausus ir bekvapis ryškiai raudonas kraujas, lydimas stiprių gimdos spazmų, atsiranda dėl netinkamo krakmolo ir cukraus virškinimo. Jei mėnesinių kraujas yra tamsus, turi kvapą, yra sukrešėjęs ir skaidulingas, tai rodo, kad organizmas nesuvirškina arba jame pūva baltymų toksinai. Aštriausius mėnesinių kraujo kvapus nulemia kiaušiniai, sūris ir perkepta mėsa. Akivaizdu, kad gimda, kurią gamta pasirinko kaip reprodukcijos organą, dėl cheminių medžiagų prievartos gali tapti pūvančių atliekų šalinimo organu.“

Tuo knygoje aiškinami ir menopauzės negalavimai: moteris, jei jos organizmas įprato per mėnesines šalinti toksinus, prasidėjus menopauzei, kankinsis dėl karščio pylimo, nervingumo, galvos skausmo, silpnumo ir kitų dalykų, kylančių dėl organizmo intoksikacijos. Mėnesinių kraujo toksiškumas esą įrodytas tyrimais, pastebėta, kad jis žudomai veikia augalų protoplazmą.

Tokios kalbos gydytoją J. Ališauską nuoširdžiai piktina: „Nuomonė, kad menstruacijų metu moteris tampa tarsi nešvari, kad jos organizmas išskiria toksines medžiagas, atėjusi iš senų laikų ir rodo žeminantį požiūrį į dailiąją lytį. Dar Hipokratas mėnesines vadino juodąja tulžimi. Tai sieta nuotaikų PMS metu kaita – neva moteris, kai ta juodoji tulžis pasišalina, tampa švaresnė ir geresnė. Iš tikrųjų tai niekuo nepagrįsti teiginiai. Normalu, kad menstruaciniame turinyje yra daug aktyvių medžiagų, tačiau jame nėra nieko, kas neįprasta, nešvaru ir nesveika. Aišku, kai kurie aktyvūs fermentai gali nepatikti kokioms nors gėlėms, bet didžiausia nesąmonė yra sakyti, kad tai – nuodai. O menopauzės negalavimus lemia pakitusi hormonų pusiausvyra, bet ne intoksikacija.“

Menstruacijos ir mityba

„Mažiau civilizuotų genčių stebėjimai rodo, kad tos moterys, kurios valgo mažiau apdoroto ir baltymingo maisto, menstruacijomis serga kur kas trumpiau, o jų išskyrose yra mažai kraujo – kai kuriais atvejais išskyros tampa bekvapės ir bespalvės“, – teigiama knygoje. Tokios neva yra navahų genties moterys. Taip pat Amerikos indėnės – šių mėnesinių laikotarpis toks nepastebimas, kad neprireikia jokių papildomų švaros priemonių. Kraujo tokiais atvejais tebūna koks šaukštas, o kraujuojama vos 20 minučių.

Pakeitus mitybą, tokio rezultato neva galima pasiekti ir civilizuotuose kraštuose. „Niekas neturi tokios didelės įtakos moters mėnesinėms kaip mityba, – prieš kelis dešimtmečius leidinyje „The Emancipation of Woman“ rašė dr. George’as Starras. – Kai kada moteriai, kuri gausiai kraujuoja, galima padėti sureguliavus jos mitybą ir perėjus prie neapdoroto maisto. Toms, kurios maitinasi vegetariškai, išskyrų sumažėja arba jos visai išnyksta.“

Gydytojas J. Ališauskas sutinka, kad mityba daro įtaką menstruacijoms, tačiau džiaugtis jų išnykimu, mano, nereikėtų – tai susiję su tokiomis rimtomis ligomis kaip anoreksija, dėl kurių įvyksta pakitimai galvos smegenyse. Nevertėtų žavėtis ir Afrikos genčių pavyzdžiais. „Tos gentys turi daug bėdų. Viena jų – badas, dėl jo galbūt ir sutrinka ciklas. Tai problemos, kurias reikia spręsti, o ne kuriomis sekti.“

Anot gydytojo, kraujuoti vos vieną dieną ar 20 minučių nėra normalu. Kaip, beje, ir kraujuoti per stipriai. Ar mityba galima sureguliuoti kraujavimo gausumą? „Nelygu, kokios jo priežastys, – atsako gydytojas. – Jei – struktūriniai gimdos pakitimai (miomų, endometriozės, polipų), maistu tikrai nieko nepakeisi. Dilgėlių, medetkų arbata, vitaminas C kraujavimą gali kiek sumažinti, bet problemos neišspręs. Jei gausiai kraujuojama dėl tam tikrų aktyvių medžiagų trūkumo, subalansuota mityba gali padėti. Riebaliniame audinyje vyriški hormonai virsta moteriškais, nutukimas trikdo endokrininę pusiausvyrą, atsiranda atsparumas insulinui, ovuliacijos tampa retos, dėl to gali prasidėti gausus kraujavimas. Bet subalansuota mityba jokiu būdu nereiškia vien vegetariško maisto.“

Nesukurtos nuolatiniam seksui

Dar viena tokio nesveiko kraujavimo priežastis, anot V. Kulvinsko, – besaikis seksualinis gyvenimas. Iš tikrųjų žmonės vieninteliai iš viso gamtos pasaulio mylisi nepaisydami jokio vaisingumo ciklo. Moterys, užuot įsiklausiusios į savo kūną, tapo vyrų įgeidžių tenkintojomis, ir tai visiškai išbalansavo jų reprodukcinę sistemą.

„Visiems moteriškos lyties gyvūnams vyksta reguliari ovuliacija, tačiau ji vyksta be gyvybinių skysčių praradimo. Vien tik moteris yra taip prakeikta, – sako knygoje „Kaip išlikti XXI amžiuje“ Victoria Woodhull, garsi XIX a. pabaigos sufražistė, kovotoja už moterų teises (1872 metais ji net kandidatavo į šalies prezidentus). – Bet leiskite moteriškos lyties gyvūnui prarasti savo gyvybės davimo funkciją taip, kaip vyrų valdžioje prarado moteris, padarykite ją vyriškos lyties gyvūno nežabotos aistros objektu, kaip kad yra moteris, ir netrukus ji pajus šį prakeiksmą. Tik per moters laisvę ir jos natūralaus karaliavimo vaisingumo srityje susigrąžinimą, galima išvaduoti ir ją, ir vyrą. Joks gyvūnas, kuris sueina tik dėl dauginimosi, nėra prakeiktas taip, kaip moteris.“

Ir šiuo aspektu gydytojas J. Ališauskas siūlo nelyginti savęs su kitais gyvūnais: „Žmogaus lytinis gyvenimas susijęs ne tik su jo lytiniais organais, bet ir su jausmais, protu. Seksas tikrai neišbalansuoja moters hormoninės sistemos. Priešingai – įrodyta, kad reguliarų lytinį gyvenimą gyvenantys žmonės yra sveikesni, nes meilė daro juos laimingus. Tai gyvenimo pilnatvė, o ne trūkumas. Aišku, jei žmogus nejaučia potraukio, jį tenkina abstinencija, tai irgi nieko tragiška. Problemų gali kilti tik dėl nepatenkintų poreikių.“

Kodėl mes sergame menstruacijomis?

Atsakyti į šį paprastą klausimą galėtų ne kiekviena moteris. Tyrimai rodo, kad daugybė dailiosios lyties atstovių geriau nutuokia apie savo mobiliojo telefono nei apie organizmo funkcijas. Doc. Jonas Ališauskas dar kartą kantriai aiškina, kas su mumis vyksta ir kodėl tai svarbu.

„Sveikos moters organizmui būdingas tam tikras cikliškumas, bangavimas. Mėnesinės tėra viena viso proceso dalis. Normalaus ciklo pirmoje pusėje kiaušidės gamina estrogenus, o šie skatina gimdos gleivinę augti, vešėti. Įvykus ovuliacijai, pradeda gamintis progesteronas. Jis gleivinę keičia – daro purią, sultingą, kad į gimdą patekusi lytinė ląstelė turėtų kuo palankiausias sąlygas vystytis. Šiame procese dalyvauja daug biologiškai aktyvių medžiagų. Jei moteris nepastoja, sumažėja estrogenų ir progesterono, tad neatlikęs savo funkcijos, šis sluoksnis pasišalina. Gimdoje lieka tik pagrindinis sluoksnis, iš jo kitą mėnesį vėl pradeda augti gleivinė.

Kas nutinka, kai natūralus ciklas sutrinka? Tarkim, estrogenų yra daug, o progesterono stinga. Gleivinė auga, veši, tačiau neatsidalija. Tada prasideda ilgas kraujavimas, gali prireikti net medikų pagalbos.

Jei stinga estrogenų, gleivinė seklėja, atrofuojasi, tampa vis plonesnė, ir moteris praranda reprodukcinę funkciją. Normalu, kai tai vyksta menopauzės laikotarpiu. Kas kita, kai estrogenų pristinga jaunoms moterims dėl netinkamos mitybos, didelių fizinių krūvių ar kitų problemų. Jei tai trunka gana ilgai, atrofuojasi ne tik gleivinė, bet ir gimda, sausėja makštis ir pan. Pokyčiai gali būti negrįžtami.

Ir tai ne tik vaisingumo problema. Hormonai reguliuoja daugybę organizmo funkcijų. Tarkim, jei trūksta estrogenų, keičiasi kaulinio audinio struktūra, jis tampa trapus, nevisavertis, vystosi osteoporozė, sutrinka medžiagų apykaita, padaugėja cholesterolio. Štai kodėl menopauzės periodu moterims taikoma hormonų terapija.“