Naujagimio virkštelės kamieninės ląstelės. Ar verta jas saugoti?

Inovatyvios medicinos centre įvyko diskusija apie naujagimių virkštelės kamienines ląsteles, jų saugojimą, gebėjimą gydyti dabar ir ateityje bei mokslininkų diskusijas apie tai, kas dar kol kas nežinoma.
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mama – už saugojimą

Kaunietės Erikos Švenčionienės ketvirtai dukrytei buvo diagnozuota visa puokštė ligų: cerebrinis paralyžius, mikrocefalija, vienos akies nervo atrofija. Net iki trijų mėnesių jai tęsėsi gelta, vėliau dar prisidėjo epilepsijos priepuoliai. „Viena jos akytė lyg ir matė, bet niekas nežadėjo, kad ji matys abiem akim. Mikrocefalijos diagnozė visuomet lydima protinio atsilikimo. Aš apie tai negalvojau ir elgiausi su ja kaip su normaliu vaiku. Aišku, ji turi protinį atsilikimą, nes smegenys nėra išsivysčiusios. Tačiau ji moka skaityti, rašyti, žino daugybos lentelę, turi platų žodyną ir didelę įžvalgą. Manau, kad prie to, kaip ji dabar atrodo ir jaučiasi labai prisidėjo mūsų dalyvavimas gydymo kamieninėmis ląstelėmis tyrime“, - įsitikinusi mama Erika. Anot moters, po gydymo Urtės akys nustojo bėgioti į šalis, nebepasikartojo epilepsijos priepuoliai, dingo spastika kojose.

Tik gimus neįgaliai dukrai Erika sužinojo apie gydymą kamieninėmis ląstelėmis ir apie tai, kad ji net tris kartus turėjo galimybe išsaugoti savo naujagimių virkštelėje esančias kamienines ląsteles. „Visiems patariu jas saugoti, niekas nežinome, kas gali nutikti ateityje“, - sako daugiavaikė mama.

Šaldo, bet retai naudoja

Pasaulyje jau 70 metų gyvuoja praktika šaldyti iš virkštelės išimtas kamienines ląsteles. Saugojimą atlieka vieši arba privatūs bankai. Pernai pasaulyje veikė 158 viešieji virkštelės kraujo bankai 36 šalyse ir 207 privatūs bankai 54 pasaulio šalyse. Lietuvoje viešo banko nėra, veikia 3 privatūs bankai. Diskusijoje dalyvavęs stambiausio Europoje privataus kamieninių ląstelių banko atstovas dr. Gabor Kali sakė, jog jų saugyklose saugoma virš 300 000 naujagimių virkštelių. Tačiau per 17 banko gyvavimo metų kamieninėmis ląstelėmis gydymo tikslais buvo pasinaudota tik 17 kartų.

Naujagimio virkštelės kamieninės ląstelės. Ar verta jas saugoti?
© Organizatorių nuotr.

„Tai susiję su šių ląstelių taikymo apribojimais. Nors jos savo efektyvumą pademonstravo net 70-ies ligų gydyme, tačiau dar nėra taikomos rutiniškai, gydymas jomis nėra įtrauktas į daugelio šalių ligų gydymo metodikas. Neretai žmonės dalyvauja klinikiniuose tyrimuose, tai leidžia legaliai apeiti nacionalinius apribojimus“, - sakė dr. G. Kali.

Iki šiol gydymu nuosavos virkštelės kamieninėmis ląstelėmis pasinaudoja palyginti nedaug žmonių. Statistiškai – vienas iš 20 tūkstančių. Viena vertus, ne visi serga tokiomis sudėtingai gydomomis ligomis kaip kraujo vėžys ar cerebrinis paralyžius. Kita vertus, ir patys medikai neskuba gydyti kamieninėmis ląstelėmis. Galimai yra ir trečia virkštelės kamieninių ląstelių naudojimą stabdanti priežastis: šis gydymo būdas ir savo kamienines ląsteles saugantys žmonės dar labai jauni, Lietuvoje skaičiuoja kiek daugiau nei dešimt metų.

Apie ką diskutuojama

Embriologė, biologijos mokslų daktarė Živilė Čerkienė sako, jog kamieninių ląstelių iš virkštelės saugojimas dar turi nemažai klausimų, į kuriuos ieškoma atsakymų ir ta paieška kelia stiprias diskusijas mokslininkų tarpe.

„Pavyzdžiui, dažnai keliamas klausimas, ar ne per maža yra išgaunamo kraujo dozė. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad to kiekio pakanka žmogui sveriančiam ne daugiau kaip 50 kg. Taip pat tik laikas parodys, ar kamieninės ląstelės veiksmingos praėjus 25 metų terminui. Pačio žmogaus virkštelės kamieninės ląstelės nebus panaudotos jo gydymui susirgus tam tikromis ligomis“, - sako dr. Ž. Čerkienė.

Pasak dr. D. Paulausko, privatūs bankai jau atrado būdų, kaip išspręsti nedidelio kraujo kiekio problemą, be to, patirtis rodo, jog neretai keliuose lašeliuose kraujo būna labai skirtingi kiekiai kamieninių ląstelių, kartais vienas žmogus gali turėti, vaizdžiai sakant, dvigubą dozę.

Jos efektyvios

Vyksta ar jau įvykdyta apie 5400 klinikinių tyrimų su kamieninėmis ląstelėmis.
Biologijos mokslų daktaras Džiugas Paulauskas sako, jog kamieninės ląstelės išimtos iš virkštelės yra, vaizdžiai sakant, švaresnės, jos demonstruoja geresnius rezultatus gydyme, gali būti ilgiau saugomos. Iš suaugusio žmogaus renkamos kraujo čiulpų kamieninės ląstelės gali būti paveiktos persirgtų ligų, žalingų aplinkos veiksnių. Virkštelių kamieninių ląstelių taikymas gydymui jau įrodytas maždaug šimto įvairių ligų atvejų.

„Per metus mūsų šalyje gimdo apie 29 000 moterų, mažiau nei 1 procentas jų nusprendžia išsaugoti virkštelės kamienines ląsteles. JAV, Izraelyje ir Kipre tokį sprendimą priima 20 proc. moterų“, - statistinius skaičius pateikia biologijos mokslų daktaras D. Paulauskas.

Šiuo metu Lietuvoje apie 3000 žmonių moka už virkštelių kamieninių ląstelių saugojimą privatiems bankams.

Lietuvoje buvo tik vienas bandymas gydyti kamieninėmis ląstelėmis. Jų taikymas gydymo tikslais reglamentuotas tik onkohematologinių ligų srityje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Veido odos senėjimas – ką svarbu žinoti, norint tinkamai pasirūpinti savo veidu

Nuolat besikeičiantį veidą matome veidrodyje kasdien, tačiau dažnai kyla klausimų kaip tą vaizdą interpretuoti, kada griebtis kremų, pažymėtų „Anti-age“ fraze, o kada nepatinkančias raukšleles jau patikėti plastikos chirurgui.

Psichologė A. Mockienė: yra 4 būdai, padėsiantys išbristi iš depresijos be vaistų (9)

Depresijos gydymas tik vaistais – tai pasodinimas į valtį be irklų: žmogus bus saugus iki pirmos „audros“.

Atsisakius vos vieno produkto ėmė tirpti kilogramai (11)

"Šiandien bus aštunta diena, kai gyvenu nesaldų gyvenimą", - sako Viktorija, kuri nusprendė imtis eksperimento - 30 dienų nevartoti pridėtinio cukraus ir dienoraštyje aprašyti visus potyrius (pirma dalis, antra dalis).

(Ne)saldus dienoraštis: galvos skausmas ir kiti keisti organizmo signalai (8)

„Dabar yra ketvirtoji mano diena be pridėtinio cukraus ir 4 val. ryto. Kai pagalvoji, labai simboliška. Atsikėliau su „žvyrine“ galva ir kažkokiu keistu tempimo skausmu pilve. Panašu, kad ne skrandis, nes kažkur žemiau,“ – sako 34-erių Viktorija, pradėjusi eksperimentą, kuris vadinasi „30 dienų be pridėtinio cukraus“.

Naujagimio virkštelės kamieninės ląstelės. Ar verta jas saugoti?

Inovatyvios medicinos centre įvyko diskusija apie naujagimių virkštelės kamienines ląsteles, jų saugojimą, gebėjimą gydyti dabar ir ateityje bei mokslininkų diskusijas apie tai, kas dar kol kas nežinoma.

3 vaikų mama Orinta: gražų kūną gali turėti kiekviena moteris (10)

Orinta Donėlė, namie prižiūrinti tris judrius mažus berniukus, neslepia – būna, ir jai stinga laiko suplanuotiems reikalams. Tačiau moteris tikina, kad susikoncentravus tik į tikrai būtinus darbus, laiko lieka ir vaikams, ir sportui, ir darbui.

(Ne)saldus dienoraštis: 30 dienų be pridėtinio cukraus (I dalis) (3)

Sveiki, mano vardas Viktorija, man 34-eri ir aš esu priklausoma nuo cukraus.

Žolininkė J. Balvočiūtė: žolelių arbatos ir nervus ramina, ir nuo vėžio gydo

Arbata – kaip mylinti širdis. Ryte – tonizuoja, vidurdienį – gaivina, o vakare – atstato fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Ne veltui arbatos receptai yra žinomi tūkstančius metų, o dėl prekybos ja įtakų zonų į karą yra pakilusi ne viena imperija.

Sąnarių ligos vis labiau jaunėja: kaip jų išvengti?

Įprasta manyti, kad sąnarių ligos vargina tik vyresnio amžiaus žmones. Visgi ši nuostata klaidinga. Dėl nejudraus gyvenimo būdo ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvaus sportinio krūvio, netinkamai atliekamų pratimų, prastos mitybos, žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, ar nekontroliuojamo viršsvorio uždegiminės sąnarių ligos jaunesnio amžiaus žmones užklumpa net dažniau nei senjorus, pastebi specialistai.