Koks buvo žmonių ūgis prieš 300 metų? Palyginkite su savo

 (33)
Nors žmogaus maksimalus ūgis yra nulemtas genetiškai, nuo išorės veiksnių priklauso, ar augantis žmogus pasieks šias „lubas“.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pasak ūgio tyrinėtojo, ekonomisto ir antropologo Richardo Steckelio, vidutinis žmonių ūgis atspindi mitybos „neto“ rodiklį (energija, gauta su maistinėmis medžiagomis, minus energijos poreikis, reikalingas atlikti darbui, gintis nuo ligų ir kt.).

Kitaip tariant, žmogaus organizmas, augantis palankioje aplinkoje, kur apstu įvairių lengvai pasiekiamų maisto šaltinių ir mažai sergama, palankus klimatas, neintensyvus fizinis darbas bei rami sociokultūrinė aplinka, turės palankias sąlygas efektyviai išnaudoti turimą energiją, realizuoti genetinį potencialą ir pasiekti maksimalų ūgį.

Dėl jautrumo išorinės aplinkos faktoriams bei greito ir nesudėtingo apskaičiavimo praeities tyrinėtojai naudoja ūgį kaip apibendrinantį sveikatos, mitybos ir apskritai gerovės kiekybinį rodiklį.

Pagrindinis informacijos šaltinis rekonstruojant praeities žmonių ūgį – antropometriniai žmonių palaikų (dažniausiai skeletų) tyrimai. Nustatyta, kad šlaunikaulis geriausiai koreliuoja su žmogaus ūgiu: maždaug 26% galutinio suaugusio žmogaus ūgio sudaro šlaunikaulio ilgis.

Išvestos įvairios formulės, siejančios šlaunikaulio maksimalų ilgį ir galutinį žmogaus ūgį, iš kurių dažniausiai naudojamos antropologų M. Trotter ir G. Gleser sudarytos lygtys.

Archeologų ir antropologų ilgo darbo metu Lietuvoje sukaupta gausi antropometrinė medžiaga, saugoma Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje, įgalina rekonstruoti praeityje Lietuvos teritorijoje gyvenusių žmonių ūgį ir nagrinėti jo įvairovę.

Nykštukai ir milžinai

Remiantis minėta medžiaga, vidutinis suaugusio (sulaukusio 20 m.) lietuvio vyro XVII–XVIII a. ūgis – 167,4 cm, tuo tarpu suaugusi moters buvo vidutiniškai maždaug 10 cm žemesnė – 157,8 cm. Palyginimui, remiantis XVIII a. vid. karių surašymų duomenimis, švedų vyrų ūgio vidurkis – 166 cm, Didžiosios Britanijos – 165 cm, Norvegijos – 165 cm, Austrijos ir Vengrijos – 166 cm (R. Steckelis).

Skirtumus reikia vertinti atsargiai dėl egzistuojančių metodologijos skirtumų ir atrankos faktoriaus, tačiau galima konstatuoti, kad Lietuvoje gyvenę žmonės nebuvo žemesni už Vakarų Europos gyventojus.

Žemiausias suaugęs vyras ir moteris buvo atitinkamai 148,3 cm ir 147,5 cm ūgio, o aukščiausi – 182,1 cm vyras ir 171,2 cm moteris.

Turima antropometrinė medžiaga neatspindi visos galimos maksimalios ir minimalios ūgio variacijos. Štai neūžauga J. Borislavskis, gimęs XVIII a. ir ilgai gyvenęs, buvo gerbiamas žmogus Abiejų Tautų Respublikoje, nors jo ūgis tesiekė 75 cm. Antra vertus, vertinant dabartiniais standartais, aptariamo laikotarpio Lietuvos žmonės buvo žemaūgiai.

Pasak antropologės prof. Janinos Tutkuvienės, šių laikų suaugusio lietuvio vyro vidurkis – 181,5 cm, moters – 168 cm. Skirtumas – ne mažiau 10 cm.

Kas privertė „susitraukti“ XVII–XVIII a. žmones?

Tačiau ar XVII–XVIII a. gyvenusių ūgio vidurkis buvo išskirtinis, lyginant su kitais priešindustrinio laikotarpio amžiais? Turimą antropometrinę medžiagą, rastą dabartinės Lietuvos teritorijoje, galima sąlygiškai suskirstyti pagal šias epochas: I tūkstantmetis po Kr. (didžioji dalis duomenų datuojama III–VII a.), XIII–XV a., XV–XVII a., XVII–XVIII amžiai. Deja, I tūkstantmečio pab. po Kr. – XII a. medžiagos nėra dėl Lietuvoje įsigalėjusios palaikų deginimo tradicijos.

Vidutinis vyro ūgis I tūkstantmetyje – 171,5 cm, XIII–XV a. – 168 cm, XV–XVII a. – 168,3 cm. Suaugusių moterų vidutinio ūgio svyravimai: I tūkstantmetyje – 162,2 cm, XIII–XV a. – 156,7 cm, XV–XVII a. – 157,6 cm.

Remiantis rezultatais, nustatyta, kad dviejų tūkstančių metų perspektyvoje XVII–XVIII a. vidutinis suaugusių vyrų ūgis buvo pats žemiausias. Šiuos rezultatus patvirtina ir ūgio skirtumas tarp lyčių: kuo mažesnis lyčių ūgio skirtumas, tuo prastesnė mityba ir ekonominė gerovė. Tokie rezultatai nestebina, nes patvirtina gausiais tyrimais užfiksuotą tendenciją Europoje: žemiausias žmonių ūgio vidurkis buvo būtent XVII–XVIII amžiuje.

Kokios priežastys lėmė vyrų ūgio mažėjimą XVII–XVIII amžiuje? XVII amžiaus vid. atšalo klimatas („Mažojo ledynmečio“ pikas), kuris įtakojo išaugusius badmečius ir ligų antplūdžius, padidėjusį vaikų mirštamumą bei socioekonominius pokyčius (karus, suirutes, ligų plitimą miestuose ir kt.).

Įvairios ligos (anemija, skorbutas, tuberkuliozė ir kt.), diagnozuotos XVII–XVIII a. osteologinėje medžiagoje, paremia teiginį, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenusių žmonių organizmai turėjo būti nuolat sekinami. Potencialus vyrų ūgis galėjo būti didesnis. Tačiau ne visa augančio organizmo energija būdavo panaudojama šiam ūgiui pasiekti.

Įdomu pastebėti, kad ūgio mažėjimo tendencija II tūkstantmetyje neaptikta analizuojant vidutinį moterų ūgį. Tai patvirtina, kad moterų organizmai atsparesni nepalankiems aplinkos veiksniams.

Ar kaime augti geriau nei mieste?

Vidutinio ūgio skirtumai buvo tarp žmonių, gyvenusių įvairioje XVII–XVIII a. LDK aplinkoje. Antropologo Gintauto Česnio chronologinės apimties tyrimai atskleidžia, kad viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais žmonių ūgis skyrėsi priklausomai nuo jų geografinės ir gyvenamosios vietos: šiaurės vakaruose gyventojai buvo aukštesni, o pietryčiuose – žemesni; miestiečiai vyrai buvo žemesni nei kaimo gyventojai; bendras dėsningumas – kuo didesnė gyvenvietė, tuo mažesnis vidutinis vyrų ūgis.

Kaimo vyrų aukštesnis ūgis gali būti siejamas su geresniu ir pastovesniu priėjimu prie įvairių maisto šaltinių, palankesnėmis sanitarinėmis ir higienos sąlygomis. Tiekimo sutrikimai, finansinis nepajėgumas ir pan. įtakojo dalies miestiečių mitybos nepriteklių.

Miestui būdingas didesnis žmonių skaičius, todėl jame prastesnės higienos sąlygos, plinta įvairios ligos. Tiesa, kaime gyvenantys vyrai buvo aukštesni tik už žemo ar vidutinio socialinio sluoksnio miestiečius.

Aukšto socialinio statuso miestiečiai, pvz., palaidoti Vilniaus katedroje, buvo aukštesni už kaimiečius. Tai reiškia, kad aukštesnio statuso žmonės, priėję prie įvairių naudingų resursų, turėjo geresnes gyvenimo sąlygas, kompensavusias gyvenimo kaime sveikatos privalumus.

Sudėtingesnės suaugusių moterų vidutinio ūgio variacijos: ne tik gyvenimas mieste ar kaime neturėjo įtakos jų vidutiniam ūgiui, tačiau aukšto socialinio statuso moterys buvo net žemesnės už kaimietes bei žemesnio socialinio statuso miestietes. Tai sudėtinga paaiškinti. Viena tokio fenomeno priežasčių – ankstyva santuoka ir didelis gimdymų skaičius, anuomet būdingas aukštesnio socialinio statuso moterims.

www.ldkistorija.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Gydytoja dietologė E. Gavelienė: kam galima per mėnesį numesti 4 kg svorio

„Kodėl taip nutinka, kad mums nepakanka sveikos mitybos principų ir prireikia griežtų ar mažo kaloringumo dietų?“, – retoriškai klausia medicinos mokslų daktarė ir gydytoja dietologė Edita Gavelienė, pasiteiravus apie dietų poveikį sveikatai.

TOP 10 įpročių, kurie be vargo padės sureguliuoti jūsų kūno svorį

Norint kontroliuoti savo kūno svorį, svarbiausia yra pakeisti gyvenimo būdą taip, kad pokyčiai lydėtų visą gyvenimą.

Kokia turi būti reguliari mityba, kad sulieknėtum (3)

„Ar norint sulieknėti svarbu reguliariai maitintis?“ Šio klausimo sulaukiu tikrai labai dažnai. Moterys klausia: ar svarbu maitintis nustatytomis valandomis, daryti reguliarius tarpus tarp valgymų, jei taip, kokie jie turėtų būti ir t.t.

Net agresyviu vėžiu sergantys vyrai turi galimybę gyventi

Prostatos vėžiu gali susirgti vos 40-ies sulaukę vyrai. Neretai jiems nustatomas jau išplitęs vėžys. Tačiau nusiminti negalima – šiuolaikinės priemonės leidžia valdyti net agresyvią ligą.

Neįtikėtina, kiek daug reiškia keli gramai druskos ir cukraus (6)

Perteklinis cukraus ir druskos vartojimas sukelia daugybę ligų ir negalavimų, tačiau daugeliui šių maisto priedų itin sunku atsisakyti.

Apie smulkmenas, nuo kurių priklauso Tavo svoris ir išvaizda (2)

Sako gyvenimas susideda iš smulkmenų. O aš šiuo trumpu įrašu noriu pasakyti, kad iš jų susideda ne tik gyvenimas, bet ir lieknėjimo sėkmė ar nesėkmė.

Visa tiesa apie vitaminus: kokius verta vartoti, o kurie netgi gali pakenkti (2)

Atrodo, paprasčiausias universalus patarimas būtų štai toks: valgyk daržoves, mankštinkis ir vartok vitaminus. Vis tik ne viskas taip paprasta. Dešimtmečius trunkantys mokslininkų atliekami tyrimai vis dar negali suteikti patikimų įrodymų, kad vitaminai ir maisto papildai iš tiesų turi bent kokios reikšmingesnės naudos žmogaus organizmui. Lyg to dar būtų maža, dalis tyrimų krypsta visiškai priešinga linkme – nustatyta, kad tam tikri vitaminai galimai kenkia. Kelių rūšių vitaminai siejami su tam tikrų tipų vėžio, kiti – inkstų akmenligės rizikos didėjimu.

Odontologas J. Travkin: savo pacientams siūlome tai, kas šiandien yra unikalu ir progresyvu (2)

Laikas pamiršti laikus, kai vizitas pas odontologą prilygo bausmei. Pasak odontologijos klinikos „Privati praktika“ vadovo gydytojo odontologo Jevgenij Travkin, dabar pacientai ateina noriai ne tik todėl, kad nauji dantys grąžina visaverčio gyvenimo džiaugsmą, bet ir dėl komfortiškos bei greitos jų atkūrimo procedūros.

Mokslininkai įspėja: kvapnias žvakes deginkite atsargiai

Atėjus rudeniui, kuomet dienos trumpėja, darosi tamsesnės ir vėsesnės, vis daugiau laiko praleidžiame namuose. Viena interjero detalė, be kurios dažna mūsų neįsivaizduoja jaukaus rudens vakaro, yra kvapni žvakė. Tačiau ar tikrai kvapniomis žvakėmis galime mėgautis be baimės? Mokslininkai siūlo tai daryti atsargiai.

Ginekologė: „nebylųjį“ vėžį gaubia daugybė mitų

Ginekologinė apžiūra yra susijusi su labai intymiais pojūčiais, o apie tai moterys linkusios atsiverti tik labai artimam asmeniui arba net pasilaikyti visa tai sau pačiai. Dėl to keliaudamos pas ginekologą jos dažnai nerimauja dėl žmogiškojo kontakto sėkmės ar fizinio skausmo.