Svarbūs vėžio požymiai, į kuriuos visiškai neatkreipiame dėmesio

 (40)
Nuo vėžio Lietuvoje miršta kas penktas.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Minint Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva paskelbtą kovos su vėžiu dieną, kiekvieną vasarį skelbiama vis labiau bauginanti sergamumo vėžiu statistika – pasaulyje apie 20 mln. žmonių serga vėžiu.

Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, o iš viso šalyje onkologinėmis ligomis serga apie 100 tūkst. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, daugiausiai vyrų prostatos, moterų krūtų ir kiaušidžių, odos, plaučių ir žarnyno. Higienos instituto duomenimis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

Vėžys aukų nesirenka ir gali paliesti kiekvieną. Dėl didėjančio mirčių nuo vėžio skaičiaus medikai įspėja apie vėžio epidemiją ir ragina dažniau pasitikrinti sveikatą.

Didesnė tikimybė pasveikti

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė teigia, kad dažnai išgirdę diagnozę, žmonės iš karto pagalvoja apie mirtį. „Tokiems pacientams visada sakau, kad onkologinių ligų gydymas yra gerokai pažengęs, todėl diagnozė vėžys dar nereiškia mirties. Svarbu, kad liga kuo anksčiau būtų nustatyta. Deja, bet tik maža dalis gyventojų reguliariai tikrinasi sveikatą, todėl neretai ligos diagnozuojamos per vėlai, esant sunkioms komplikacijoms, kai žmogui nebegalima padėti.“, - aiškina gydytoja.

Medikų teigimu, išgijimo tikimybė yra didesnė, jei onkologinis susirgimas diagnozuojamas anksti (I – II stadijoje). Ankstyva vėžio diagnostika lemia sėkmingą gydymą, todėl kuo anksčiau nustatomas vėžys, tuo didesnė tikimybė pasveikti.

Ar kraujas parodo vėžį?

Šių dienų ankstyvoji ligų diagnostika toli pažengusi į priekį. Naudojamos įvairios modernios diagnostikos priemonės: instrumentiniai tyrimai (echoskopija, tomografija, rentgenas) bei laboratoriniai kraujo tyrimai. Tik kompleksiškas organizmo ištyrimas gali užkirsti kelią sunkiai ligai ir jos komplikacijoms.

Kai kurioms vėžio rūšims viena efektyviausių ankstyvosios diagnostikos priemonių – vėžio žymenų kraujo tyrimai. Tai procedūra, neužimanti daug laiko ir visiškai neskausminga. Atliekant kraujo tyrimus galima nustatyti net pirmąsias vėžio užuomazgas.

„Daugiausiai Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijos atlieka vyrų prostatos specifinio antigeno (PSA) ir moterų kiaušidžių (CA125) vėžio žymenų tyrimų. Šių vėžio žymenų tyrimai yra itin efektyvūs ir reikšmingai pagerina onkologinių ligų ankstyvąją diagnostiką. Kaip matote, gana sėkminga Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, nes jos dėka nustatoma daugiau kaip pusė prostatos vėžio atvejų ankstyvose stadijose“, - teigia gydytoja D. Babenskienė.

Kas yra vėžio žymenys ir kada jie naudojami?

Vėžio žymenys yra molekulės, esančios kraujyje arba audiniuose, kurios susijusios su vėžiniu procesu. Vieno pasirinkto žymens arba kelių žymenų teigiamos reikšmės parodo, kad yra tikimybė sirgti vėžiu, ir todėl privalu kuo skubiau konsultuotis su gydančiu gydytoju arba gydytoju – onkologu.

Vėžio žymenų tyrimai naudojami tiek anksti diagnozuoti vėžinį procesą, dar nesant jokių simptomų, tiek sekti ligos eigą gydymo metu, diagnozuoti vėžio recidyvus ir metastazes.

Vėžio simptomai

Dažniausiai vėžys neturi jokių ryškių simptomų. Be to, nė vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui ir gali būti kitų ligų indikatorius. Vis tik atkreipti didesnį dėmesį ir pasitikrinti dėl vėžio reikėtų tiems žmonėms, kurie jaučia nuolatinį nuovargį, limfmazgių pokyčius, dažnai kosti arba atsikosėja su krauju, šlapime ar išmatose pastebi raudoną tamsų kraują, pastebi pokyčius krūtyse, pažastyse ar odoje. Gana ryškus vėžio simptomas – svorio pokyčiai.

„Jei priaugote keletą kilogramų, nieko tokio, tačiau jei svoris auga kelis mėnesius, o jūs nepersivalgote – vertėtų sunerimti. Svoris gali augti ne tik besiformuojant augliams, bet ir sergant kiaušidžių vėžiu, kai organizme pradeda kauptis skysčiai. Taip pat blogas ženklas ir svorio kritimas. Tai gali būti piktybinio susirgimo, pavyzdžiui, kasos, skrandžio, stemplės arba plaučių vėžio požymis. Svorio mažėjimas taip pat gali būti susijęs ir su skydliaukės sutrikimu arba jos vėžiu“, - aiškina gydytoja D. Babenskienė.

Vėžio tikimybę gali padidinti ir tam tikros infekcijos ar bakterijos: užsikrėtimas Epšteino-Baro virusu padidina limfomos, žmogaus papilomos virusu (ŽPV) – gimdos kaklelio, Helicobacter Pylori bakterija – skrandžio, hepatito B ir C virusai – kepenų vėžio tikimybę. Su šiomis infekcijomis susidūrę žmonės turėtų būti itin atidūs ir sekti savo sveikatos būklę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

17 dalykų, apie kuriuos verta susimąstyti, kad ateityje jaustumėtės geriau (4)

Vienas interneto portalas atliko vyresnių nei 50 m. žmonių apklausą apie tai, ką jie patartų 30-mečiams. Patarimai – labai paprasti, bet tuo pačiu teisingi ir išmintingi. Patariame įsiklausyti į vyresnių žmonių patarimus.

Mokslininkai atskleidė paprastus triukus, padėsiančius maitintis sveikiau

Ar žinote, kas lemia jūsų maisto pasirinkimą? Tai ne tik vaizdas, skonis ir kvapas, bet ir tai, ar maistas yra pasiekiamas ranka, ar jis pateiktas tinkamo dydžio porcija, ar jį patogu valgyti ir ar turime jį papildomai apdoroti bei paruošti. Bent jau taip teigia Danijos mokslininkai.

Julija Janus kviečia sergantiesiems vėžiu padovanoti Viltį

Mūsų niekas nemokė, kaip suteikti psichologinę pagalbą žmogui, išgirdusiam mirtinos ligos nuosprendį.

Mitybos specialistė: riebalų bijoti nereikia, svarbu pasirinkti tinkamus

Riebalai yra būtini mūsų organizmui – jie suteikia sotumo jausmą, su jais gauname riebaluose tirpių vitaminų. Tačiau netinkamas ar per didelis tam tikrų riebalų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimų.

105 metų sulaukusio daktaro Shigeaki Hinoharos ilgaamžiškumo taisyklės (1)

Daktaras Shigeaki Hinohara – vienas iš tų, kuriam Japonija yra dėkinga už ilgaamžiškumą. Jis ir pats yra neįtikėtinai aktyvios senatvės pavyzdys: sulaukęs 75 metų parašė ir publikavo daugiau kaip 150 knygų, o sulaukęs šimto – toliau gydė žmones ir skaitė paskaitas.

Dar kartą apie depresiją: antidepresantai nėra vaistas, kuris tinka visiems (4)

Kaip ir visomis ligomis, taip ir depresija susergama ne iš karto. Ji turi savo priešistorę ir priežastis.

Plastikos chirurgas: jei vienintelis pacientės noras – geriau atrodyti asmenukėse, skalpelio į rankas neimu (4)

Jau 15 metų moterų grožio paslaptis saugantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Martynas Norkus neabejoja, kad šioje srityje išmanyti žmonių psichologiją yra ne mažiau svarbu nei chirurgijos subtilybes.

Naujas, patikimas ir greitas sprendimas atkurti dantis – jau Lietuvoje (8)

„Tam, kad mokymuose įgytos žinios geriausiai įsitvirtintų tavo kasdieniame darbe, jas savo praktikoje turi išbandyti jau per pirmą savaitę,“ – teigia odontologijos klinikos „Dantų harmonija“ vadovas, implantuojantis gydytojas odontologas ortopedas Marius Bučinskas.

Dr. Saulius Bružas: onkologu tapau norėdamas padėti mamai (13)

Krūtų ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Saulius Bružas (62 m.) Nacionaliniame vėžio institute pradėjo dirbti beveik prieš 40 metų ir iki šiol yra lojalus savo klinikai bei pacientėms.