Nuo interneto atsijungusių žmonių liudijimai primena pasakojimus apie klinikinę mirtį

Nevalgyti mėsos, duonos ar negerti pieno – to dabar jau nebeužtenka, kad atsikratytume toksinų. Detoksikacijos pirmūnai ėmėsi smegenų švarinimo.

Skaitomiausi šių dienų straipsniai:
- Ko labiausiai bijo vyrai bendraudami su moterimi?
- 7 produktai, kurie valo organizmą geriau už bet kokius vaistus
- Atšiaurioji Islandija man tapo artimesnė už Lietuvą
- Merkurijus Mergelėje. Metas konkretiems veiksmams
- Šviežių bulvių cepelinai

Su jogos kilimėliu po pažastimi vykdama į Tylos stovyklą ties Kernave, nė neįsivaizdavau, kad visa tai, ką patirsiu įsiliejusi į būrį jogos entuziastų, vėliau galėsiu įvardyti kaip informacinę detoksikaciją. Ši vasara – jau trečia, kai jogos centras „Soham“ rengia Lietuvoje Tylos stovyklą. Ją drąsiai galėčiau rekomenduoti ir tiems, kurie paiso pasaulinių detoksikacijos madų. Internetiniai teršalai taip apnuodijo gyvenimą, kad į informacinės detoksikacijos stovyklas, rengiamas įvairiose šalyse, pastaruoju metu plūsta minios.

Mūsų pagrindinė užduotis Tylos stovykloje buvo savaitę netarti vienas kitam nė žodžio. Televizoriaus ten nebuvo, nešiojamojo kompiuterio nesivežiau.

Su žiniomis ir faktais persisotinusiu pasauliu jungė tik mobiliojo ryšio bambagyslė. Mintyse atsisveikinusi su artimaisiais, draugais ir pažįstamais, ryžtingai išjungiau telefoną, kad septynioms dienoms pasitraukčiau į visišką informacinę tylą.

Į mišką

Kaip neprisiminsi posakio, kad istorija vystosi kylančia spirale. Nuo civilizacijos į mišką amerikiečių rašytojas Henry D. Thoreau bėgo jau XIX amžiuje. Visgi ten jo laukė tik gūdi vienuma, nes atsiribojimo idėjos, gražiai išdėstytos jo knygoje „Voldenas, arba Gyvenimas miške“, tuo metu mažai kam atrodė priimtinos. Užtat dabar, praėjus daugiau nei pusantro šimto metų, miške tikrai rasime nuo civilizacijos besislapstančių bendraminčių. Bent jau statistinės apklausos rodo, kad norinčiųjų apriboti interneto vartojimą, o svarbiausia – atsijungti nuo socialinių tinklų sparčiai daugėja.

Vieną žymiausių šių dienų „voldenų“ galima rasti Amerikoje, miškuose netoli San Fransisko. Pailsėti nuo informacijos į vasaros stovyklą „Camp Grounded“ atvyksta net generalinių direktorių iš Silicio slėnio. Tam, kad atitrūktų nuo kasdienybės, stovyklautojai ne tik visiškai atsisako kompiuterių ir išmaniųjų telefonų, bet ir neatsiliepia šaukiami tikruoju vardu – tik slapyvardžiu.
Stovykla „Camp Grounded“ atsirado Oklando gyventojų Levi Felixo ir Brook Dean iniciatyva. Kaliforniečių porelė dvejus metus klajojo po pasaulį, o grįžusi į gimtąjį miestą 2009-aisiais įsteigė informacinės detoksikacijos organizaciją „Digital Detox“. Organizuoti stovyklą – tik viena jų veiklos sričių. Levi Felixas ir Brook Dean organizuoja festivalius ir kultūrinius renginius, kuriuose nėra galimybių prisijungti prie interneto, kuria interaktyvias mokomąsias programas išlaisvėti norintiems technologijų vergams ir praktinius seminarus žmonėms, trumpam atsijungusiems nuo interneto.

Amerikiečiai plūsta į informacinės detoksikacijos stovyklą „Camp Grounded“
Iš žurnalo "Moteris" archyvo
„Camp Grounded“ organizatoriai gerai žino – tik palik nuo interneto priklausomą žmogų bent minutei be veiklos, jis tuoj pat ras būdą prisijungti. Tad stovyklos išskirtinumas – itin įvairi aktyvi ir kūrybiškumą skatinanti laisvalaikio veikla: šaudymas iš lanko, šokiai, dainavimas, dainų kūrimas, origamis, mezgimas, siuvimas, piešimas, dažasvydis ir kiti sportiniai žaidimai, drožinėjimas, kepimas, daržovių marinavimas, sodininkystė, žvakių liejimas, analoginė fotografija, kopimas uolomis, pasivaikščiojimas ir žvaigždžių stebėjimas. Jogos, meditacijos ir Rytų sveikatingumo technikų praktikos – privalomoji stovyklos programos dalis. Atsižvelgiama ir į tai, kad tikrųjų vertybių ieškotojai šiais laikais maitinasi kiek kitaip, nei įprasta. Stovyklos virtuvės šefai gamina maistą tik iš aplinkos tvarumo principus atitinkančių produktų. Ant stalo atsiduria patiekalai iš ekologiškų vietinių daržovių ir vaisių, laisvai ir neskriaudžiant augintų gyvulių mėsos, gerų žuvų.

Nesvarbu, jei kas nevalgo glitimo turinčių produktų, mėsos, žuvų, pieno, termiškai apdoroto maisto, kiaušinių ar yra kam nors alergiškas, – visų poreikiai yra patenkinami. Maistui daug dėmesio skiriama ne veltui – stovyklos organizatoriai yra įsitikinę, kad tinkamas maistas, nors su informacine tarša nieko bendra lyg ir neturi, gydo kūną, o kai gerai jautiesi, daug lengviau atsisakyti įvairių priklausomybių. Vienintelis stovyklautojams leidžiamas abejonių dėl sveikumo keliantis produktas – kava. Čia ji liejasi laisvai.

Pražiopsojau – ir džiaugiuosi

Kas pirmasis sumanė gelbėti interneto išvargintus amžininkus, sunku pasakyti, bet kai reklamose vis dažniau imta kartoti motyvą „atsijunk nuo tinklo“, tapo aišku – tendencija susiformavo ir toliau tik stiprės. Tarptautinė reklamos kompanija „Leo Burnett“ netgi paskelbė skaitmeninės eros pabaigą. Kompanijos dizaineriai kartkartėmis iškeičia kompiuterių pelę į pieštuką – kad prisimintų arba pajustų, kas gi yra ta gyva analoginė reklama, kuriai numatomos didelės perspektyvos. Anksčiau žmonės prie visų įmanomų socialinių tinklų masiškai jungėsi iš baimės praleisti ką nors svarbaus. Šiam socialiniam reiškiniui įvardyti prilipo angliška žodžių santrumpa FOMO („fear of missing out“ – „baimė ką nors pražiopsoti“). Dabar dažniau vartojamas trumpinys JOMO („joy of missing out“ – „džiaugsmas ką nors pražiopsoti“), o rinkodaros specialistai ėmė dar labiau skatinti šią sielos būseną. Pavyzdžiui, 2013-aisiais, švęsdama veiklos dvidešimtmetį, kompanija „Diesel“ naują savo klasikinių sportinių batelių „Yuk“ versiją reklamavo kaip priešinternetinius, nes modelis sukurtas 1993 metais. Kiekvienas, tris dienas išbuvęs be interneto ir nepaskelbęs socialiniame tinkle nė vieno įrašo, galėjo šiuos batelius laimėti. Dauguma konkurso dalyvių iškrito per 17 valandų, bet eksperimentas sulaukė nemažai dėmesio – bendras be interneto praleistas laikas buvo 100 tūkst. valandų. 

Šokoladinių batonėlių „KitKat“ prieš porą metų vykdytos reklamos kampanijos metu žmonėms siūlyta tiesiog įsitaisyti ant suolelių, aplink kuriuos 5 m atstumu neveikia bevielis interneto ryšys, ir ilsėtis – visai kaip senais gerais laikais.

Prabanga, kur nėra ryšio

Tai, kad viešbutyje neveikia internetas, dauguma dar visai neseniai vertino kaip didelį trūkumą. Beje, neveikdavo jis paprastai pigiuose viešbučiuose, o štai dabar yra atvirkščiai – itin prabangiose poilsio vietose turistams siūlomos paslaugos, užtikrinančios informacinę tylą. Pavyzdžiui, Šveicarijos kalnuose įsikūrusioje penkių žvaigždučių poilsiavietėje „Montagne Alternative“ – pailsėti be televizoriaus ir kitų ryšio įtaisų. Airijos sostinėje veikiančio viešbučio „Westin Dublin“ svečiams parengtas štai toks skaitmeninės detoksikacijos paketas: nakvynė su pusryčiais į lovą, masažas viešbučio numeryje, stalo žaidimas ir kvapioji žvakė, popierinis laikraštis ir popierinis pasivaikščiojimo po Dubliną žemėlapis. Visus interneto ryšius užtikrinančius įrenginius galima palikti viešbučio registratūroje arba užrakinti savo kambario seife.

tsijungę nuo interneto, viešbučio „Four Seasons Resort Costa Rica“ svečiai turi daugiau laiko pasigrožėti nuostabia Kosta Rikos gamta
Vida Press
Panašių paslaugų galima gauti ir Kosta Rikoje. Štai prabangaus viešbučio „Four Seasons Resort Costa Rica“ svečiui, parai palikusiam savo išmanųjį telefoną saugioje vietoje, padovanojamas ir vadovėlis, kuriame dėstoma, kaip leisti laiką be technologijų.

Salų Karibų jūroje valstybė Sent Vinsentas ir Grenadinai siūlo mėgautis poilsiu paplūdimiuose, kuriuose neveikia interneto ryšys. Ten daugumoje viešbučių nėra ir televizorių. Skaitmeninės detoksikacijos programos dalyviai nešiojamuosius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus raginami trumpam iškeisti į išgyvenimo be technologijų vadovėlį ir atrasti netrukdomo buvimo gamtoje malonumų, kuriais mėgavosi Robinzonas Kruzas. Jei savarankiškai sunku – padėti pasirengę gyvenimo būdo treneriai.

Daugiakanalė tarša

Informacijos perteklius, o labiausiai tai, kad ji vienu metu plūsta į smegenis įvairiais kanalais, į gera neišeina. Vienu metu esame atsivertę kelis tinklalapius ir vis blaškomės tarp jų. Jei nesame prie kompiuterio, šį mums atstoja mobilusis telefonas.

Emociškai labai malonu gebėti vienu kartu vykdyti įvairias užduotis – susidaro įspūdis, kad įstengi aprėpti neaprėpiama, bet iš tikrųjų dažnas šokinėjimas nuo vienos veiklos prie kitos mažina darbo efektyvumą. Londone veikiančios kompanijos „Corporate Escape“ įkūrėja Maite Barón užsibrėžusi išmokyti vadovus ir profesionalus neleisti karjerai visiškai išsunkti sveikatos. Visiems informacijos antplūdžio išsekintiems savo klientams ji pirmiausia pataria išnešti iš namų televizorių, o elektroninį paštą tikrinti ne dažniau nei du kartus per dieną ir tik tuo atveju, jei nereikia padaryti kokio nors svarbaus darbo, nes kol perskaitai 300 laiškų, prabėga visa diena. Lieka tik nuovargis ir nusivylimas, kad ir vėl nespėjai...

tsijungę nuo interneto, viešbučio „Four Seasons Resort Costa Rica“ svečiai turi daugiau laiko pasigrožėti nuostabia Kosta Rikos gamta
Vida Press
Pakitęs informacijos pobūdis ir kiekis veikia net smegenis ir psichiką. Anksčiau teigta, kad jų struktūra žmogui suaugus nebekinta, bet pastaruoju metu mokslininkai jau linksta manyti kitaip. Informacijos gausos veikiama centrinė nervų sistema keičiasi – formuojasi naujos neuronų tinklo jungtys, atsakingos už paviršutines žinias ir gebėjimą vienu metu atlikti daug užduočių. Tad jei anksčiau su malonumu grauždavote storiausias knygas, o dabar sunku susikaupusiam išbūti net penkiolika minučių, kaltas dėl to ne senstantis organizmas ar rūpesčiai, o pakitusi smegenų veikla. Užtvindyta žinių, kurioms įsiminti trūksta laiko, silpsta ir atmintis. 

Šiuolaikinis žmogus viską bando, bet jam sunku priimti galutinį sprendimą, prisirišti ilgesniam laikui prie profesijos ar prie partnerio. Psichologai teigia, kad tokį elgesį lemia interneto sukurta iliuzija, kad pasirinkimo galimybės yra begalinės.

Socialiniai tinklai, kuriuose žodžiai liejasi laisvai, atpratino žmones jausti atsakomybę už poelgius, nes mūsų psichika neberanda jokio ryšio tarp žodžių ir veiksmų. Pasakei – ir prapuolė, pasimiršo, tad kas puls dėl to jaudintis?

Vida Press
Metai be interneto

Tiems, kurie užaugo kartu su internetu, neteko patirti gyvenimo be šios komunikacijos priemonės. Užtat jie mielai leidžiasi į eksperimentus – atsisako visų interneto ryšių ir žiūri, kas iš to išeis. Vienas tokių – elektroninio žurnalo „The Verge“ redaktorius Paulas Milleris: vienus metus jis visiškai nesinaudojo internetu. 26-erių metų vaikinas sakė, kad jautėsi kaip visiškai perdegęs senis. Troško pasislėpti nuo modernaus gyvenimo, kai kasdien tarsi žiurkėnui reikia sukti elektroninių laiškų ratą ir kapanotis informacijos potvynyje. Jis manė, kad internetas mažina jo produktyvumą ir kenkia sielai. Jautėsi taip ir nepatyręs, kas yra realus gyvenimas, nes šis atrodė slypintis kažkur už interneto naršyklės. Ar galėtų atrodyti kitaip, jei internete mirko jau nuo dvylikos metų?

P. Millerio planas buvo išeiti iš darbo, skaityti knygas ir pačiam jas rašyti, galiausiai – tiesiog tinginiauti. Vaikinas atsijungė nuo interneto, nesinaudojo belaidžiu ryšiu (Wi-Fi), o išmanųjį telefoną pakeitė paprastu mobiliuoju.

Paului viskas klostėsi panašiai taip, kaip daugeliui žmonių, kurie sakosi sustoję ir pagaliau išgirdę, kaip čiulba paukščiai, pamatę, kaip žydi gėlės. Jis eidavo susitikti su draugais, dažniau matėsi su seserimi, tapo emociškai atviresnis. Net verkė žiūrėdamas filmą „Vargdieniai“. Eksperimentatorius be didelių pastangų sulieknėjo, smagiai leido laiką važinėdamasis dviračiu, o aplinkiniai vis pabrėždavo, kad jis atrodo laimingas. Kartais Paulas šiek tiek nuobodžiaudavo ir jausdavosi vienišas. Visgi per porą mėnesių jis atgavo gebėjimą susikaupti ir valandų valandas skaityti „Odisėją“ (anksčiau vienu prisėdimu įveikdavo vos dešimt puslapių). Pats nepastebėjęs – kaip, parašė pusę novelės. Kadangi ryšių su redakcija visiškai nutraukęs nebuvo, nustebino kolegas produktyvumu – toks darbingas nei prieš eksperimentą, nei šiam pasibaigus jis nebuvo.

Sugrįžimas į prarastąjį rojų?

„Klydau“, – parašė P. Milleris elektroniniame žurnale „The Verge“ praėjus metams po eksperimento. Tad kaip visa tai suprasti? Juk jam atrodė, kad hipotezė pasitvirtino – gyventi be interneto buvo visai nesunku. Niujorke jis gerai orientavosi, kitur nusipirkdavo spausdintus žemėlapius. Lėktuvų bilietus užsisakydavo paskambinęs į kelionių agentūrą.

Visgi metams baigiantis nuobodulys peraugdavo jau ne į kūrybiškumo proveržį, o į pasyvumą. Mėgstamiausia Paulo vieta tapo sofa. Dviračiu vaikinas nebevažinėjo – sėdėdavo sudribęs prie kompiuterinių žaidimų arba klausydavosi garsinių knygų. Kai gyvenimas be interneto tapo kasdienybe, pradėjo lįsti blogosios asmenybės savybės.

Šveicarijos kalnuose įsikūrusi penkių žvaigždučių poilsiavietė „Montagne Alternatine“ kviečia grįžti į laikus, kai nebuvo interneto
Iš žurnalo "Moteris" archyvo
Paulas patyrė, kad daug sunkiau žmonėms paskambinti, nei nusiųsti elektroninį laišką. Daug lengviau bendrauti raštu, nei eiti į svečius. Tad su žmonėmis jis susitikinėjo vis rečiau. Vienas geras draugas persikėlė į Kiniją, kitas pasinėrė į darbą, o be interneto likęs Paulas nebeturėjo jokios galimybės su jais susisiekti. „Geriau Feisbuko draugai nei jokių“, – padarė liūdną išvadą P. Milleris. Bendradarbiams tapo sunkiau su juo kontaktuoti. Netgi sužinoti – gyvas kolega ar miręs, visiems kur kas sunkiau, kai nėra interneto.

P. Mileris įsitikino, kad termino „virtuali realybė“ autorius Jaronas Lanier yra visiškai teisus. Mūsų laikais nebėra virtualaus ir realaus pasaulių, nes virtualus internetinis jau yra tapęs mūsų realybe. Tai eksperimentatorius ryškiausiai suprato apsilankęs pas Kolorade gyvenančius giminaičius. Kai penkerių metų dukterėčia į klausimą, ar nebuvo keista, kad dėdė nesikalbėjo su ja per skaipą visus metus, atsakė: „Maniau, tu tiesiog nenori su manimi bendrauti.“

Algoritmų vergijoje

Nuo interneto atsijungusių žmonių liudijimai kažkuo primena pasakojimus apie patirtą klinikinę mirtį – visi jie tarsi keliavo šviesos tuneliu ir visus kažkokia nenugalima jėga pakvietė grįžti atgal, į šią žemę, kurioje gyvenimas be moderniųjų technologijų jau tikrai niekada nebebus įmanomas. Visgi grįžus iš anapus jau niekas nebebus taip, kaip buvę.

JAV muzikantą ir kompozitorių Taylorą Ho Bynumą susivokti privertė 2011 metais Ameriką siaubęs uraganas Irena. Kompozitoriaus namai liko be elektros, ir tai paskatino jį leistis į gilius apmąstymus. Netrukus T. H. Bynumas parašė ir savo tinklalapyje paskelbė manifestą. Daugybė organizacinių reikalų kompozitorių vertė rašyti elektroninius laiškus. Tai, žinoma, buvo daug patogiau, nei tartis telefonu, bet vis dėlto jis pajuto nebeturintis jėgų kurti ir nusprendė, kad tikrai niekas nenukentės, jei atsakymus rašys tik tris kartus per savaitę. Taip pat atsijungė nuo feisbuko, o išmanųjį telefoną pakeitė paprastu mobiliuoju.

Ypač T. H. Bynumas akcentavo būtinybę likti sąmoningiems moderniųjų technologijų atžvilgiu. „Aš nebešokinėsiu pagal kiekvieną komandą tarsi dresuotas šuo“, – pareiškė jis. Informacinės technologijos, kaip tvirtina žymus medijų žinovas Douglasas Rushkoffas, nėra neutralios. Algoritmai kryptingai kuriami tam, kad būtų uždirbama iš reklamos. Viskas daroma taip, kad vartotojui nereikėtų vargti sekant informaciją, o žengus vos vieną žingsnį į socialinį tinklą būtų įsitraukiama ilgam.

Skaitmeninis raštingumas

Visuotinė nuostaba kilo, kai viena įtakingiausių žiniasklaidos pasaulyje moterų Arianna Huffington savo žinių portale „The Hyffington Poste“ ir tviterio paskyroje paragino žmones kartais atsijungti nuo interneto. Kaip gali būti, kad magnatė kerta šaką, ant kurios pati sėdi? Visgi logikos čia yra. Ateityje žmonės neišvengiamai turės išmokti reguliuoti informacijos srautą. Skaitmeninis raštingumas pasižymės būtent tuo, kad suprasime algoritmus ir mokėsime jais naudotis – užuot leidę kitiems išnaudoti mus.

Vienintelis būdas pasipriešinti algoritmams – permąstyti naudojimąsi technologijomis. Šią išvadą padarė prancūzas rašytojas ir informacinių technologijų žinovas Thierry Crouzet. Penkiasdešimtmetis vyras patyrė panikos ataką dėl to, kad nepajėgė susidoroti su informacijos srautu. Ką patyrė ir suprato pusmečiui atsijungęs nuo interneto, T. Crouzet aprašė knygoje „J'ai débranché: Comment revivre sans internet après une overdose“ („Aš atsijungiau: kaip gyventi perdozavus interneto“).

Sąmoningumą skatinančių iniciatyvų jau daug. JAV ir Kanados mokyklose vykdomas projektas „Digital Blackout“, kurio tikslas – išmokyti vaikus sąmoningo vartojimo. Tiems, kurie nori savarankiškai laikytis informacinės dietos, gali pakakti perskaityti Danielio Siebergo 2011-aisiais išleistą knygą „The Digital Diet“ („Skaitmeninė dieta“), o tiems, kurie mėgsta draugiją, – prisijungti prie kokios nors bendruomenės. Viena tokių – žydų „Reboot“. Jos nariai, ieškodami būdo, kaip moderniais laikais paisyti šabo, nusprendė įsteigti pelno nesiekiančią organizaciją „Sabbah Manifesto“ (ši veikia nuo 2010 metų). Pagrindinio jos projekto „National Day of Unplugging“ (Amerikoje šiemet jis vyko kovo 7 ir 8 dienomis) esmė – visiškai atsisakyti interneto nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio vakaro. Patirtimi galima pasidalyti projekto interneto svetainėje.

Jau sukurta ir programų, kurios padeda našiau dirbti ir tinkamai valdyti savo laiką. Pavyzdžiui, „Freedom“, „Anti-Social“ padeda žurnalistams rašyti tekstus nesiblaškant po internetą. Mobilioji programėlė „Digital Detox App“ kurį laiką neleidžia naudotis mobiliuoju telefonu. „Evernote Web Clipper“ ir „Vizify“ – tiems, kurie jau skundžiasi nebeįstengiantys atsiminti, kur ir ką skaitė. Jos surūšiuoja ir katalogizuoja viską, kas skaitytojui patiko. Atrodo paradoksalu, bet juk sakoma ir taip: nuo ko susirgai, tuo ir gydykis.

Informacinė dieta namuose

* Atsijunkite savaitgaliui nuo informacijos srauto perspėję apie tai savo artimuosius.

* Įpraskite darbo metu porai valandų išjungti telefoną, o paskui atskambinkite. Problemas skambinusieji per tą laiką paprastai jau būna išsprendę patys.

* Vieną dieną per mėnesį ar savaitę praleiskite apskritai be telefono.

* Iš anksto nuspręskite, ką veiksite tuo metu, kai nesinaudosite internetu. Gebėjimas planuoti teikia džiugų pojūtį, kad pats valdai savo gyvenimą.

* Mokykitės susikaupti: medituokite, melskitės, skaitykite knygas, lankykite parodas.

* Laisvalaikiu, norėdami tikrai gerai pailsėti, neturėtumėte naudotis tais pačiais instrumentais, kuriais naudojatės darbe. Keiskite veiklą – užsiimkite sodininkyste, namų ruoša... Tik nesijunkite prie interneto.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis