Koks maistas tinka pagal kiekvieną kraujo grupę

 (13)
Vis labiau populiarėja maisto netoleravimo testai, domimasi mityba pagal kraujo grupes, siekiama gyventi sveikai, vengiama kenksmingų produktų. Tačiau ne visada aišku, kokį testą pasirinkti, pagal ką gydytojas sudaro mitybos planą ar rekomenduoja atsisakyti tam tikrų produktų.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Taigi, ką verta žinoti apie maisto netoleravimą, kaip jis susijęs su kraujo grupėmis ir kas yra maisto netoleravimo testas?

Maisto netoleravimas versus alergija

Maisto netoleravimas dažnai painiojamas su alergija, nes jų simptomai ir priežastys itin panašūs. Vis dėlto šios dvi būklės skiriasi medicininiu požiūriu. Alergijos atveju mūsų kūno imuninė sistema siunčiama kovoti su įsibrovėliais – alergenais. Jie į organizmą gali patekti įvairiausiais būdais: valgant, geriant, kvėpuojant ar liečiant. Siekdamas apsisaugoti nuo įsibrovėlių, kūnas pradeda gaminti imunoglobuliną E (IgE). Ši reakcija dažniausiai būna staigi, pasireiškia praėjus kelioms minutėms po kontakto su alergenu.

Maisto netoleravimo atveju kenčia virškinimo sistema, kuri neturi pakankamo enzimų kiekio, kuris padėtų suvirškinti į organizmą patekusias maisto medžiagas. Nesuvirškintos medžiagos atpažįstamos kaip svetimkūniai, prie jų prilimpa antikūnai, prasideda agliutinacija. Tokia organizmo reakcija į tam tikras maisto medžiagas ir sukelia daugumą maisto netoleravimo negalavimų. Maisto netoleravimą galima apibūdinti kaip švelnesnę ir ilgesnę alergiją, kuri pasireiškia ne iš karto, bet tik po kelių valandų ar net poros dienų.

Maisto netoleravimo simptomai

Alergijos pasekmės dažnai būna itin ūmios ir daug lengviau identifikuojamos. Paprastai ištikus alergijai pasireiškia sloga, niežulys, čiaudulys, patinimas ar bėrimas. Maisto netoleravimas pasireiškia silpnesniais ir ilgiau trunkančiais simptomais, kuriuos nesunku supainioti su kitais negalavimais.

Dažniausi maisto netoleravimo požymiai:

* mieguistumas,
* nuovargis,
* skrandžio skausmai,
* pilvo pūtimas.

Deja, šios sveikatos problemos neretai būna ignoruojamos ar nesusiejamos su mityba. Jos ilgainiui išsekina žmogų, jam pačiam taip ir nesuvokus negalavimų priežasties. Kartais maisto netoleravimas sukelia chroniškas uždegimines ligas: žarnyno uždegimą, migreną, artritą ar odos susirgimus.

Maisto netoleravimo testų rūšys

Šiuo metu atliekami keli maisto netoleravimo testai, kurie skiriasi savo detalumu, procedūra ir, žinoma, kaina. Dažniausiai atliekami dviejų tipų testai: kraujo tyrimas ir odos tyrimas. Kraujo tyrimas nustato tam tikrus organizmo išskiriamus antikūnus, skirtus kovoti su specifinėmis maisto medžiagomis. Odos tyrimai simuliuoja maisto medžiagų atsiradimą organizme. Stebima, kaip jie veikia organizmą, ar nesukelia neigiamo poveikio.

Maisto netoleravimo testas nustato reakcijų jautrumo tipus ir padeda gydytojui sudaryti maisto produktų, kurių žmogus turėtų atsisakyti arba vengti, grupes. Tokie tyrimai paprastai kainuoja keliasdešimt eurų, o atsakymus ir mitybos rekomendacijas pacientas gauna po kelių dienų.

Maisto netoleravimo testams nebūtinas intensyvus išankstinis pasiruošimas, užtenka atsisakyti vakarienės dieną prieš tyrimą ir įsitikinti, kad nevartojate testo rezultatus galinčių paveikti medikamentų, pavyzdžiui, hormoninių preparatų ar antibiotikų. Kai kurių pacientų gydytojai taip pat gali paprašyti rašyti maisto dienoraštį: užfiksuoti visus suvalgomus produktus ir savijautą po to.

Maisto netoleravimas pagal kraujo grupes

Maisto netoleravimas ir kraujo grupės – glaudžiai susiję dalykai, todėl tinkama mityba gali būti parinkta tik atsižvelgus į žmogaus kraujo grupės ypatumus. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės turi kraujo grupę, kuri skatina skrandžio rūgštingumą ir leidžia lengvai suvirškinti mėsą, o kitiems tenka mėsą pakeisti sojomis ir t. t.

0 kraujo grupė. Žmonės, turintys 0 kraujo grupę, puikiai toleruoja mėsą ir žalios spalvos daržoves, lapines salotas. Jiems rekomenduojama vengti citrusinių ir saldžių vaisių. Taip pat patartina vengti kavos, arbatą gerti saikingai, o geriausia gerti kuo daugiau vandens.

A kraujo grupė. A kraujo grupę turintys žmonės gali susidurti su maisto netoleravimo problemomis valgydami mėsą bei tropinius vaisius (ananasus, figas, bananus, mangus, mandarinus, apelsinus, greipfrutus, granatus), tačiau jiems puikiai tinka vegetariniai patiekalai. Šios kraujo grupės žmonėms rekomenduojama valgyti daug daržovių, ypač svogūnų ir česnakų, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą. Kavos atsisakyti nebūtina.

B kraujo grupė. Žmonės, turintys B kraujo grupę, rečiau susiduria su maisto netoleravimu. Jų organizmas paprastai būna stiprus ir puikiai susitvarko ne tik su mėsa, bet ir su pieno bei kviečių produktais. Patartina vengti pomidorų, kukurūzų ir labai aštrių patiekalų. Deja, nerekomenduoja gerti kavos ar juodosios arbatos.

AB kraujo grupė. Šios kraujo grupės atstovai turėtų atkreipti dėmesį į rekomendacijas, skirtas tiek A, tiek B kraujo grupės turėtojams. Šie žmonės netoleruoja mėsos produktų, tačiau gali valgyti pieno produktus ir daugumą daržovių. Jiems derėtų vengti bananų, apelsinų, taip pat saikingai vartoti medų bei cukrų.

Po maisto netoleravimo testo

Atlikus maisto netoleravimo testą turėtų būti sudarytas mitybos planas. Suskirsčius produktus į ypač netoleruojamus ir beveik netoleruojamus galima pradėti laikytis dietos. Jeigu po mėnesio ar dviejų jaučiamas pagerėjimas ir simptomai negrįžta, kai kurie produktai gali būti sugrąžinti į žmogaus maisto racioną, tiesa, mažesniais kiekiais nei prieš tai. Kuo mažesnę reakciją testo metu sukelia maisto produktas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus kada nors galės jį vėl vartoti.

Linkime sėkmės ir atidumo savo organizmui!

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Veido odos senėjimas – ką svarbu žinoti, norint tinkamai pasirūpinti savo veidu

Nuolat besikeičiantį veidą matome veidrodyje kasdien, tačiau dažnai kyla klausimų kaip tą vaizdą interpretuoti, kada griebtis kremų, pažymėtų „Anti-age“ fraze, o kada nepatinkančias raukšleles jau patikėti plastikos chirurgui.

Psichologė A. Mockienė: yra 4 būdai, padėsiantys išbristi iš depresijos be vaistų (9)

Depresijos gydymas tik vaistais – tai pasodinimas į valtį be irklų: žmogus bus saugus iki pirmos „audros“.

Atsisakius vos vieno produkto ėmė tirpti kilogramai (11)

"Šiandien bus aštunta diena, kai gyvenu nesaldų gyvenimą", - sako Viktorija, kuri nusprendė imtis eksperimento - 30 dienų nevartoti pridėtinio cukraus ir dienoraštyje aprašyti visus potyrius (pirma dalis, antra dalis).

(Ne)saldus dienoraštis: galvos skausmas ir kiti keisti organizmo signalai (8)

„Dabar yra ketvirtoji mano diena be pridėtinio cukraus ir 4 val. ryto. Kai pagalvoji, labai simboliška. Atsikėliau su „žvyrine“ galva ir kažkokiu keistu tempimo skausmu pilve. Panašu, kad ne skrandis, nes kažkur žemiau,“ – sako 34-erių Viktorija, pradėjusi eksperimentą, kuris vadinasi „30 dienų be pridėtinio cukraus“.

Naujagimio virkštelės kamieninės ląstelės. Ar verta jas saugoti?

Inovatyvios medicinos centre įvyko diskusija apie naujagimių virkštelės kamienines ląsteles, jų saugojimą, gebėjimą gydyti dabar ir ateityje bei mokslininkų diskusijas apie tai, kas dar kol kas nežinoma.

3 vaikų mama Orinta: gražų kūną gali turėti kiekviena moteris (10)

Orinta Donėlė, namie prižiūrinti tris judrius mažus berniukus, neslepia – būna, ir jai stinga laiko suplanuotiems reikalams. Tačiau moteris tikina, kad susikoncentravus tik į tikrai būtinus darbus, laiko lieka ir vaikams, ir sportui, ir darbui.

(Ne)saldus dienoraštis: 30 dienų be pridėtinio cukraus (I dalis) (3)

Sveiki, mano vardas Viktorija, man 34-eri ir aš esu priklausoma nuo cukraus.

Žolininkė J. Balvočiūtė: žolelių arbatos ir nervus ramina, ir nuo vėžio gydo

Arbata – kaip mylinti širdis. Ryte – tonizuoja, vidurdienį – gaivina, o vakare – atstato fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Ne veltui arbatos receptai yra žinomi tūkstančius metų, o dėl prekybos ja įtakų zonų į karą yra pakilusi ne viena imperija.

Sąnarių ligos vis labiau jaunėja: kaip jų išvengti?

Įprasta manyti, kad sąnarių ligos vargina tik vyresnio amžiaus žmones. Visgi ši nuostata klaidinga. Dėl nejudraus gyvenimo būdo ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvaus sportinio krūvio, netinkamai atliekamų pratimų, prastos mitybos, žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, ar nekontroliuojamo viršsvorio uždegiminės sąnarių ligos jaunesnio amžiaus žmones užklumpa net dažniau nei senjorus, pastebi specialistai.