Medikai įspėja: bėgiojimas lauke žiemos metu gali labai liūdnai baigtis

 (31)
Įprasta manyti, kad bet kokia fizinė veikla yra naudinga sveikatai. Pastaraisiais metais Lietuvoje jaučiamą žmonių poreikį sportuoti galima net pavadinti mada.
© Fotolia

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Savarankiškai eksperimentuoti fizine veikla – pavojinga sveikatai

Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros docentas Vytenis Kalibatas nesistebi, kodėl fizinis aktyvumas tapo madingu – juk viešojoje erdvėje tai ragina daryti žinomi žmonės, sportinės aprangos kūrėjai vilioja stilingais kostiumais, o sportuojantys įkvepia nudailintomis kūno linijomis.

„Ryžtas į savo rutiną įtraukti daugiau fizinio aktyvumo yra labai sveikintinas, tik dažniausiai sportuoti pradedantys žmonės tai daro savarankiškai arba pasikliaudami tik sporto disciplinas išmanančių specialistų rekomendacijomis. Toks požiūris yra rizikingas ir gali sukelti neigiamų pasekmių sveikatai. Kiekvienas organizmas skirtingai reaguoja į fizinį krūvį, todėl prieš pasirenkant sau priimtiną sportinę veiklą, reikia išsiaiškinti, kokia veikla teiks didžiausią naudą ir nedarys žalos organizmui“, – sako Vytenis Kalibatas.

Pradedančiųjų sportuoti tipai

Pasak Vytenio Kalibato, pradedančius sportuoti žmones galima suskirstyti į du tipus. Pirmajam priklauso jauni, gerai besijaučiantys asmenys, kuriems dar nenustatyti jokie sveikatos sutrikimai. Antrojo tipo pradedantieji sportuoti dažniausiai būna vyresnio amžiaus ir turi konkrečių sveikatos sutrikimų: antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, rizikingą cholesterolio kiekį, sergantys cukriniu diabetu arba kuriems nustatyta prediabetinė būklė, jaučiantys chroninį nuovargį, įvairius judamojo aparato sutrikimus (raumenų, sąnarių skausmus ir pan.). Abiejų tipų žmonės tiki, kad fizinis aktyvumas jiems bus naudingas – vieniems padės puikiai praleisti laiką, sutvirtėti ir išsaugoti gerą savijautą, kiti galvoja, kad pradėjus judėti, pagerės jų sveikatos būklė.

„Abu tipai dar prieš pradėdami užsiimti fizine veikla daro tą pačią klaidą – nusprendžia sportuoti savarankiškai, geriausiu atveju išmokę taisyklingai atlikti fizinius pratimus, tačiau prieš tai neatlikę būtino savo fizinės ir medicininės būklės įvertinimo. Toks kelias ypač rizikingas antrajam tipui – žmonėms, turintiems vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų“, – apie savarankiško sporto riziką perspėja V. Kalibatas.

Medikai įspėja: bėgiojimas lauke žiemos metu gali labai liūdnai baigtis
© Fotolia

Eksperimentuoti fizine veikla – rizikinga

Manantys, kad bet kokia fizinė veikla yra naudinga, labai klysta. Kiekvienas organizmas yra individualus ir ne kiekvienam tinka tai, kas tinka draugui ar kaimynui. Bėgimas upės pakrante, kai lauke spaudžia šaltukas, yra rimtas išbandymas širdies veiklai, todėl socialiniuose tinkluose besipuikuojantys apledėję drąsuoliai gali sulaukti labai liūdnų pasekmių. Tik gerai treniruotas ir stiprios sveikatos žmogus gali be rizikos bėgioti lauke žiemos sezono metu, o tai gali įvertinti tik specialus funkcinio pajėgumo tyrimas. Fizinė veikla teiks norimą naudą tik tada, kai ją paskirs specialistai, išmanantys, kaip judesys veikia organizmo veiklą“, – neatsakingą požiūrį į aktyvią fizinę veiklą komentuoja Paliesiaus klinikos vadovas.

Individualizuoto fizinio krūvio nauda

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad tiksliai dozuotas ir individualiai parinktas fizinis krūvis ne tik padeda žmogui išlikti sveikam ir veikia kaip prevencinė priemonė nuo ligų, bet turi ir terapinį, gydomąjį poveikį. Ilgalaikiais moksliniais tyrimais nustatyta, jog fizinis aktyvumas apsaugo žmogaus organizmą nuo bemaž 100 įvairiausių ligų.

Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis padidina širdies susitraukimų dažnį, suaktyvina kraujotaką, endokrininę veiklą, skatina aktyviau dirbti kvėpavimo sistemą, pagreitina medžiagų ir energijos apykaitą. Visi šie procesai yra glaudžiai susiję su sveikatos rodikliais ir klinikinėmis diagnozėmis.

„Tam, kad asmuo iš fizinės veiklos gautų naudos sveikatai, būtina gydytojų ir fizinio krūvio specialistų sudaryta individualizuota fizinio aktyvumo programa ir tikslus planas bent keliems mėnesiams į priekį. Be tinkamai sudaryto plano, treniruotė yra tik atsitiktinių pratimų rinkinys, kuris nebūtinai prisidės prie sveikatos stiprinimo”, – fizinio aktyvumo reikšmę pabrėžia V. Kalibatas.

„Juk nevartojame medikamento nežinodami, kokia liga sergame, vos tik kur nors nugirdę, kad kažkam jis buvo veiksmingas. Juo labiau, nevartojame vaisto bet kokiomis dozėmis. Lygiai taip pat reikėtų galvoti ir apie fizinį krūvį – jis pirmiausiai turi tikti jūsų klinikinei būklei ir esamai fizinei formai, o tai įvertinti gali tik medicinos ir sporto mokslus išmanančių specialistų komanda. Svarbiausias tikslas – nepakenkti sveikatai, o ją stiprinti“, – priduria gydytojas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Po mokslininkų tyrimų: ar tikrai mėsos vartojimas didina ankstyvos mirties riziką?

Daugelis neįsivaizduojame pietų lėkštės be mėsos. Valgome ir graužiame save: „Vegetaru tapčiau, sveikesnis būčiau“. Vis dėlto valgyti mėsą ar ne? Ką pataria mokslininkai?

Žarnyno infekcinės ligos: kaip nuo jų apsisaugoti vasarą?

Atšilus orams, ypač vasarą, kasmet padidėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento (NVSC Panevėžio departamentas) specialistai šiltuoju metų laikotarpiu ragina ypač atsakingai rinktis maisto produktus ir nepamiršti higienos reikalavimų.

Žolininkė Nijolė Degutienė: pirmuosius ligos simptomus įveikti galima ir teisingai parinktomis žolelėmis

Anot žolininkės ir knygų autorės Njolės Degutienės, turėdami daugiau žinių apie vaistinius augalus žmonės galėtų ne tik profilaktiškai stiprinti išsekusį organizmą, bet ir apsisaugoti nuo sunkių ligų. Maža to, vaistažolės dažnai gali pakeisti net ir cheminius vaistus.

Grikių dieta: per savaitę atsikratykite iki 10 kg (9)

Laikantis grikių dietos per savaitę galima atsikratyti iki 10 kg svorio, tačiau visi, pasiruošę išbandyti šią dietą, turi žinoti, kad tai itin griežta ir valios pastangų reikalaujanti dieta. Tačiau tiksliai jos laikantis kiekvieną rytą lipti ant svarstyklių bus tikras malonumas. Taigi, kas tai per dieta ir kaip jos laikytis?

Gydytoja kardiologė: kaip karštymečiu sumažinti infarkto ir insulto riziką

Pastarosiomis dienomis termometrų stulpeliai šoktelėjo aukščiau nei įprasta tokiu metų laiku. Šalį aplankęs ankstyvas tropikų karštis yra rimtas išbandymas žmogaus organizmui.

Priemonės, skirtos „sutepti“ sąnarius iš vidaus, jau stebina rezultatais (3)

Maudžia, traška ar tempia sąnarius? O gal vargina dažnai patiriamos sportinės traumos? Ar žinote, kad šie nemalonūs potyriai susiję su tuo, jog nuo 25-erių metų organizmas gamina vis mažiau kolageno ir sąnario kremzlė ima dilti? Dar visai neseniai nebuvo priemonių, galinčių atstatyti negrįžtamus kremzlės irimo procesus.

Mėsos atsisakiusi Neringa Nekrašiūtė: man labai padėjo mylimas vyras

Prieš septynerius metus gyvulinės kilmės produktų atsisakiusi žinoma teatro ir kino aktorė, grupės „La forza“ narė Neringa Nekrašiūtė neslepia – visuomenė vis dar jautriai reaguoja išgirdusi frazę „veganiška mityba“. Tačiau savo valgiaraštį pakeitusi žinoma moteris sako, kad atsisakius mėsos kardinaliai pasikeitė jos savijauta ir ji išsigydė daug nuo vaikystės kamavusių negalavimų.

Gydytojai įspėja, kam karštis – itin pavojingas

Medikai teigia, kad per karščius apie save primena visos chroniškos ligos. Todėl tokiems ligoniams reikia būti ypač atsargiems.

Patarimai stovyklautojams: ką daryti su greitai gendančiais produktais

Atšilus orams dažnas stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad stovyklautojams atidarius iškylų sezoną, pagausėja per maistą plintančių infekcinių ligų, todėl svarbu pasirūpinti tinkamu jo laikymu ir apdorojimu.

7 šeimos gydytojos patarimai jūsų vyrams

Vyrų sveikata kur kas trapesnė nei moterų. Moterys iš prigimties yra stipresnės sveikatos, nepriklausomai nuo to, kad jos ir kur kas dažniau lankosi pas gydytojus (daugiau nei 60 proc. visų apsilankymų pas medikus). Tai pirmiausia sietina su stipriosios lyties stereotipu: tikriems vyrams juk nedera kuo nors skųstis ar iš viso turėti problemų, kurių patys negalėtų išspręsti.