Pirštu tuksenant į tam tikrus taškus problema gali visai atsitraukti

Stresas dėl spaudžiančių terminų, nerimas dėl ateities, geliantis galvos skausmas, vandens baimė – nesvarbu, kuri iš šių ar daugybės kitų problemų jus kamuotų, pasirodo, viso to nesunkiai galime atsikratyti tiesiog tapšnodami tam tikrus savo kūno taškus. Savitapšna – vienas iš smagesnių lietuviškų termino „tapingas“ (angl. tapping) atitikmenų. Šią savipagalbos metodiką išbandžiusi žurnalistė Virginija Rimkuvienė teigia, kad smagus yra ir pats procesas.

„Nors jaučiu streso kamuolį skrandyje, aš visiškai ir besąlygiškai palaikau save“, – murmu po nosimi, tapšnodama pirštais sau per viršugalvį. Tokią miegamojo lovoje mane ir užtinka vyras, nešinas rytinės kavos puodeliu. Tik aš jo nematau – įsigilinusi į savo mantrą toliau baksnoju, tik dabar – jau tarpuakį. „Tas streso kamuolys skrandyje, tas nelemtas streso kamuolys...“ – burbu. Vyrui iš šalies atrodo, kad beviltiškai bandau kažką prisiminti. „Kas tau?“ – išgirstu išgąstingą balsą. „Bandau išbarškinti problemas“, – atsakau šyptelėdama. Atrodo, kad žodis „išbarškinti“ jam patinka. „Manau, galėčiau tau padėti tai padaryti greičiau“, – paslaugiai pasiūlo.

Barškinimas – tik vienas iš daugybės pasiūlymų, kaip lietuviškai derėtų vadinti „tapingą“ („tap“, išvertus iš anglų kalbos, reiškia „barškinti“, „stuksenti“, „tapšnoti“). Šią metodiką dar galima jį vadinti tapšnojimu, stuksenimu, tuksenimu, barbenimu, bet labiausiai man patiko terminas „savitapšna“. Ir skamba smagiai pikantiškai, ir esmę atspindi. Mat svarbi ne tik pati technika, bet ir tai, kad gali padėti pats sau. Bet kur ir bet kada. Tai labai paprasta – tereikia smiliumi ir didžiuoju pirštu tuksenti į tam tikrus taškus (jų nėra daug) ir kartoti tam tikras frazes (jos labai paprastos). Vos kelias ar keliolika minučių taip raminamai tapšnojant problema sumažėja arba atsitraukia. Kartais poveikis pajuntamas gerokai vėliau, kitą dieną ar po savaitės, kai jau būname visai pamiršę apie seansą. Vienoms problemoms išbelsti užtenka vienos tokios procedūros, kitoms gali jų prireikti daugiau.

Kodėl tai veikia?

Moksliškai savitapšna įvardijama kaip emocinės laisvės technika (ELT). Taip vadinasi ir neseniai lietuviškai išleista šios srities specialisto ir entuziasto amerikiečio Nicko Ortnerio knyga („Emocinės laisvės technika“, leidykla „Obuolys“). Nuo ko gi turėtume išsilaisvinti? Paaiškinimų yra ne vienas. Bene lengviausiai šį procesą supras tikintieji Rytų kultūrai būdinga kūnu sruvenančios energijos samprata. Pagal ją, mūsų kūnas yra išvagotas nematomų energijos kanalų meridianų. Fiziškai ir emociškai sveiko žmogaus energija sruvena tolygiai kaip lygumų upė. Deja, retas mūsų galėtų pasigirti tokia amžina harmonija – įvairios fizinės ar psichinės traumos, nemalonios patirtys sutrikdo energijos tėkmę, ir taip susidaro energiniai blokai. Kinai jiems panaikinti pasitelkia akupunktūrą, akupresūrą. Adatomis ar kitaip veikiant poodiniame sluoksnyje esančius biologiškai aktyvius taškus blokai panaikinami, ir energija vėl ima tekėti tolygiai. Panašiu principu pagrįsta ir ELT, tik ši technika yra paprastesnė.

Alternatyviosios medicinos skeptikams ELT specialistai pateikia ir mokslinį paaiškinimą, kaip tai veikia. Mūsų smegenys yra sudarytos iš trijų pagrindinių dalių: racionalius sprendimus lemiančių priekinių smegenų (smegenų žievės), vidurinių smegenų (limbinės sistemos) ir pačių primityviausių užpakalinių, vadinamujų „roplių“, smegenų. Mūsų emocijas ir ilgalaikę atmintį kontroliuoja limbinė sistema. Be to, fiksuoja informaciją apie pavojų ir skatina gamintis streso hormonus. Viso to reikia, kad mūsų organizmas pasirengtų kovoti arba bėgti. Ilgalaikė atmintis irgi nesnaudžia – ji pasirūpina, kad ir ateityje šią grėsmę atpažintume, tad neuronų jungtimis (sinapsėmis) sujungia konkrečią situaciją su tam tikromis emocijomis. Tų jungčių yra be galo daug – vien neuronų kiekvienas turime apie 100 milijardų, o sinapsių – per 160 trilijonų. Tarkim, vaikystėje jums įkando šuo. Tikėtina, kad visą likusį gyvenimą, kai tik pamatysite šunį, jūsų raumenys įsitemps. Tai suprantama ir netgi, sakyčiau, išmintinga. Deja, didelė dalis jungčių paskatina visiškai nepageidaujamus dalykus. Tarkim, šuo jums įkando, kai skynėte obuolį. Nuo tada, vos išvysite obuolius, jus apims nesuprantamas nerimas ar net panika. Laimei, smegenys yra neuroplastiškos, vietoj senų, nenaudingų sinapsių jos sukuria naujas.

ELT tikslas – nutraukti nenaudingas, įtampą keliančias jungtis. N. Ortneris knygoje „Emocinės laisvės technika“ teigia, kad, tapšnojant tam tikrus taškus, limbinės smegenys ima veikti aktyviau, ir tai įrodyta moksliniais tyrimais. Respondentams buvo taikoma ELT ir paaiškėjo, kad kai kurių tiriamųjų smegenų kortizolio (šio hormono daugėja patiriant fizinę ar emocinę įtampą – red. past.) lygis sumažėjo vidutiniškai 24 proc., o kai kurių – net iki 50 proc. Stebėtis tuo gal ir neverta – bet kokia raminamoji veikla, leidžianti pamiršti problemą, sumažina stresą. Gal mano vyras ir neklydo tąryt siūlydamas greitesnį būdą atsikratyti įtampos?

Viena mama tikina, kad ši technika taip gerai veikia jos astma sergančią dukrelę, kad jau kuris laikas ji išsiverčia be vaistų.

Vis dėlto, pasak ELT specialistų, palyginti su kitomis raminamomis veiklomis, savitapšna turi stiprų kozirį – ši terapija ne tik padeda trumpam atitraukti dėmesį, bet ir neutralizuoja nemalonią reakciją sukeliantį dirgiklį. Taigi problema išsprendžiama ne laikinai, o iš esmės – dirgiklis daugiau nebesukels tos pačios reakcijos, nes smegenys perprogramuotos.

Padeda nuo visko

Emocinės laisvės technikos pradininku laikomas psichiatras ir kineziterapeutas Rogeris Callahanas. Šią techniką jis atrado gydydamas savo pacientę Mary nuo vandens fobijos. Psichiatras išbandė įvairius metodus – kognityvinę, atsipalaidavimo, racionalaus emocinio elgesio ir kitas terapijas, hipnozę. Deja, rezultatų tai nedavė. ELT (angliškai ši terapija vadinama TFT – Thought Field Therapy) R. Callahanas atrado atsitiktinai. Kai Mary prasitarė, kad, galvojant apie vandenį, jai ima skaudėti skrandį, R. Callahanas nutarė palengvinti jos būseną baksnodamas į skrandžio meridiano tašką, esantį po akimi. Ir įvyko stebuklas – moteriai ne tik nustojo skaudėti skrandį, bet ir išnyko vandens baimė. Tada gydytojas ėmė eksperimentuoti, kuriuos taškus, kada ir kiek stuksenti. Galutinį taškų žemėlapį praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį sukūrė Gary Craigas.
Lietuvoje ELT moko sertifikuota instruktorė Sandra Varanavičė. Diplomuota sociologė ir rinkodaros specialistė kurį laiką dirbo farmacijos įmonėse ir domėjosi įvairiais alternatyviais gydymo metodais. Išbandžiusi ELT, šia technika susižavėjo ir nutarė pasidalinti su kitais. Pati S. Varanavičė tobulinosi Anglijoje.

Vida Press

Sandros seminare, be manęs, susiraičiusios ant grindų lotoso pozomis sėdi dar apie 10 moterų. Kai kurios atėjusios pirmą kartą, kai kurios techniką yra išbandžiusios ir džiaugsmingai dalijasi patirtimi. Iš jų sužinau ir apie vadinamąjį surogatinį tuksenimą, kai liesdamas save veiki ir šalia sėdintį vaiką. Tai šiek tiek kvepia mistika, bet viena mama tikina, kad ši technika taip gerai veikia jos astma sergančią dukrelę, kad jau kuris laikas ji išsiverčia be vaistų. Moksliškai tai paaiškinti sunku, bet energijos keliai nežinomi. Kita vertus, tai, kad mamos ramybė persiduoda vaikui, visos žinome ir be tyrimų.

Sėkmingų istorijų netrūksta ir N. Ortnerio knygoje „Emocinės laisvės technika“. Pasirodo, šis metodas padeda kone visais atvejais. Jis padrąsina siekti tikslų, išsklaido baimes ir liūdnas emocijas, išmoko pasitikėti savimi, mažina skausmus, gydo depresiją, padeda numesti svorio, uždirbti pinigų ir t. t. Būna, kad, spręsdami vieną problemą, išsprendžiame ir, regis, su ja nesusijusią. Pasak N. Ortnerio, žmogaus emocinį pasaulį galima palyginti su medžiu. Priklausomybės, problemos dėl svorio, kai kurios ligos – tai tik lapai. Jie kabo ant emocijų – gėdos, pykčio, gailesčio, baimės, kaltės – šakų. Šios auga iš jas sukėlusių įvykių kamieno. Tai gali būti tėvų skyrybos, patyčios, netektys, smurtas, kritika ir t. t. O visa tai maitina šaknys – ribojantys įsitikinimai: „Aš nieko nevertas“; „Nieko negaliu padaryti tinkamai“; „Esu kitoks“; „Neverta net stengtis“ ir pan. Taigi, pradėję nuo lapų, galime pamažu prisikasti iki šaknų.
„Vienas iš didžiausių ELT pranašumų yra tas, kad jos metu nebūtina būti detektyvu – aiškintis, kas nulėmė problemą, be ko neapsieina psichoterapija, – sako S. Varanavičė. – Pajutai baimę, skausmą, nerimą, liūdesį ir iškart tapšnoji. Jukpriemonės šiems negalavimams įveikti visuomet yra su tavimi.“

N. Ortneris išgarsėjo pradėjęs taikyti šią techniką žmonėms, kenčiantiems nuo potrauminio streso, patirto po žudynių Konektikuto mokykloje. Kai kurie knygoje minimi išgijimo atvejai man, racionaliai mąstančiai pragmatikei, kelia tam tikrų abejonių. Nuramina tai, kad šios metodikos instruktorė S. Varanavičė nevadina ELT vienintele panacėja nuo visų bėdų. Pasak jos, panašų poveikį gali daryti ir psichoterapija, meditacija, joga, malda, masažai, reiki, cigunas, neurolingvistinis programavimas... Kaip ir visuomet tokiais atvejais, klausimas, ar tai nėra paprasčiausia savitaiga, neišvengiamas. S. Varanavičė šypteli. Pasak jos, ši technika veikia net ir tuomet, kai tuo netikime. Netikite? Išbandykite.

Kaip tai daryti?

Vida Press

1. Susiraskite taškus. Paprastai tuksenama dviem pirštais (smiliumi ir didžiuoju). Stuksenama švelniai ir tvirtai, panašiai lyg į stalą barbentume pirštais. Pagrindiniai taškai yra 9: vadinamasis karatė kirčio taškas delno išorinėje pusėje, viršugalvyje, simetriški antakių pradžios taškai, akių išoriniuose kampučiuose, ant akiduobės kaulo po akimi, taškas panosėje, smakre, ties raktikauliais ir po pažastimi.

2. Įvardykite problemą. Pirmiausia tuksendami vadinamąjį karatė kirčio tašką aiškiai įvardykite problemą ir būtinai pridurkite palaikomąją frazę. Tarkim, jums skauda galvą. Tris kartus pakartokite: „Nors man labai skauda galvą, aš visiškai palaikau save.“ Forma gali būti ir kitokia, svarbu turinys.

3. Paeiliui tapšnodami visus taškus, priminkite sau problemą: „Man taip skauda galvą“; „Tas beprotiškas galvos skausmas“; „Šitas skausmas“; „Jis išvarys mane iš proto“ ir pan. Nebijokite negatyvumo – kad problemą ištuksentume, turime išdrįsti ją įvardinti.

4. Pajutę palengvėjimą, pereikite prie teigiamos frazės. Galima ją pradėti žodžiais „renkuosi“, „išlaisvinu“, „paleidžiu“ ir kt. Vėl keliaukite per visus taškus ir kartokite: „Renkuosi atsipalaiduoti“; „Renkuosi gerai jaustis“; „Mano galva lengva“; „Paleidžiu šitą skausmą“; „Išlaisvinu tai“ ir pan.

5. Giliai įkvėpkite... ir išlaisvinkite tai.
...................
Daugiau informacijos apie ELT galite rasti Nicko Ortnerio knygoje „Emocinės laisvės technika“ (leidykla „Obuolys“) ir svetainėje www.tapingas.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis