Mitybos specialistė: riebalų bijoti nereikia, svarbu pasirinkti tinkamus

Riebalai yra būtini mūsų organizmui – jie suteikia sotumo jausmą, su jais gauname riebaluose tirpių vitaminų. Tačiau netinkamas ar per didelis tam tikrų riebalų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimų.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mityboje riebalų turi būti, jų bijoti nereikia, nes riebalai suteikia sotumo jausmą, slopina uždegiminius ir autoimuninius procesus, su jais gauname riebaluose tirpių vitaminų. Tik svarbu, kad riebalai maiste būtų ne tik kaip transriebalai, o praturtintų maistą.

Transriebalai karaliauja kavinėse ir restoranuose, darželiuose jie uždrausti

Restoranų, kavinių, užkandinių valgiaraščiuose karaliauja gruzdintas, skrudintas, keptas riebaluose maistas, kuriame yra daug transriebalų.

Aliejus kepimui ir gruzdinimui dažniausiai naudojamas rafinuotas arba hidrintas, ilgesnį laiką kepant aukštose temperatūrose susidaro transriebalai. Maisto gamintojai tokius riebalus naudoja tam, kad prailgintų produkto tinkamumo vartoti terminą, sulėtintų jo oksidaciją, apkartimą ir skonio pablogėjimą bei dėl žemesnės kainos“, – teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Darželiuose ir mokyklose iš dalies hidrinti riebalai, gruzdintas maistas – draudžiami. Tačiau, kaip teigia R. Bogušienė, namuose vaikai valgo bulvytes fri, užkandžiauja sausainukais, smaguriauja saldainiais su transriebalais.

„Tai negali būti norma, vaikų mityboje transriebalai turi sudaryti nulį“, – įsitikinusi specialistė.

Transriebalai – „riebalai žudikai“

„Transriebalai neturi jokios vertingos maistinės vertės, kurios reiktų žmogaus organizmui, tik sukelia sveikatos sutrikimus. Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad transriebalų vartojimas būtų ribojamas ir sudarytų mažiau nei iki 1 proc. nuo bendrojo paros energijos kiekio. Tai yra vidutiniškai iki 2 g per dieną. Vaikams apskritai nerekomenduojama”, – teigia iniciatyvos „Sveikatai palankus“ maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė.


Transriebalai turi neigiamą poveikį sveikatai ir gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga, miokardo infarktas, vėžio, cukrinio diabeto bei nutukimo riziką, taip pat gali turėti žalingą poveikį nėštumui bei vaisiaus vystymuisi.

Jei daugiau nei 2 proc. paros maisto energijos gaunama iš transriebalų, rizika mirti nuo širdies ligų išauga 20–32 proc.

Riebalų bijoti nereikia

„Riebalų mūsų subalansuotoje mityboje rekomenduojama apie 30 proc. nuo visos gaunamos energinės maisto vertės. Tik reiktų suvokti, jog tai nėra vien pridėtinių riebalų kiekis (jų turi būti mažuma, t.y., ne daugiau 2-3 šaukštai per dieną),“ – sako mitybos specialistė R. Bogušienė.

Paprastai riebalus gauname iš mėsos, pieno, žuvies, grūdinių kultūrų, riešutų, sėklų, net nepridėjus aliejaus. Minėtuose produktuose riebalų yra natūraliai. Mityboje riebalų pagrindą turime gauti iš nesočiųjų r. rūgščių (skystieji riebalai), mažiau turi būti sočiųjų r. rūgščių (kietieji riebalai), o vengti reikia transriebalų, kurių šaltinis yra gruzdintas, skrudintas, spragintas maistas ir maisto produktai su iš dalies hidrintais riebalais.

Pasak R. Bogušienės, jei yra galimybė, rinkdamiesi konditerinį maisto produktą (sausainius, saldainius, pyragus, šakočius, sūrio produktus, sultinius ir t.t.) visuomet bent atmeskite produktus su iš dalies hidrintais riebalais, o namuose maisto gamyboje naudokite sveikatai palankius riebalus, t.y., nerafinuotus augalinės kilmės aliejus, sviestą ir lydytą sviestą, avokadą, riešutus ir sėklas bei jų sviestus.

Naujas transriebalų ribojimo įstatymas po dvejų metų

Prieš keletą savaičių sveikatos ministro pasirašytas įsakymas dėl transriebalų kiekio visuose maisto produktuose ribojimo iki 2 g / 100 g riebalų. Maisto produktuose, kuriuose riebalų kiekis nedidelis (t. y. iki 3 %), transriebalų bus leidžiama iki 10 g /100 g riebalų. Norma bus taikoma taip pat ir viešojo maitinimo įstaigose gaminamam maistui bei įsigalios nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Ši nuostata apims tik pramoniniu būdu gautus transriebalus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kaip gaminti, kad nesugadintume sveikų maisto produktų?

Dar namuose, sudarinėdami pirkinių sąrašą, mintyse dėliojame planus, kokį patiekalą rinksimės pietums ar vakarienei. Žuvį, mėsą ar daržoves? Kokį gaminimo būdą pasirinksime - virsime, troškinsime ar kepsime?

Kaip atskirti gripą nuo peršalimo? 9 požymiai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo - vystosi lėtai.

Krūtis didinti yra pigiau, nei mažinti – ko dar nežinojote apie plastines operacijas? (1)

Geriau jaustis ir būti patrauklesniam kitiems – šis noras žinomas visiems. Jei gamta neapdovanojo tokia išvaizda, kad būtum ja patenkintas, dažnai gali padėti plastinės chirurgijos specialistai.

Į kalnus tūkstančius išvedęs 75-erių keliautojas: senatvės gyvenime nėra

Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas, sporto renginių organizatorius Algimantas Jucevičius (75 m.) dažnai kartoja, kad senatvės žmogaus gyvenime nėra.

Mitybos specialistė: vegetarai saugo sveikatą ar žaloja? (3)

Kasmet vis labiau populiarėjant sveikai mitybai, nuolat girdime apie naujas dietas, mitybos planus. Daugėja žmonių propaguojančių vegetarizmą ne tik dėl etinių sumetimų, bet teigia, kad tai sveikiau. Ar visuomet taip ir yra?

Jaučiate tingulį? Tai gali būti rimtų ligų požymis

Apėmusi tinginystė ir nenoras ką veikti – kai kada šie simptomai reiškia ne charakterio ydą, o tikrų tikriausią ligą.

Norite išvengti gripo? Vos vieno įpročio atsisakymas gerokai sumažins šią riziką

Aštuonias iš dešimties infekcinių ligų perduodame per nešvarias rankas.

4 diplomus turinti Toma Kumžienė: tik tapusi kuksando mokytoja supratau, kad į darbą galima keltis su džiaugsmu

Grafikos dizainerė, komunikacijų specialistė, ambasadoriaus žmona, generalinė mados namų direktorė... Keturis aukštojo mokslo diplomus turinti Toma Kumžienė (37 m.) per savo gyvenimą išbandė daug įvairių vaidmenų ir profesijų, bet tik tapusi kuksando mokytoja suprato, kad į darbą galima kas rytą keltis su džiaugsmu ir dirbti be jokio streso.

Alergija šalčiui – kas tai ir kaip nuo jos apsisaugoti?

Trindami šaltyje įraudusius skruostus ir nuo žvarbos patinusias rankas nejučia imame svarstyti – gal tai alergija šalčiui? Kuo skiriasi alergija nuo dilgėlinės, o dilgėlinė – nuo paprasto jautrumo?

Mitai apie riebalus arba kodėl reikia liautis skaičiuoti kalorijas

Šiame tekste rasite visą informaciją, kurią būtina žinoti apie produktus, kurių sudėtyje gausu riebalų. Nors dar prieš kelerius metus mokslininkai ir dietologai iš esmės reabilitavo riebalus, daugelis vis dar nepatikliai žvelgia į šį maisto komponentą.