Sieks parodyti, jog sportuoti gali bet kokio sudėjimo žmogus

Šį trečiadienį startuoja „Sportui dydis nesvarbu“ projektas, kviesiantis visus pamilti sportą, nepriklausomai nuo jų kūno dydžio, pajėgumo ar gebėjimo atlikti įvairius fizinius pratimus.
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Daugumos žmonių galvose sportas turi vienintelę užduotį: sumažinti kūną. O sportuoti kviečiantys vaizdai dažniausiai sudaro įspūdį, jog sportuoti gali tik fiziškai stiprius ir raumeningus kūnus turintys žmonės.

Anot iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ autorės Giedrės Valavičiūtės, šio „Sportui dydis nesvarbu“ projekto pagrindinis tikslas yra parodyti, jog sportuoti gali bet kokio sudėjimo žmogus. Ir svarbiausia, kad jis neturėtų gėdintis ar jaudintis, ką apie jo galimybes bei kūno vaizdą pagalvos kiti.

Sieks parodyti, jog sportuoti gali bet kokio sudėjimo žmogus
© Organizatorių archyvas

Jau birželio 14 d. „Sportui dydis nesvarbu“ startuos su bėgimo treniruote, kurią praves bėgimo klubo „Neko runners“ treneris Dalius Pavliukovičius. Vėliau projektą pratęs kalanetikos, tinklinio, šiuolaikinio šokio, dviračių, bokso, jėgos su svoriais, funkcinės rato, pratimų ant „Aquabase“ lentų vandenyje bei daugiausia mitų turinti šokio aplink stulpą treniruotės.

„Bendraudama su žmonėmis pastebėjau, kad dauguma vengia sportuoti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: nenori tapti pajuokos objektais dėl savo kūno formų ir dėl to, kad nemokės teisingai atlikti pratimų. Bet juk aktyvi fizinė veikla – tai daug gerų emocijų suteikiantis užsiėmimas. Todėl šią vasarą įvairaus sudėjimo žmones norime pakviesti į 10 skirtingų treniruočių, kurių metu profesionalūs treneriai ne tik pristatys, bet ir stengsis paneigti mitus apie jų atstovaujamas sporto šakas," - taip paprastai projektą pristatė Giedrė Valavičiūtė.

Sieks parodyti, jog sportuoti gali bet kokio sudėjimo žmogus
© Organizatorių archyvas

Projekto sporto šakas pristatys profesionalūs treneriai. Savo profesionaliomis žiniomis apie tų šakų poveikį žmogaus kūnui pasidalins sporto medikas Kęstutis Linkus, o mitybos ypatumus sportuojančiam organizmui aptars Lietuvos sporto universiteto doktorantas, mitybos specialistas Artūras Sujeta.

„Juk svarbu, kad žmogus pasirinktų sporto šaką ne tik pagal tai, kas dabar yra madoje, bet ir suprastų, kaip ji gali paveikti jo kūną. Taip pat sporto šakas parinkom pagal tai, kad žmogus vėliau jomis galėtų mėgautis visus metus,“ - pagrindinius „Sportui dydis nesvarbu“ kriterijus įvardijo Giedrė.

„Tikiuosi, kad po šio projekto sportas pakeis savo įvaizdį į pozityvaus, linksmo, širdį ir kūną tvirtinančio užsiėmimo formą. Juk tai, kad žmogus per sportą kviečiamas tik tobulinti savo kūno linijas gali atrodyti kaip dar viena darbinė veikla ir taip jau dirbančiam žmogui. Būtent sportas yra puiki galimybė kontroliuoti arba mažinti stresą. Taip pat moksliškai įrodyta, kad sportuojantis žmogus turi daugiau pozityvumo. Tad be svorio metimo yra dar labai daug priežasčių, kodėl aktyvi fizinė veikla galėtų tapti jūsų hobiu, o ne dar vienu privalomu nuveikti darbu,“ - pastebėjimais dalinosi Giedrė.

Sieks parodyti, jog sportuoti gali bet kokio sudėjimo žmogus
© Organizatorių archyvas

Kiekvieną savaitę žmonės bus kviečiami registruotis į naują treniruotę. Tokiu būdu jie galės išbandyti net dešimt skirtingų sporto rūšių ir pasirinkti toliau treniruotis toje, kuri jiems pasirodys tinkamiausia. Tačiau kartu Giedrė kviečia besiregistruojančius nedelsti, nes dauguma treniruočių turės limituotą dalyvių skaičių. Registracijos forma skelbiama „Dydis nesvarbu“ facebook profilyje bei tinklalapyje www.dydisnesvarbu.lt.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Viktorija: po psichologo žodžių atsivėrė akys

"Jau dešimt dienų gyvenu be pridėtinio cukraus ir vis aiškiau suvokiu, kaip stipriai esu nuo jo priklausoma", - sako Viktorija Žižiūnienė, nusprendusi atlikti eksperimentą - 30 dienų nevartoti pridėtinio cukraus ir viską aprašyti dienoraštyje ((pirma dalis, antra dalis, trečia dalis).

Veido odos senėjimas – ką svarbu žinoti, norint tinkamai pasirūpinti savo veidu

Nuolat besikeičiantį veidą matome veidrodyje kasdien, tačiau dažnai kyla klausimų kaip tą vaizdą interpretuoti, kada griebtis kremų, pažymėtų „Anti-age“ fraze, o kada nepatinkančias raukšleles jau patikėti plastikos chirurgui.

Psichologė A. Mockienė: yra 4 būdai, padėsiantys išbristi iš depresijos be vaistų (9)

Depresijos gydymas tik vaistais – tai pasodinimas į valtį be irklų: žmogus bus saugus iki pirmos „audros“.

Atsisakius vos vieno produkto ėmė tirpti kilogramai (11)

"Šiandien bus aštunta diena, kai gyvenu nesaldų gyvenimą", - sako Viktorija, kuri nusprendė imtis eksperimento - 30 dienų nevartoti pridėtinio cukraus ir dienoraštyje aprašyti visus potyrius (pirma dalis, antra dalis).

(Ne)saldus dienoraštis: galvos skausmas ir kiti keisti organizmo signalai (8)

„Dabar yra ketvirtoji mano diena be pridėtinio cukraus ir 4 val. ryto. Kai pagalvoji, labai simboliška. Atsikėliau su „žvyrine“ galva ir kažkokiu keistu tempimo skausmu pilve. Panašu, kad ne skrandis, nes kažkur žemiau,“ – sako 34-erių Viktorija, pradėjusi eksperimentą, kuris vadinasi „30 dienų be pridėtinio cukraus“.

Naujagimio virkštelės kamieninės ląstelės. Ar verta jas saugoti?

Inovatyvios medicinos centre įvyko diskusija apie naujagimių virkštelės kamienines ląsteles, jų saugojimą, gebėjimą gydyti dabar ir ateityje bei mokslininkų diskusijas apie tai, kas dar kol kas nežinoma.

3 vaikų mama Orinta: gražų kūną gali turėti kiekviena moteris (10)

Orinta Donėlė, namie prižiūrinti tris judrius mažus berniukus, neslepia – būna, ir jai stinga laiko suplanuotiems reikalams. Tačiau moteris tikina, kad susikoncentravus tik į tikrai būtinus darbus, laiko lieka ir vaikams, ir sportui, ir darbui.

(Ne)saldus dienoraštis: 30 dienų be pridėtinio cukraus (I dalis) (3)

Sveiki, mano vardas Viktorija, man 34-eri ir aš esu priklausoma nuo cukraus.

Žolininkė J. Balvočiūtė: žolelių arbatos ir nervus ramina, ir nuo vėžio gydo

Arbata – kaip mylinti širdis. Ryte – tonizuoja, vidurdienį – gaivina, o vakare – atstato fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Ne veltui arbatos receptai yra žinomi tūkstančius metų, o dėl prekybos ja įtakų zonų į karą yra pakilusi ne viena imperija.