Minus 10 kg per 13 dienų nebadaujant. Išbandžiusiųjų atsiliepimai (3)

Laikytis dietos nebadaujant?! Ir kas gi tokia nesusigundytų?! Juk pačios mėgstamiausios ir populiariausios paprastai turi atitikti 2 svarbiausius kriterijus – kad valgyti būtų galima daug, o svoris vis tiek kristų greitai. Sužinokite, ar ši japoniška dieta būtent tokia.

Taip pat skaitykite:
- Pratimai, padėsiantys panaikinti riebaliukus nuo pilvo apačios
- Ką reikia valgyti pusryčiams, kad būtume lieknesni?
- Kaip išgyventi širdies priepuolį, jei esate vienas

Apie naująją japonišką dietą interneto forumuose moterys diskutuoja jau beveik metus, tačiau tikrų tikriausią jos virusą Lietuvoje paskleidė aktorė Inga Norkutė–Žvinienė vienoje televizijos laidoje atvirai papasakojusi, kaip per 13 dienų ji atsikratė 12 kilogramų. Ir visai neatrodė išsekusi, netgi priešingai – švytėte švytėjo ir mielai dalijosi patirtimi.

Svarbiausi principai
„Aš irgi norėčiau laikytis japoniškos dietos, – pareiškė kažką viena ausimi nugirdusi draugė, – labai dievinu ryžius.“ Deja, tiek ryžių, tiek sušių mėgėjus tenka nuliūdinti: šios dietos meniu nerasite nė grūdelio ryžio, o iš sušių tektų išsirankioti tik žuvis. Japoniška dieta pažiūrėti atrodo visai patraukli – maisto produktų daug, jų kiekis pakankamas. Regis, valgyk, kiek telpa. Keblumas tas, kad 13 dienų privalėsite griežtai laikytis nekeistino valgiaraščio.
Japoniškos dietos variantai yra keli, bet svarbiausi principai ir produktai – tie patys: daržovės (kopūstai, pomidorai, morkos), įvairūs vaisiai (išskyrus bananus ir vynuoges – jie per daug saldūs) ir baltyminiai produktai (žuvys, jautiena, kiaušiniai). Esama ir tabu – jokios druskos, jokio cukraus, jokių prieskonių, jokių saldumynų ir jokio alkoholio. Tomis dienomis labai svarbu gerti daug vandens.
Versijų, iš kur atsirado ši dieta, yra įvairių: vieni sako, kad ją sukūrė japonų mitybos ekspertai, kiti teigia, kad pradininkės – grakštumu garsėjančios japonės, tačiau tikrąją tiesą rasti sunku. Tiesą sakant, niekuo išskirtinai japoniška ji nepasižymi, nebent žuvų gausa, tačiau šių produktų daug vartoja kone visos prie jūros gyvenančios tautos. Kai kurie specialistai, norėdami suteikti dietai daugiau tautinio kolorito, siūlo valgyti lazdelėmis, esą taip ir maisto suvartosite mažiau, ir pats procesas teiks daugiau malonumo. Dėl mažesnio kiekio – tokio prėsko maisto ir taip vargu ar suvalgysi tiek, kiek rekomenduojama, o dėl proceso paįvairinimo – vargu ar prie lazdelių nepratęs lietuvis iš tikrųjų pajus tą didesnį malonumą.

Kalbama, kad nors šio mitybos režimo laikytis užtenka vos 13 dienų per metus, svoris ne tik negrįžta, bet netgi krenta toliau! Taip esą nutinka dėl to, kad pagreitėja medžiagų apykaita ir tokia išlieka net 2–3-ejus metus, kad ir ką valgytumėte. Tik svarbu tvirtai laikytis dienų eiliškumo, nieko nekeisti, nepildyti ir – kiek netikėta – nieko neatsisakyti. Esą atsisakius kai kurių produktų, organizmas negauna reikiamo medžiagų kiekio, skelbia bado pavojų ir pradeda kaupti atsargas, ir taip medžiagų apykaita ima lėtėti. Užbėgdami už akių norime nuraminti – tie, kurie laikėsi šios dietos, leido sau pažeisti griežtas taisykles. Vieni atsisakė nemėgstamų produktų ar mažino jų kiekį, o tarkim, Inga Norkutė netgi nepaisė kai kurių tabu – pavyzdžiui, jautieną ne tik sūdė, bet ir marinavo. Ir numetė 12 kg!
Sako, sunkiausios dienos yra 3, 4 ir 5, taip pat – trys paskutinės. Dietą galima kartoti tik po metų ar dvejų, ne anksčiau. Valgyti patartina iš mažų indelių, jei norite, – lazdelėmis, svarbu džiugiai nusiteikti, neskubėti ir maistą gerai sukramtyti.

Pasakoja išbandžiusieji
„Tik iš pirmo žvilgsnio ši dieta atrodo paprasta, – liūdnai sako Lilija Benkienė, 45-erių metų rinkodaros specialistė. – Griebiausi jos kupina entuziazmo. Per pirmas 4 dienas numečiau net 3 kg, tačiau penktą – tai buvo šeštadienis – leidau sau šiek tiek nuklysti: nuėjau su drauge į kavinę, užsisakiau salotų su vištiena ir taurę raudonojo vyno. Nieko itin kaloringa, gal tik prieskonių ir druskos kiek per daug, bet kitą dieną svoris nustojo kritęs. Dar 3 dienas bandžiau grįžti į pradinį režimą, nebent susigundydavau vienu kitu lengvu užkandžiu, o 9 dieną palūžau. Na, negaliu aš gyventi be miltinių patiekalų ir saldumynų – man be jų prasideda depresija! Dabar laikausi intuityvaus valgymo principo – valgau viską, ko norisi, bet mažiau, be to, stengiuosi nevalgyti po 18 val. Svoris nekrenta, bet bent jau neauga.“
Kitos šios dietos besilaikiusios moterys mini silpnumą, nuotaikų kaitą, acetono kvapą iš burnos, bet yra ir krykštaujančiųjų – jos tikina pirmąsyk radusios dietą, po kurios svoris negrįžta.
Savo sėkmės istorija pasidalyti ir išsamiai papasakoti, ką reiškia laikytis japoniškos dietos, sutiko 44-erių metų projektų direktorė Loreta Žilinskienė. Beje, į šią „avantiūrą“ jai pavyko įtraukti ir savo vyrą. Moteris sako: jei ne sutuoktinio parama, vargu ar būtų ištvėrusi 13 dienų. Vyrui pasisekė labiau – jis mėgsta žuvis, o štai Loretai šis produktas nelabai prie širdies. Pašnekovė dietos pradėjo laikytis sverdama 78 kg (ūgis – 172 cm), jos sutuoktinis – 112 kg (ūgis – 192 cm).

„Perkopus 40-metį svoris pradėjo augti taip greitai, kad nespėjau nė apsižiūrėti, kaip nuo M dydžio perėjau prie XL. Man tai buvo šokas“, – prisipažįsta Loreta. Pirmiausia šią problemą ji bandė spręsti Natūralios medicinos centre. „Atlikau visą kursą organizmo valymo procedūrų, visus tyrimus, kol galiausiai paaiškėjo, kad negaliu valgyti beveik nieko. Mėnesį laikiausi man sudarytos labai sunkios dietos sukandusi dantis, bet nė vienas kilogramas nenukrito“, – prisipažįsta moteris. Tada kolegė pasiūlė kartu laikytis japoniškos dietos. Tiesa, kolegei kantrybės neužteko, o Loreta kartu su sutuoktiniu viską padarė kaip pridera. „Pirmą dieną, aišku, nenumetėm nė gramo, o vakare atrodė, kad numirsim iš bado. Nors maisto kiekis nemažas, visko, kas priklauso, net nesuvalgėm. Pats maistas – be druskos, be prieskonių – atrodė labai prėskas ir neskanus, kramsnoji atbulais dantimis, – dalijasi įspūdžiais moteris. – Antrą dieną irgi atkentėjom sukandę dantis, bet pastebėjom, kad nukrito keli šimtai gramų. Trečią dieną vyras netikėtai numetė apie 2 kg ir netgi šiek tiek išsigando. Sakė – gal reikėtų daugiau valgyti? Trečia ir ketvirta dienos mums buvo kritinės: savijauta bjauri, svaigsta galva, pykina, bloga – tarsi kamuotų pagirios.“ Laimei, šeštą ir septintą dienomis sutuoktiniai jau pradėjo jausti natūralų maisto skonį ir juo mėgautis, tačiau šeštą dieną užplūdo begalinis liūdesys. „Grįžti namo, suvalgai tą savo porciją, ir kas toliau? – prisimena ji. – Buvom įpratę vakarais kokių nors užkandėlių pasitiekti, taurę vyno išgerti... Netenki įprasto laisvalaikio, netikėtai supranti, kaip jis susijęs su maistu: nelieka prasmės eiti į vakarėlius, negali užsukti į kavinę, negali pasikviesti draugų. Kad numalšintume tą liūdesį, eidavom pasivaikščioti, bet pro kavines praeidavom su tokiu ilgesiu...“

Lūžis įvyko maždaug 8 dieną: „Pajunti persiritęs į antrą pusę, supranti, kiek nedaug liko, todėl darosi vis lengviau. Be to, ir skrandis šiek tiek susitraukia, taigi alkis visai nekamuoja.“ Taigi Loreta paneigia kitų šią dietą išbandžiusiųjų tvirtinimus, esą paskutinės dienos yra bene sunkiausios. Dietos sutuoktiniai laikėsi labai sąžiningai. Vienintelis dalykas, kurio atsisakė dėl saugumo, – žalias kiaušinis. Rezultatas? Per tas 13 dienų Loreta numetė 8 kg, o jos vyras – 10 kg. Ir tai – dar ne viskas: net ir vargams pasibaigus, svoris kurį laiką po truputį dar krito. Iš viso vyras numetė 14 kg, o moteris – 12 kg. Numesti kilogramai atgal negrįžo, gal tik žiemą, kaip ir visada, pašnekovė truputį priaugo (apie 3 kg), bet kitą pavasarį nutarė dietą pakartoti. Dabar Loreta džiaugiasi iš viso palengvėjusi 14 kg, vyras – net 21 kg.

Sutuoktiniai džiaugiasi ne tik nukritusiu svoriu, bet ir pagerėjusia sveikata, pagražėjusia oda. O svarbiausia – ši dieta pakeitė jų mitybos įpročius. „Sunkiausia buvo atsisakyti saldumynų, – prisimena pašnekovė. – Svajojau, kaip, baigusi laikytis dietos, visko prisivalgysiu, tačiau, įsidėjusi torto gabaliuką, skoniu nusivyliau – toks šleikščiai saldus ir riebus pasirodė. Tik tada supratau, kokį šlamštą iki tol valgiau, kaip viskas persaldinta, persūdyta, kaip piktnaudžiaujame prieskoniais, ypač smarkiai jaučiau visus tuos E. Ši dieta išmokė atrasti natūralų maisto skonį, nes mūsų skonio receptoriai tikrai atbukinti. Niekada nemaniau, kad tiesiog išvirta jautiena yra tokia gardi. Pajutom skirtingus žuvų skonius. Ypač puikios yra aliejuje pakepintos plekšnės. Nuo tada praėjo jau 2-eji metai, bet taip ir negrįžau prie padažų – man jų nebereikia. Išmečiau visus dirbtinius prieskonių mišinius, dabar patiekalus gardinu tik natūraliomis žolelėmis, česnakais, svogūnais ar pipirais. Mūsų racione beveik neliko kiaulienos (tik retkarčiais pasilepinam karka), daugiau – veršienos, jautienos.“
Dabar sutuoktiniams maisto natūraliai pakanka mažiau. „Supratom, kiek daug visi valgom – kur kas daugiau, nei iš tikrųjų reikia. Nebežavi tie perkrauti stalai. Lengvas alkio jausmas kur kas malonesnis nei persivalgymo: nesijauti toks apsnūdęs, apsunkęs. Iki tol vis būdavau pavargusi, mieguista, dažnai apimdavo nepasitenkinimo savimi jausmas, depresinė nuotaika. Po šios dietos viskas dingo, vėl pradėjau sau patikti“, – tvirtina moteris.
Loreta netiki, kai žmonės sako: „Nieko nevalgau, o svoris vis tiek didėja.“ Anot jos, taip nebūna. Sportas ir subalansuota mityba – svarbiausi dalykai kontroliuojant svorį. Tiesa, kai laikaisi dietos, persistengti sportuojant neverta – ir taip trūksta jėgų, tačiau iki ir po jos būtina judėti daugiau. Loreta neįžvelgia jokių japoniškos dietos minusų ir sako nuoširdžiai palaikanti tuos, kurie nutaria ją išbandyti. O visiems kitiems pataria laikytis šių svarbiausių mitybos principų: 1) valgykite iš mažų lėkščių mažomis porcijomis (vienam kartui užtenka saujos maisto); 2) pakilkite nuo stalo tą akimirką, kai pradedate svarstyti – suvalgyti dar gabalėlį ar vis dėlto ne; 3) valgydami neužgerkite, negerkite ir pavalgę, geriau – 20 minučių prieš valgį. Ir svarbiausia – visą laiką galvokite apie tai, ką ir kodėl dedate į burną.

KOMENTARAS
Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ vadovė medicinos mokslų daktarė gydytoja dietologė Edita Gavelienė:

„Japoniška dieta išpopuliarėjo neseniai, bet niekuo itin nauja nepasižymi – panašios yra ir garsioji Kremliaus, Dukano. Visas jas galima vadinti mažesnio kaloringumo ir didesnio baltymų kiekio dietomis. Gerų ir greitų rezultatų laikantis japoniškos dietos pasiekiama pirmiausia todėl, kad joje beveik nėra greit pasisavinamų angliavandenių – tai padeda sumažinti kalorijų kiekį ir apetitą. Atsisakius druskos, organizme nesusilaiko skysčiai, dėl to irgi lengvėjame. Baltymai suteikia sotumo jausmą, ir tai labai svarbu visiems, kurie yra bandę laikytis dietų ir žino, ką reiškia jaustis nuolat alkanam. Japoniškos dietos paprasta laikytis, nes nėra kokių nors ypatingų egzotiškų produktų. Be to, joje daug daržovių, o tai jas ne itin mėgstantiems lietuviams tikrai į naudą.
Blogai, kad dieta nėra pritaikyta individualiems žmogaus poreikiams, neatsižvelgiama į jo mitybos tradicijas, pomėgius. Didesnis baltymų kiekis pavojingas tiems, kurie turi problemų dėl inkstų, virškinimo, šalinimo sistemų: šiems organams tenka pernelyg didelis krūvis. Japoniška dieta labai monotoniška, tad sunkiai patenkina malonumo poreikį ir gali palikti nemalonių asociacijų – vėliau žmonės nebegali žiūrėti net į tai, ką mėgo, kas yra sveika ir naudinga. Dažnas atsisako žuvų, vištų krūtinėlių, kiaušinių. Malonumą mažina ir prieskonių, druskos trūkumas. Tokia griežta dieta keičia ir socialinį gyvenimą – maisto tenka neštis į darbą, negali nueiti į kavinę.
Svarbu atidžiai stebėti savo organizmą ir eksperimentuoti su kūnu ne ilgiau nei 10 dienų. Tiesa, neigiami rezultatai gali išlįsti ir gerokai vėliau. O kalbos apie pagreitėjusią medžiagų apykaitą nepagrįstos – ją labiausiai lemia genetika, pagreitinti apykaitą galima nebent didinant raumenų masę, bet ne dieta.
Aišku, pakeisti mitybą yra gerai, nes žmogus įpranta žiūrėti, ką ir kiek deda į burną, pasikeičia valgymo įpročiai. Jei tai išlieka ilgiau, svoris gali ir negrįžti. Deja, esu turėjusi ne vieną pacientą, kuriam japoniška dieta neišėjo į naudą – jie arba nenumetė svorio, arba šis po kelių mėnesių grįžo, kartais net padidėjo. Numesti svorio yra visiškai nesunku, kur kas sunkiau jį išlaikyti.“

Japoniškos dietos VALGIARAŠTIS
Vienas populiariausių šios dietos variantų rodo, kad įsiminti reikia vos 7 dienų valgiaraštį – nuo 8 dienos jis kartojasi, tik atbuline tvarka.

1 ir 13 dienos
Pusryčiai. Puodelis juodos kavos.
Pietūs. Du virti kieti kiaušiniai, šviežių kopūstų salotos su augaliniu aliejumi, stiklinė pomidorų sulčių.
Vakarienė. Gabalėlis (200–250 g) virtos arba su alyvuogių aliejumi keptos žuvies.

2 ir 12 dienos
Pusryčiai. Juoda kava su tamsiu džiūvėsėliu.
Pietūs. Virta arba kepta žuvis, šviežių daržovių (agurkai, ridikai, ropės, pomidorai) salotos arba rauginti kopūstai su augaliniu aliejumi.
Vakarienė. 100 g virtos jautienos, puodelis jogurto arba kefyro.

3 ir 11 dienos
Pusryčiai. Juoda kava, rupios duonos džiūvėsėlis.
Pietūs. Viena didelė su aliejumi kepta cukinija arba agurotis (arba mėlynasis kopūstas, arba 3 morkos) su augaliniu aliejumi, 3 obuoliai.
Vakarienė. 2 virti kiaušiniai, 200 g virtos jautienos su kopūstų salotomis, pagardintomis augaliniu aliejumi.

4 ir 10 dienos
Pusryčiai. Juoda kava.
Pietūs. Vienas žalias kiaušinis, 3 virtos morkos su augaliniu aliejumi, 15 g tepamo (arba kieto) sūrio.
Vakarienė. Vaisiai (išskyrus bananus ir vynuoges).

5 ir 9 dienos
Pusryčiai. Žalia morka su citrinų sultimis.
Pietūs. Virta arba kepta žuvis, stiklinė pomidorų sulčių.
Vakarienė. Vaisiai.

6 ir 8 dienos
Pusryčiai. Juoda kava.
Pietūs. Pusė nedidelės virtos vištos (be odelės), 3 šaukštai šviežių morkų ir kopūstų salotų.
Vakarienė. 2 virti kieti kiaušiniai, šviežių morkų salotos su augaliniu aliejumi.

7 diena
Pusryčiai. Žalioji arba žolelių arbata.
Pietūs. 200 g virtos jautienos, vaisiai.
Vakarienė. Bet kuri ankstesnių dienų, išskyrus trečiosios.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis