Net agresyviu vėžiu sergantys vyrai turi galimybę gyventi

Prostatos vėžiu gali susirgti vos 40-ies sulaukę vyrai. Neretai jiems nustatomas jau išplitęs vėžys. Tačiau nusiminti negalima – šiuolaikinės priemonės leidžia valdyti net agresyvią ligą.

Akcijoje „Nerk į žydrą“ specialistai dalijosi mintimis, ką daryti, kad Lietuvos vyrams, kurie dažniau nei kitų šalių gyventojai serga prostatos vėžiu, liga nebebūtų tokia grėsminga.

Rugsėjo rugsėjis paskelbtas prostatos vėžio žinomumo mėnesiu. Šia proga šalyse rengiamos įvairios akcijos, o rugsėjo 27-ąją Europos gydytojai, ligoniai, politikai bei visuomeninių organizacijų atstovai rinksis Briuselyje, Europos parlamente, ir diskutuos, kaip kovoti su liga, kad ji keltų kuo mažiau naštos sergantiems žmonėms bei visuomenei. Bus svarstoma Europos vėžio pacientų koalicijos „Europa Uomo“ ir Europos urologų asociacijos parengtas susitarimas, kuris vadinamas „Baltąja knyga“.

Jame teigiama, jog valstybės narės turi siekti, kad vyrai būtų kuo geriau informuoti apie prostatos vėžį, o šalys narės prostatos vėžio gydymui skirti daugiau lėšų, – tik taip gali būti pagerinta vyrų, sergančių prostatos vėžiu, diagnostika bei gydymas. Taip pat Europos institucijos ir valstybės narės turi užtikrinti, kad pacientai gautų aukštos kokybės, standartizuotą ir integruotą sveikatos priežiūrą, o medikams užtikrinti vienodas galimybes naudotis naujausiomis technologinėmis priemonėmis, kurios leistų geriau diagnozuoti, gydyti pacientus ir tirti ligą. Visiems pacientams, kuriems gali būti naudinga, turi būti greitai ir tinkamai prieinamas inovatyvus individualizuotas gydymas.

Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius priminė, jog didžiausias pastarųjų metų mūsų pasiekimas tas, kad gydytojai ne tik gali anksti nustatyti prostatos vėžį, bet ir moka atskirti, kuriuos pacientus būtina gydyti kuo skubiau, o kuriuos – tik stebėti. Be to, onkologai ruošiasi ir naujiems gydymo būdams – tiksliau operuoti, taikyti židininę terapiją. Tai reiškia, kad bus stengiamasi sunaikinti vėžio židinius, o ne visą liauką. Dėl to, pacientai jausis geriau. Profesorius pabrėžė, jog mūsų šalies ligoniams prieinamas gydymas moderniausiais vaistais, taikinių terapija.

Lietuvoje prostatos vėžiu serga daugiau kaip 17 tūkst. žmonių. Kasmet jų gretas papildo dar maždaug 2 tūkst. vyrų. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidentė Sonata Varvuolytė teigė, kad ankstyva priešinės liaukos vėžio diagnostika padidina galimybę sėkmingai gydyti ligą – ji neišplinta, žmogus gali džiaugtis gyvenimu. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad aiškiausi šios rūšies vėžio rizikos veiksniai yra šeiminis polinkis, t.y. kai pirmos eilės giminės – tėvai, broliai yra sirgę priešinės liaukos vėžiu. Taip pat šios onkologinės ligos riziką didina ir amžius.

„Ankstyvos priešinės liaukos vėžio diagnostika susijusi su tam tikrais iššūkiais. Bandome surasti asmenims, kuriems liga tik prasidėjo, kurie dar nejaučia simptomų. Šiuo metu geriausia ir patikimiausia priemonė yra prostatos specifinio antigeno koncentracijos tyrimas – visi 50 metų sulaukę vyrai turi dalyvauti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, o tie, kurių artimieji yra sirgę, – nuo 45-erių“, – sakė S. Varvuolytė.

Nacionalinio vėžio instituto onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys sakė, kad jauniems, vos 40 metų sulaukusiems vyrams neretai nustatoma agresyvi liga. „Tačiau nereikia bijoti. Naujos gydymo technologijos dabar leidžia valdyti net išplitusį agresyvų vėžį, – teigė dr. A. Ulys. – Lietuvos žmonėms dabar prieinamas toks pat gydymas, koks taikomas Vakarų šalyse, – operacijos, minimaliai invaziniai gydymo būdai, radioterapija, chemoterapija, pažangūs taikinių terapijos vaistai, kuriais galima valdyti net išplitusią agresyvią ligą.“

Vyrai, ypač kurių tėvai ar broliai sirgo vėžiu, turėtų kreiptis į gydytojus, jei pajunta „nekaltus simptomus“ – dažnai šlapinasi, ypač naktį, jiems sunku pradėti ar sustabdyti šlapimo srautą, taip pat jeigu yra silpna ar lėta šlapimo srovė, o šlapime yra kraujo ar spermos, jeigu jiems skauda apatinę nugaros dalį, klubus ar po šonkauliais. Dabar turimomis technologijomis galima nustatyti geną, kuris lemia paveldimą vėžį ir sėkmingai jį gydyti.

„Kiekviena moteris gyvena apsupta vyrų – sūnų, tėvų, brolių, sutuoktinių, draugų, bičiulių. Tik su vyru moteris patiria harmoniją, kurioje gimsta gyvybė. Tačiau mes apipiname vyro ir moters santykius stereotipais, feminizmo, patriarchato ir dar kitokiais beprasmiais būtiniais ir gyvename ne šalia, kartu, o skirtingose planetose. Noriu daugelio išmintingų moterų vardu pasakyti: mieli vyrai, jūs – nuostabūs, esate mums reikalingi, jūs – mūsų puselė. Norime būti kartu su jumis. Saugokite save ir žinokite, kad mes visada ir visur jums padėsime“, – sakė Klaipėdos moterų klubo „Myliu save ir... taškas“ vadovė dr. Rosita Vaičiulė ir paragino moteris daugiau dėmesio skirti savo vyrams, paskatinti kreiptis į medikus, palaikyti sergančius, daugiau kalbėtis ir vieni kitiems padėti.

Žydromis kaklaskarėmis – dangaus, optimizmo, švaros ir pasaulinio kovos su prostatos vėžiu judėjimo spalvos simboliais pasipuošę akcijos „Nerk į žydrą“ dalyviai prie Nacionalinio vėžio instituto pernai įveistame sode pasodino dar dvi obelis – gyvybės simbolį.

Organizatorių nuotr.

„Pernai mūsų pasodintos obelys ne tik prigijo, bet ir subrandino obuoliukų. Kasmet sodinsime obelų. Ligoniai čia galės ne tik leisti laiką, bet ir stiprintis vaisiais“, – sakė akcijos iniciatorius Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys. Vėliau visi vaišinosi patiekalais, pagamintais iš produktų, kurie saugo nuo vėžio, ir ypač naudingomis vyrų sveikatai šilauogėmis.

Edmundo Paukštės nuotrauka

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis