Lieknėti sveikai nutarusios moterys: dietos sukeldavo įvairių sveikatos sutrikimų (FOTO)

Pristatome projekto "Lieknėju, kol kiti atostogauja" dalyves.

Skaitomiausi šių dienų straipsniai:
- Figūrą koreguojančios suknelės iki 100 Lt (FOTO)
- Viešbučių valdytojos namuose - klasikinis stilius su antikvariato prieskoniu
- Kaip atsikratyti nuospaudų ir suminkštinti padų odą?
- Marsas Skorpione - yra ko nerimauti
- Aštriai marinuoti agurkėliai

Treniruočių studijos "sporTUkas" ir portalo moteris.lt organizuojamas projektas "Lieknėju, kol kiti atostogauja" įgavo pagreitį, darbai vyksta jau penkta savaitė.

Ir nuveikta jau labai daug. Visų pirma, vietoje planuotų 8 dalyvių į studiją lieknėti buvo pakviestos net 10. Susirinkusios ir susipažinusios moterys su trenere Santa Povilonyte aptarė projekto tikslus ir uždavinius. Aštuonias savaites trunkančio projekto metu ne tik vyks grupinės treniruotės, bet moterims dienoraštyje reikės rašytis pastabas apie dienos judėjimą, mitybą ir namų darbų atlikimą.

Pirmojo susitikimo metu buvo atlikti įvairūs matavimai - juos stebint bus vertinami rezultatai.

Moterys ne tik mokosi lieknėti padedančių judesių, bet mokosi reguliuoti mitybą, kontroliuoti save, režimo. Jau netrukus dalyvės ir trenerė Santa tikisi sulaukti neblogų rezultatų, tad kviečiame sekti projekto eigą, džiaugtis moterų pasiekimais ir sekti jų pėdomis!

O šiandien pristatome pirmąsias 5 projekto dalyves:

1. Ilona P. (44 m.), 158 cm, 94 kg.

Paskutiniuosius dešimt metų labai dažnai galvoju apie svorio metimą. Ne tik galvoju, bet ir darau. Su bičiuliu susiskambiname ir pranešame vienas kitam apie naują stebuklingą būdą sulieknėti be pastangų. Tiesiog iliuzijų mugė! Kokių tik nesąmonių neprisiskaitydavome ir neišgirsdavome. Jei viską būtume išbandę, kažin, ar gyvi bebūtume.

Manau, kad esu emocinė valgytoja – labai dažnai save nuramindavau ir paguosdavau skanėstais („šiandien dar pavalgau, rytoj jau ko nors imsiuosi“, „ar aš neverta už tokias kančias pasilepinti?“ ir pan.). Tačiau tos kompensacijos labai greitai „apgulė“ šonus, nes nusiraminimo reikėjo vos ne kasdien. Tiesą sakant, tai nebūdavo milžiniški maisto kiekiai, tiesiog nelabai subalansuotas ir vėlyvas maistas, o ir visa dienos mityba – stichiška. Nesiklostė asmeninis gyvenimas, vos per dvejus metus išgyvenau trijų artimųjų mirtis, jos išbalansavo psichinę pusiausvyrą.

Matyt, prie visko prisidėjo ir tai, kad visuomenėje gajus lieso kūno kultas. Gal nesąmoningai įsivaizdavau, kad jei būsiu liekna, sulauksiu princo ant balto žirgo.

Esu išbandžiusi įvairias dietas: Protasovo, japonų, vokiečių, Dukano, grikių, delčios, salierų sriubos ir kt. dietas, esu gėrusi lieknėjimo kavas ir arbatas, senos lapų arbatas, kelių žolininkių sumaišytų žolių mišinių lieknėjimui, kelių rūšių papildų („Figūra“ tipo). Įdomiausia, kad kai užeidavo „ryžtingumo“ minutės, prisipirkdavau nesąmoningų arbatų ar piliulių – išbandydavau, dvi tris dienas pagerdavau, o po kiek laiko išmesdavau kone pilną pakuotę. Pradėdavau laikytis dietų, numesdavau svorio, tačiau nebaigdavau jų iki galo. Numesti kilogramai grįždavo. Kartais dvigubai.

Jau beveik metus dirbu namie, tad pradėjau mažai judėti. Per tą laiką priaugau apie 15 kg. O mano ūgiui tai jau yra daug.

Paskutiniaisiais metais asmeninis gyvenimas klostosi puikiai, turiu patį geriausią pasaulyje vyrą, dirbu tai, kas man patinka. Tačiau išvaizda manęs jau nebetenkina. Gal net ne išvaizda, o savijauta, kokios nebuvo niekada anksčiau: kartais sunku bėgti ar lipti laiptais, greitai uždūstu. Neseniai kraujo spaudimas buvo pakilęs neįtikėtinai aukštai - iki 174/93.

Ir kai gydytojas pasakė, kad toks kraujo spaudimas – priešinsultinė būsena, labai sustresavau. Gydytojas pirmiausia patarė mesti visus darbus ir gerai išsimiegoti. O tada pamažu sutvarkyti svorį, po pietų valgant tik daržoves, vakarais pasivaikščiojant bent po pusvalandį, jei nepavyksta sportuoti. Viliuosi, kad kai nukris keli kilogramai, gal jau ir daugiau sportuoti norėsiu.

Mano galvoje visiškas chaosas: tarsi ir žinau, kas sveika, kaip reikėtų maitintis, bet jau nebesugebu pati sureguliuoti. Todėl man reikia specialistų, o ne savamokslių bandytojų patarimo, reikia spyrio iš šono. Noriu išmokti reguliuoti natūraliomis priemonėmis savo svorį, nepriklausyti nuo jo nei fiziškai, nei emociškai. Tikiuosi, kartu su projekto organizatoriais ir dalyvėmis mes tai padarysime.

Rugpjūtį - mano vestuvės. Žinoma, noriu gražiai atrodyti ne tik tą dieną, bet ir likusį gyvenimą.

2. Aušrinė V. (37 m.), 164 cm, 95 kg

Kiek save pamenu, nuo paauglystės (gimiau didelis vaikas, buvau valgi, šeima tuo džiaugėsi, 15 metų buvau tikra bačkutė) nuolat kompleksuoju dėl savo svorio. Pirma mano dieta - nevalgyti po 18 val. - pavyko - vidurinę baigiau normalaus kūno sudėjimo - svėriau apie 54 kg.

Bestudijuodama įsidarbinau kurjere, tad teko daug lakstyti, tas gelbėjo išlaikant svorį, be to, įsigijau mini stepą, tai nuolat kas dieną po 20 min. pasportuodavau.

Stepas sulūžo, pradėjau dirbti sėslesnį darbą, ėmė augti svoris, svėriau gal apie 70 kg. Kai man buvo 23 m., su kolegėm nusprendėm laikytis kalorijų dietos. Draugės po 3 d. grįžo prie įprastų porcijų, o aš įsivažiavau taip, kad vieną kartą apalpau ir ilgam sutriko mėnesinių ciklas. Užtat kokia liauna buvau, labai gerai atmenu, kad galėjau laisvai užmesti koją ant kojos, jas tiesiog suvyti vieną su kita, man tas jausmas patiko. Tuometinio svorio nepamenu, bet įtariu - mažiau nei 60 kg.

Mano gyvenime atsirado žmogus (dabar jau ex vyras), susipažinau su jo šeima, mama - nuostabi šeimininkė, tradicinės lietuviškos virtuvės gerbėja. Mečiau kolorijų dietą, pati pradėjau skaniai gaminti, pradėjau mėgautis maistu. Svoris taip įsibėgėjo, kad 27 metų tapau tikra tešliuke, svėriau apie 80-85 kg. Tada apsilankiau natūralios medicinos klinikoje (žarnyno valymas, maisto derinimas), kiek vėliau išsipirkau 1 m. abonentą į sporto klubą, kur sportavau treneriui prižiūrint. Per keletą metų numečiau apie 20 kg. Buvau savimi patenkinta.

Tačiau 32 m. išsiskyriau su vyru, stresas, pašlijo sveikata. Gydytoja rekomendavo nesivaikyti jokių dietų, paklausiau, pradėjau valgyti, ko širdis geidžia, svoris ėmė grįžti. Nuo 32 m. iki dabar - priebėgom pasportuoju, priebėgom pasilaikau sriubų ar grikių dietų, kartais įsimyliu (dėl to irgi krenta svoris). Tiesa, turėjau sveikatso problemų, čiurnos traumą, reabilitacijos periodas apribojo intensyvų judėjimą, o lengvą depresiją slopinau maistu.

Aš nevalgau nesveiko ar riebaus maisto (stengiuosi valgyti daržoves, košes, salotas su tuno gabalėliu, mėsos nemėgstu, iš vaisių renkuosi obuolius), bet nevengiu saldumynų, pati mėgstu išsikepti kokį pyragą ar pan.

Taigi visos mano dietos veiksmingos, tačiau nuolat kažkas nutikdavo, nuolat prarasdavau motyvaciją ar rasdavau priežastį viską mesti. Tai - lyg "linksmieji" kalneliai. Aiškiai suvokiu, jog kartą ėmus sportuoti ar derinti maistą neturėčiau sustoti, jei tik noriu turėti jei ne idealią, tai bent nedramblotą figūrą. Tačiau esu silpna, emocinga, jautri. Tikrai ne visuomet sugebu pati viena rasti savyje jėgų ir užsispyrimo.

Labai tikiuosi, jog šiame projekte dalyvaujantys žmonės (tiek trenerė, tiek kartu esančios moterys) man pagelbės numesti svorio ir bent kažkiek motyvuos nenuleisti rankų: turiu metinį sporto klubo abonentą, turiu žmogų šalia, kuris mane, žinau, palaikys ir džiaugsis mano pasiekimais, tad - tik pirmyn!

3. Ramunė A. (34 m.), 172 cm., 78 kg.

Nuo pat mažens buvau apkūnoka mergaitė ir kiek save pamenu, visada kompleksavau ir buvau nepatenkinta savo kūno proporcijomis. Nemėgau sportuoti, stegdavausi mokykloje visaip kaip išsisukti nuo kūno kultūros pamokų. Išvykus studijuoti, mano džiaugsmui, pasikeitė ir mano svoris. Pirmą kartą gyvenimą svėriau 58-60 kg. Džiaugiausi savim, mėgavausi, kad galiu nesidrovėdama apsirengti trumpą sijoną ar suknelę.

Susituokus, susilaukus dukrytės mano svoris ėmė augti kaip ant mielių ir pasiekė 100 kg. Tai buvo ta riba, kuri atmerkė man akis, kad kažką reikia daryti. Ėmiau laikytis visokiausių dietų (valgiau savaitę tik arbūzus, paskui perėjau prie pomidorų), rytais ir vakarais pradėjau daryti mankštą. Ribojau saldumynus. Pavyko svorį sumažinti iki 82 kg. Džiaugiausi daug pasiekusi.

Toks svoris laikėsi gan ilgai, kol nesusilaukiau sūnaus. Svoris vėl šoktelėjo virš 90 kg. Išsigandau, vėl bandžiau laikytis įvairiausių dietų. Sugebėjau numesti svorį iki 76 kg, kuris laikėsi pakankamai gerai, nors ir valgydavau viską, neribodavau savęs.

Po kelių metų perskaičiau straipsnį apie baltymų dietą. Nusprendžiau laikytis. Be to, pradėjau lankyti šokių pamokas. Svoris ir kūno apimtys gerokai sumažėjo. Peržengiau tą nelemtą 70 kg. ribą ir svėriau 67 kg. Svarbiausia man buvo vėl gražios kojos, kurių visą gyvenimą pavydėjau kitoms.

Po gerų metų, sunkiu man gyvenimo išbandymų metu, užsisklendus savyje, svoris pamažu vėl ėmė kilti. Šiuo metu sveriu 78 kg. Tačiau nusprendžiau susiimti, nedepresuoti, išlysti iš gyvenimo negandų. Gi aš dar jauna, rugpjūtį laukia 35 metų sukaktis. Nusprendžiau sau ir kitiems įrodyti, kad dar turiu parako gyvenime, kad turiu galimybių jį pakeisti, tik reikia labai labai norėti. Noriu sau atrodyti graži ir 35-uosius sutikti liekna ir besidžiaugianti gyvenimu.


4. Renata (24 m.), 175 cm, 90 kg.

Jau nuo paauglystės pradėjo keistis kūno formos, bet tada dar buvo ne toks sėslus gyvenimo būdas, todėl tas gelbėjo. Vėliau pradėjau studijuoti, tuo pačiu metu dirbau, užsiimdavau kita veikla, daug streso, gyvenimo tempas buvo milžiniškas, todėl nebuvo kada susimąstyti, ką reikia valgyti, kada ir kaip.

Kūnas „žino“ ir jaučia, kad dabartinė situacija nėra gera, ir reikia ją greitai keisti bei koreguoti.

Buvo bandytos įvairios dietos, kurios davė trumpalaikius rezultatus, todėl neseniai pradėjau domėtis sveika mityba.

Bandžiau ir sportuoti, bet viską dariau savarankiškai, be jokių konsultacijų, be patarimų, todėl man, kaip nelabai išmanačiai šią sritį, toks mėgėjiškas sportas ryškių rezultatų nedavė.

Labai džiaugiuosi suteikta man galimybe dalyvauti šiame projekte. Džiaugiuosi ir kartu baisu. Nors motyvacija yra begalinė, nors žinau, kad turėsiu visas galimybes pagaliau išsipildyti senai svajonei, žinau, kad viskas priklauso tik nuo manęs. Iš projekto tikiuosi naujų įgūdžių, daug žinių, kokybiško sporto. Ir - ką čia slėpti - naujo, sveiko, energingo gyvenimo būdo.

5. Jovita V. (44 m.), 170 cm, 100 kg.

Sveriu 100 kg, ūgis 170 cm. Liekna nebuvau nei vaikystėje, nei paauglystėje. Mokyklą baigiau sverdama apie 80 kg. Taigi, su tokia kūno konstitucija esu apsipratusi. Tačiau tikrai nesu tuo patenkinta.

Dietų laikytis nemėgstu, tiesiog karts nuo karto mėgindavau protingai maitintis - atsisakyti riebaus maisto, nevalgyti vakare, daugiau daržoviu, bet tai tiesiog atsibosdavo, nes svoris praktiškai nekrisdavo.

Kaip pastebėjau, numesti svorio galiu tik itin drastiškomis priemonėmis. Pvz., sustreikavus sveikatai, nevalgiau apie savaitę, tik skysčius gėriau, tada iš karto dingo keli kilogramai. Bet tai juk ne būdas...

Is projekto tikiuosi psichologinio postūmio, nusiteikimo ir kvalifikuotų patarimų, kaip sureguliuoti savo mitybą ir kūną.

Kodėl nepasiryžus ir nepabandžius?

***
Sekite naujienas - netrukus pristatysime kitas projekto dalyves. O paskui papasakosime, kaip joms sekėsi sportuoti, keisti mitybą, kiek neteko svorio, kaip jaučiasi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis