Sieks parodyti, jog sportuoti gali bet kokio sudėjimo žmogus

Šį trečiadienį startuoja „Sportui dydis nesvarbu“ projektas, kviesiantis visus pamilti sportą, nepriklausomai nuo jų kūno dydžio, pajėgumo ar gebėjimo atlikti įvairius fizinius pratimus.
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Daugumos žmonių galvose sportas turi vienintelę užduotį: sumažinti kūną. O sportuoti kviečiantys vaizdai dažniausiai sudaro įspūdį, jog sportuoti gali tik fiziškai stiprius ir raumeningus kūnus turintys žmonės.

Anot iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ autorės Giedrės Valavičiūtės, šio „Sportui dydis nesvarbu“ projekto pagrindinis tikslas yra parodyti, jog sportuoti gali bet kokio sudėjimo žmogus. Ir svarbiausia, kad jis neturėtų gėdintis ar jaudintis, ką apie jo galimybes bei kūno vaizdą pagalvos kiti.

Sieks parodyti, jog sportuoti gali bet kokio sudėjimo žmogus
© Organizatorių archyvas

Jau birželio 14 d. „Sportui dydis nesvarbu“ startuos su bėgimo treniruote, kurią praves bėgimo klubo „Neko runners“ treneris Dalius Pavliukovičius. Vėliau projektą pratęs kalanetikos, tinklinio, šiuolaikinio šokio, dviračių, bokso, jėgos su svoriais, funkcinės rato, pratimų ant „Aquabase“ lentų vandenyje bei daugiausia mitų turinti šokio aplink stulpą treniruotės.

„Bendraudama su žmonėmis pastebėjau, kad dauguma vengia sportuoti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: nenori tapti pajuokos objektais dėl savo kūno formų ir dėl to, kad nemokės teisingai atlikti pratimų. Bet juk aktyvi fizinė veikla – tai daug gerų emocijų suteikiantis užsiėmimas. Todėl šią vasarą įvairaus sudėjimo žmones norime pakviesti į 10 skirtingų treniruočių, kurių metu profesionalūs treneriai ne tik pristatys, bet ir stengsis paneigti mitus apie jų atstovaujamas sporto šakas," - taip paprastai projektą pristatė Giedrė Valavičiūtė.

Sieks parodyti, jog sportuoti gali bet kokio sudėjimo žmogus
© Organizatorių archyvas

Projekto sporto šakas pristatys profesionalūs treneriai. Savo profesionaliomis žiniomis apie tų šakų poveikį žmogaus kūnui pasidalins sporto medikas Kęstutis Linkus, o mitybos ypatumus sportuojančiam organizmui aptars Lietuvos sporto universiteto doktorantas, mitybos specialistas Artūras Sujeta.

„Juk svarbu, kad žmogus pasirinktų sporto šaką ne tik pagal tai, kas dabar yra madoje, bet ir suprastų, kaip ji gali paveikti jo kūną. Taip pat sporto šakas parinkom pagal tai, kad žmogus vėliau jomis galėtų mėgautis visus metus,“ - pagrindinius „Sportui dydis nesvarbu“ kriterijus įvardijo Giedrė.

„Tikiuosi, kad po šio projekto sportas pakeis savo įvaizdį į pozityvaus, linksmo, širdį ir kūną tvirtinančio užsiėmimo formą. Juk tai, kad žmogus per sportą kviečiamas tik tobulinti savo kūno linijas gali atrodyti kaip dar viena darbinė veikla ir taip jau dirbančiam žmogui. Būtent sportas yra puiki galimybė kontroliuoti arba mažinti stresą. Taip pat moksliškai įrodyta, kad sportuojantis žmogus turi daugiau pozityvumo. Tad be svorio metimo yra dar labai daug priežasčių, kodėl aktyvi fizinė veikla galėtų tapti jūsų hobiu, o ne dar vienu privalomu nuveikti darbu,“ - pastebėjimais dalinosi Giedrė.

Sieks parodyti, jog sportuoti gali bet kokio sudėjimo žmogus
© Organizatorių archyvas

Kiekvieną savaitę žmonės bus kviečiami registruotis į naują treniruotę. Tokiu būdu jie galės išbandyti net dešimt skirtingų sporto rūšių ir pasirinkti toliau treniruotis toje, kuri jiems pasirodys tinkamiausia. Tačiau kartu Giedrė kviečia besiregistruojančius nedelsti, nes dauguma treniruočių turės limituotą dalyvių skaičių. Registracijos forma skelbiama „Dydis nesvarbu“ facebook profilyje bei tinklalapyje www.dydisnesvarbu.lt.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ko daugiau žuvys teikia – naudos ar žalos, atsako mokslininkai

Ilgai užtruko, kol lietuviai, ieškodami sveikesnių alternatyvų, įprato bent retkarčiais mėsą keisti žuvimi. Ir štai užgriuvo kita naujiena – pasirodo, žuvis gali būti dar prastesnis pasirinkimas dėl didelio jūrų užterštumo gyvsidabriu.

Kokius pieno produktus rinktis, o kokių vengti?

Pieną skatiname gerti nuo pat vaikystės, sakoma, kad tai kalcio šaltinis. Be pieno produktų neįsivaizduojame savo pusryčių, pietų ar vakarienės. Tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad pienas ne tik, kad nereikalingas mūsų organizmui, bet dar ir kenkia. Ką mano „Sveikatai palankus“ ekspertai?

Angelinos Jolie pavyzdys užkrėtė ir Lietuvos moteris

Moterys, kurioms nustatoma itin didelė genetinė rizika susirgti krūties vėžiu, vis dažniau renkasi jų šalinimą – mastektomiją.

Ar gali nuo gripo skiepytis nėščiosios?

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad penktąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 299 asmenys.

Hormoninis sutrikimas, kuris dažniausiai išsivysto 30-40 metų moterims

Dėl padidėjusio kortizolio kiekio organizme žmogui gali išsivystyti hormoninis sutrikimas - Kušingo sindromas.

Po gimdymo: ką moteris turi žinoti apie negrįžtamus organizmo pokyčius

Po gimdymo – nauji išbandymai: persitvarko organų veikla, slenka plaukai, kankina nuovargis ir nuotaikų kaita.

Maisto saugos specialistės pataria, kaip išsirinkti mėsą

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį mirčių nuo vėžio skaičius padidės daugiau nei trečdaliu

Trejus metus vykdoma Pasaulinės kovos su vėžiu dienos kampanija „Mes galime. Aš galiu“ kelia klausimą, kaip mes visi kartu ir kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie vėžio sukeliamos naštos mažinimo.

Epidemijoms NE: šis grūdinimosi būdas žiemą prieinamas kiekvienam

Kol Lietuvoje siaučia virusai, mokyklose skelbiami karantinai, Lietuvos sveikuolių sąjunga skatina grūdintis. Organizacija jau prieš daugelį metų vasarį paskelbė sveikatingumo mėnesiu. Mat būtent dabar lauke – visos sąlygos grūdintis. Štai, pavyzdžiui, sniegas ir ledinės eketės daro stebuklus.

Žiemą puola „skrandžio gripas“. Kas jis ir kaip jo išvengti?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.