Kiekvieną pavasarį užverda diskusijos – ar verta stiprinti organizmą papildais, ar užtenka to, ką gauname su maistu.
Šįkart siūlome susipažinti su keturiomis specialistų bei vartotojų nuomonėmis apie tai, kas yra sveika mityba ir kam reikalingi (arba ne) papildai.
Visuomenės sveikatos instituto direktorius, profesorius, medicinos mokslų daktaras Rimantas Stukas:
„Organizmo senėjimo procesai prasideda nuo 25 metų, tad norint vyresniame amžiuje gyventi kokybišką ir visavertį gyvenimą būtina juos sulėtinti, pašalinti kai kuriuos neigiamus veiksnius. Lengviausiai kontroliuojamas dalykas yra mūsų mityba, reikia tik pasiryžti tai daryti. Būtina vadovautis sveikos mitybos patarimais, jei trūksta kokių nors žinių, nebijoti klausti. Įvairių medžiagų, kurių su maistu negauname ar gauname per mažai, stygių galima kompensuoti maisto papildais ir vitaminais. Tačiau prieš pradedant vartoti kokį nors preparatą, reikia atminti, kad maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Mes, lietuviai, mėgstame krašutinumus. Jei kažkas pasakė, kad maisto papildai – blogis, visi aklai tuo patikime ir liaujamės juos vartoję. Jei kažkas viešai išdėstė priešingą nuomonę, kad maisto papildai yra organizmui būtinas dalykas, puolame juos pirkti, dažnai net neįsigilinę, ką konkrečiai įsigyjame. Visada buvo ir bus kontraversiškų nuomonių, reikia vartoti maisto papildus ar ne. Svarbiausia tinkamai pasirinkti, įsiklausyti į organizmo poreikius, nes mūsų mityba, kaip rodo įvairūs moksliniai tyrimai, tikrai nėra visavertė. Dauguma Vakarų Europos valstybių jau seniai suvokia šią bėdą, todėl maždaug 60 procentų jų gyventojų kasdien vartoja maisto papildus ir tokiu būdu kompensuoja būtinųjų vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą. JAV šis skaičius dar didesnis, ten maisto papildus kasdien vartoja apie 80 procentų gyventojų.“
Dainininkė, rašytoja, žurnalistė Rūta Lukoševičiūtė į maistą didesnį dėmesį pradėjo kreipti tapusi mama:
„Tapusi mama pradėjau labiau rūpintis savo, savo dukrytės ir gyvenimo draugo mityba, daugiau gaminti pati. Anksčiau dažnai pietaudavome bei vakarieniaudavome kavinėse, dabar į jas užsukame nebent kavos, beveik visada valgome tik namie. Ruošdama maistą, stengiuosi pirkti lietuviškus produktus, nes žmogus niekada negali žinoti, kokių standartų laikosi kitos šalys. Žinoma, Europos Sąjunga daugelį reikalavimų gamintojams suvienodino, tačiau lietuviška prekė lieka lietuviška. Ar savo šeimos mitybą laikau visaverte? Stengiuosi, kad ji daugiau ar mažiau tokia būtų, kaip jau ir minėjau, daug gaminu pati, rūpinuosi, kad valgytume pakankamai vaisių, daržovių.
Kalbant apie maisto papildus ir vitaminus, manau, kad juos vartoti reikia, nes organizmas su maistu tikrai negauna visų jam reikalingų medžiagų, ypač šaltuoju metų periodu.“
B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorė Laimutė Užkuraitienė įsitikinusi, kad tik mitybos pakoregavimas kadaise jai padėjo išspręsti ne vieną sveikatos bėdą:
„Mityba man labai svarbu, visada galvoju, ką ir kaip valgau. Domiuosi sveika mityba, susipažįstu su visa naujausia informacija. Parduotuvėse atidžiai skaitau etiketes, o daržoves ir vaisius visada perku tik turguje iš seniai pažįstamų ūkininkų. Vaisius ir daržoves būtinai nuplaunu su soda, tuomet būnu tikra, kad jie iš tiesų švarūs. Tuo tarpu kokiuose nors renginiuose manęs niekada neišvysite valgančios vaisius, nes nežinau, kaip jie plauti. Jau seniai atsisakiau saldumynų ir visiškai jų nepasigendu, visiškai nevalgau ir greito maisto: mėsainių, dešrainių, traškučių – vien žiūrint į juos man darosi bloga.
Nors ir stengiuosi, kiek mūsų sąlygomis tai įmanoma, kad mano mityba būtų visavertė, vartoju maisto papildų ir vitaminų. Tačiau juos renkuosi ne aklai, o būtinai pasitarusi su gydytoju ar vaistininku. Norisi, kad organizmas juos įsisavintų maksimaliai, jam nebūtų padaryta jokios žalos.“
Klinikos „Privatus gydytojas“ gydytoja Aušra Zaleskienė mano, kad sureguliavus mitybą papildai nebūtini:
„Organizmas nekaupia atsargų, nėra taip, kad pagėrę papildų turėsime vitaminų ilgam. Nereikia perkrauti organizmo jokiomis tabletėmis – jam tai gali būti ne pagalba, o papildomas krūvis: juk visas tas tabletes reikia suskaldyti ir pašalinti. Reikia žiūrėti į priekį, ne tik gyventi šia diena. Tarkim, dauguma labai mėgsta profilaktiškai vartoti vitaminą C, bet jei jo perdozuosite, užrūgštinsite šlapimą, pradės formuotis kristalai, ir po 5 ar 10 metų turėsite inkstų akmenligę.
Šiuo metu žmonių mitybos įpročiai kitokie, todėl negalime sakyti, kad pavasarį prasideda masinė avitaminozė. Tiesa, kai kurių vitaminų pavasarį sumažėja, bet tikrai nėra taip, kad jų negalime gauti su maistu. Gal obuolyje lieka ir mažiau vitamino C, bet raugintuose kopūstuose, apelsinuose, kituose egzotiškuose sezoniniuose vaisiuose jo tikrai yra pakankamai. Reikia tiesiog peržiūrėti savo mitybą.
Vienintelė išties sezoninė problema – vitamino D trūkumas. Tam vitaminui D, kurį gaunam su maistu, reikia saulės, kad jis taptų veiklus, aktyvus. Žmonės ne tik mažai būna lauke, bet ir naudoja kremus su filtrais, kremines pudras, kurios sulaiko UV spindulius. Rekomenduojama šio vitamino paros norma pastaruoju metu padidinta dvigubai.“
