Koks augalas padės atsigauti po vėžio gydymo

 (5)
Turėdami begalinį norą pasveikti, žmonės griebiasi neįtikėtinų dalykų: geria šlapimą, benziną, žibalą, musmirių, rupūžių ar auksinio ūso užpilus ir kt., kad tik liga nesugrįžtų.
Koks augalas padės atsigauti po vėžio gydymo
© Fotolia nuotr.

Vasario 4 diena skiriama pasaulinei kovai su vėžiu – tai itin aktualu beveik 3 proc. Lietuvos gyventojų, sergančių šia liga. Vėžys – labiausiai bauginantis susirgimas, kuris, nepaisant šiuolaikinės medicinos pasiekimų, vis dar apipintas mitais. Daugumai žmonių jis vis dar atrodo mirties nuosprendžiu: pacientus gąsdina ne tik diagnozė, bet ir vėžio gydymas, kuris yra sudėtingas ir neretai sunkiai pakeliamas, tad, norėdami pasveikti, žmonės griebiasi įvairiausių metodų – kartais netgi burtų.

Vėžio diagnostika: burtai, religija ir klaidingos teorijos

Vėžys nėra, kaip dauguma mano, tik žmonijos rykštė – šios ligos priešistorė siekia dinozaurų laikus, mat archeologiniai radiniai rodo, kad net šie gigantai turėjo dėl vėžio mutavusius organus. Pirmasis 3000–2500 m. pr. Kr. architekto ir gydytojo Imhotepo „dokumentuotas“, turbūt, krūties vėžio atvejis buvo aprašytas kaip „kieti, didėjantys ir plintantys iškilūs vėsūs dariniai krūtyje“. Prie šios ligos aprašo Imhotepas paliko tik vieną frazę – „gydymo nėra“.

Kitas svarbus dokumentas farmacijos istorijai – 1500 m. pr. Kr. parašytas 20 metrų ilgio Eberso papirusas, kuriame minima ne tik apie 700 vaistinių medžiagų ir 800 farmacinių receptų, bet yra aprašomi minkštųjų audinių, riebalinio audinio, odos augliai bei siūloma juos išpjauti. Šiame papiruse išvardinti net 3 vėžio gydymo būdai – mechaninis, magija ir gydymas vaistais. Iš pateiktos informacijos matyti, kad senovės egiptiečiai mokėjo atskirti gerybinius auglius nuo piktybinių.

Šiais laikais žinomas vėžio pavadinimas atsirado Antikinėje Graikijoje, kai gydytojas Hipokratas apie 460–370 m. pr. Kr. aprašė keletą vėžio rūšių ir ligą pavadino graikišku žodžiu karkinos, kas reiškia krabą arba vėžį. Vėliau graikiškas ligos pavadinimas karkinos buvo išverstas į lotynų kalbą cancer ir iš jos pateko į Vakarų Europą. Hipokrato apibūdinta šios ligos prigimties teorija išsilaikė daugiau nei tūkstantį metų: jis teigė, kad žmogaus organizmą sudaro 4 skysčiai – kraujas, gleivės, geltonoji ir juodoji tulžis, kurios perteklius ir sukelia vėžį.

Tik Renesanso laikotarpiu, kai mokslas ėmė viršų prieš magiją ir religinius įsitikinimus, buvo aprašyta kraujotaka ir limfinė sistema, taip paneigiant juodosios tulžies ir vėžio sąsajos teoriją. Tiesa, šios ligos plitimas dar buvo neaiškus: olandų gydytojai Zacutas Lusitanis ir Nikolas Tulpas manė, kad vėžys užkrečiamas, todėl pirmoji specializuota vėžio ligoninė Prancūzijoje buvo priversta išsikelti už miesto, nes gyventojai bijojo užsikrėsti.

Dar ilgus šimtmečius vėžys buvo laikomas žmonijos prakeiksmu, likimo siųsta nepagydoma liga, kurią sukelia parazitai ar išoriniai kancerogenai – apie ją vengta kalbėti arba buvo kalbama pašnibždomis. Tik XIX a. pradėjus tobulėti mikroskopams, ląstelių patologijos buvo susietos su onkologinėmis ligomis: vokiečių chirurgas Karlas Tiršas nustatė, kad vėžys plinta ne skysčiais, o piktybinėmis ląstelėmis – šie ir kiti atradimai padėjo išvystyti onkologijos mokslą.

Vėžio diagnostika ir gydymas

Šiame amžiuje jau žinoma, kad piktybiniai navikiniai dariniai gali susiformuoti bet kokioje kūno dalyje, bet kokiame organe ir iš bet kurios ląstelės, tad burtai ar magiški antpilai nepadės. Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių gyvena su vėžio diagnoze, t. y. vėžiu serga apie 3 proc. mūsų šalies gyventojų. Kasmet nustatoma apie 17 tūkst. naujų vėžio atvejų: daugiausia diagnozuojama prostatos – apie 2 tūkst., odos – apie 1,8 tūkst., žarnyno – apie 1,5 tūkst., krūties – apie 1,3 tūkst., plaučių – apie 1,2 tūkst.

Iki šiol daug kalbama apie vėžio paveldimumą: žinomi BRCA genai, kurie didina krūties vėžio riziką, kai kurios genų mutacijos yra svarbios plaučių, odos vėžio vystymuisi, melanomai, tačiau paveldima ne liga, o tik polinkis ja sirgti. Be to, genetiniai veiksniai lemia tik 5–10 proc. vėžio atvejų, likusius – gyvenimo būdas. Rūkymas net 90 proc. atvejų sukelia plaučių vėžį, netinkama mityba, per mažas augalinės kilmės produktų vartojimas, nutukimas turi įtakos gimdos, inkstų, krūties vėžio vystymuisi. Taip pat, piktnaudžiavimas alkoholiu, aplinkos užterštumas, jonizuojamoji spinduliuotė, UVA spinduliai, kai kurie medikamentai (hormonai, kt.), cheminės medžiagos (asbestas, kadmis, nikelis, kt.) – visa tai neigiami veiksniai, didinantys onkologinių ligų riziką.
Vėžio tikimybę gali padidinti ir tam tikros infekcijos ar bakterijos: užsikrėtimas Epšteino-Baro virusu padidina limfomos, žmogaus papilomos virusu – gimdos kaklelio, Helicobacter Pylori bakterija – skrandžio, hepatito B ir C infekcija – kepenų vėžio tikimybę. Taip pat vėžiui atsirasti padeda ir susilpnėjęs imunitetas.

Šiuo metu taikomi pagrindiniai vėžio gydymo metodai – chemoterapija ir radioterapija – tiesiogiai slopina vėžinių ląstelių augimą ir jų plitimą, bet, praėję intensyvų gydymo kursą, pacientai susiduria su kita problema – šalutiniu gydymo poveikiu organizmui: ima slinkti plaukai, dingsta apetitas, atsiranda silpnumas, taip pat silpnėja organizmo imuninė sistema, progresuoja depresija. Dėl bendro paciento silpnumo dažnai reikia atidėti gydymą, didinti intervalus tarp kursų ar sumažinti dozę. Ieškodami būdų pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, mokslininkai ėmė gamtoje ieškoti alternatyvų, turinčių pakankamai antioksidantų bei netiesiogiai vėžio vystymąsi stabdančių ir antispazminiu poveikiu pasižyminčių, imunitetą stiprinančių medžiagų, kad organizmas būtų skatinamas gyti pats. Anot gydytojos chemoterapeutės Reginos Nutautienės, vienas augalų, nuo senų laikų vertinamas dėl vėžį veikiančių savybių, yra ugniažolė. Tad ugniažolės preparatų patariama pavartoti po radikalaus vėžio gydymo: mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, ligos remisijos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams. Ugniažolė taip pat padeda palaikyti normalią kepenų veiklą.

Turėdami begalinį norą pasveikti, žmonės griebiasi neįtikėtinų dalykų: geria šlapimą, benziną, žibalą, musmirių, rupūžių ar auksinio ūso užpilus ir kt., kad tik liga nesugrįžtų. Vėžio bijoma ne tik dėl to, kad tai gyvybei pavojinga liga, bet ir dėl to, kad ligos gydymas sunkus ir varginantis. Kalbant apie ugniažolę, svarbu žinoti, kad netinkamai vartojama ji organizmui gali padaryti daugiau žalos nei naudos: „Geriant stiprios koncentracijos ar „savos gamybos“ ugniažolės užpilus, kyla tikimybė smarkiai apnuodyti savo organizmą ir sutrikdyti kepenų funkciją. Jei nusprendžiama pavartoti ugniažolės po vėžio gydymo, patariama vartoti registruotų, dozuotų, specialiai sergantiesiems vėžiu sukurtų ugniažolės preparatų, kuriuose tiksliai žinomas vaistažolės kiekis, ir jis yra saugus pacientui“, – sako gydytoja chemoterapeutė R. Nutautienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kaip apčiuopti krūtis, moko pirmasis edukacinis video klipas

Nacionalinio vėžio instituto, Nacionalinės krūties ligų asociacijos ir farmacijos kompanija „Roche Lietuva“ iniciatyva sukurtas pirmas originalus edukacinis filmukas apie krūtų savityrą, skirtas moterims, kurioms rūpi jų sveikata.

Po nuolat patiriamų galvos skausmų, peršalimų ir nemigos Jorūnę išgelbėjo aromaterapija. KONKURSAS (12)

Prieš susitikimą su aromaterapijos specialiste mintyse susidėlioju, ką teko anksčiau išgirsti apie aromaterapiją: lašelis levandų į vonią – atpalaiduoja, lašelis eukalipto –stiprina imunitetą, dar labai gerai energijai pakelti citrusiniai aromatai...

Mokslininkai nustatė, koks derinys efektyviai padeda mažinti svorį

Ne paslaptis, kad efektyviai deginti riebalus ir sureguliuoti svorį padeda ne tik sveika mityba bei sportas, tačiau ir tam tikri maisto produktai.

Ar žinojote, kad alerginį kontaktinį dermatitą gali sukelti ir papuošalai?

Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija prognozuoja, kad 2030 m. kas antras europietis sirgs viena ar kita alergine liga.

Šis receptas nuo kosulio padės pasveikti per dvi dienas! (29)

Kam pirkti brangis vaistus. Ši liaudiška priemonė per dieną padeda išsigydyti kosulį. O svarbiausia – tai toks paprastas būdas.

5 pratimai prieš venų varikozę, kuriuos galite atlikti biure (2)

Kas šiandien turi laiko sportui? Žinoma, beveik niekas. Artėja švenčių maratonas, o jam pasibaigus – pažadų sau metas, Naujųjų metų tikslų rašymas. Populiariausias pažadas, žinoma, - sveikiau gyventi ir daugiau judėti.

Kokios natūralios priemonės padės įveikti miego sutrikimus

Tyrimas rodo, kad miego sutrikimai vargina beveik kas antrą lietuvį.

Sisteminga veido odos priežiūra ir puikus Agnės rezultatas

Portale „Moteris.lt“ paskelbus konkursą moterims, norinčioms pagerinti savo odos būklę Grožio terapijos ir chirurgijos klinikoje „Sugihara“, sulaukėme be galo daug laiškų. Šiandien pristatome pirmąją dalyvę – Agnę, kuriai kosmetologė parekomendavo tinkamą veido priežiūros sistemą, o procedūros klinikoje padėjo pasiekti akivaizdžių rezultatų.

Aukštyn dubenį! Gerai ištreniruoti vidiniai raumenys sustiprina seksualinius pojūčius (2)

Stangrūs, po oda pūpsantys raumenukai gražu, bet ne mažiau svarbūs ir tie, kurių nematome. Kuo naudinga pastaruoju metu išpopuliarėjusi dubens dugno raumenų mankšta ir kaip reikėtų ją atlikti?

Maistas akims: kas tikrai padeda regėjimui?

Kasmet vis daugėja žmonių, turinčių regos sutrikimų ir didžiausią vaidmenį čia vaidina visuomenės evoliucija, į kasdienį gyvenimą atnešusi didžiausius regėjimo priešus: televizorių, kompiuterį, išmaniuosius telefonus. Kuo galime sau padėti? Vienas iš atsakymų: sveikai maitintis.

Auskarai intymiose kūno vietose – ar tai kenkia sveikatai? (5)

Auskarų vėrimas į įvairias kūno vietas populiarus nuo senų laikų. Pirmą kartą istorijoje nosies pirsingas buvo užfiksuotas Artimuosiuose Rytuose prieš maždaug 4000 metų.

Vaistininkai įspėja: kai kurių vaistų deriniai gali būti labai pavojingi (3)

Susirgę visi norime greičiau pasveikti, todėl stengiamės išnaudoti visas įmanomas priemones. Tačiau ar kada susimąstėte, kad galbūt ne visi jūsų vartojami preparatai yra jums reikalingi ir naudingi?

Ką daryti, kai valgyti norisi nuolat (1)

Ar kada jautėtės beviltiškai? Ar jums pažįstamas bejėgiškumo jausmas, kai, rodos, išbandžiau viską po saule ir man niekas nepadeda sulieknėti?

Kaštonai padės išgydyti venas ir kosulį

Kaštoną, kaip savotišką teigiamų emocijų šaltinį, galėtų prisiminti gydantieji ne žmogaus kūną, o dvasią. Beje, ne tik pavasarį jis puikiai nuteikia. Rudenį po kojomis atsiveriantis dygliuotas žalias kamuoliukas ir spindintis kaštono vaisius pradžiugina žmones kaip vaiką naujas žaislas.

Česnakas - vaistas ne tik nuo peršalimo (2)

Apie česnaką kuriamos legendos. Jam priskiriamos antgamtinės savybės: manyta, kad jis apsaugo nuo vampyrų, o jaunavedžiai, vestuvių išvakarėse išgėrę česnako su pienu, yra pasirengę išgyventi bendro gyvenimo vargus ir džiaugsmus.