Kodėl vegetarai gyvena trumpiau nei mesėdžiai

Nuostata, esą mėsos valgymas gadina sveikatą ir trumpina gyvenimą, nėra visai teisinga.

Veganizmo, vegetarizmo ir žalivalgystės idėjos sparčiai plinta visame pasaulyje. Atrodo, kad mėsą šiais laikais valgo tik bevaliai ar neišprusę piliečiai. Tačiau mokslininkai kol kas nepateikia aiškių patvirtinimų, kad mėsos atsisakymas būtų labai naudingas. Štai ką apie vegetarizmą mano Vokietijos maisto produktų chemikas Udo Pollmeris ir biologė, neurofiziologijos mokslų daktarė Monika Niehaus, parašę sensacingą knygą „Kas sveikai maitinasi, trumpiau gyvena" (leidykla „Tyto alba").

„Ar vegetarai gyvena ilgiau? Ne, bet atrodo, kad miršta dėl kitų priežasčių negu viską valgantieji", - rašoma knygoje. Vokietijoje Heidelbergo vėžio centre atliktas labai išsamus tyrimas nustatė, kad rizika gauti širdies infarktą vegetarams yra išties mažesnė, bet apopleksijos ir skrandžio vėžio pavojus jiems didesnis. Ilgalaikiai tyrimai parodė, kad bendras vegetarų mirtingumas yra didesnis nei nevegetarų.

Ar veganiška mityba pranašesnė už vegetarišką? Veganai atsisako ne tik mėsos, bet ir visų gyvūninės kilmės produktų. Anot knygos autorių, „tokia mityba nėra nei švaresnė, nei visavertiškesnė, nei sveikesnė, o dažniausiai nepakankama. Ypač tai išryškėja tuomet, kai kūnui tenka papildomų krūvių, pvz. nėštumo ir žindymo laikotarpiu.Veganių motinų pieną žindantiems kūdikiams dažniau trūksta vitamino B12, pasireiškia mažakraujystė, trinka augimas ir psichinis vystymasis. Griežinėlyje paprastos kepeninės dešros žmogui gyvybiškai svarbių medžiagų yra daugiau negu dideliame dubenyje salotų.

Joks žinduolis nesimaitina vien vegetariškai. Bent jau pradiniame savo gyvenimo etape visų žinduolių jaunikliams, kad normaliai augtų, būtini gyvūninės kilmės riebalai, tai yra motinos pienas." Vėliau, net ir suaugę dauguma žinduolių susigundo augalais mintančiais vabzdžiai ar jų lervomis. Avys kartais ėda neskraidančių paukščių jauniklius, beždžionės renkasi kirmėlių pagraužtus lapus.

Panašios pozicijos laikosi ir mūsų dietologai. „Jei gamta būtų norėjusi, kad žmogus būtų žolėdis, būtų jam davusi tokį dvigubą skrandį kaip karvei. Be to, žolėdžiai neturi tulžies pūslės, jų žarnos žymiai ilgesnės. Taip, mes turim krūminius dantis, taigi nesam plėšrūnai, kurie ryja maistą nekramtę. Bet mes turim ir iltinius dantis. Taigi esam sukurti valgyti įvairų maistą, jį ilgai kramtyti ir juo mėgautis," - teigia medicinos mokslų daktarė gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Tiesa, ji nėra kategoriškai nusiteikusi prieš vegetarizmą. „Yra nemažai kultūrų, kuriose vegetariškai maitinamasi nuo neatmenamų laikų, taip valgo kone visa Azija. Žmonės ten natūraliai maitinasi tuo, ką duoda gamta, kas užaugo toje pačioje ekosistemoje kaip ir jie patys. Kas kita, kai žmonės nutaria atsisakyti mėsos, nors jų protėviai ištisus amžius ją valgė, - sako gydytoja dietologė. - Jiems suderinti vegetarišką mitybą su bandymu maitintis vietiniu maistu, nelengva. Ką valgyti žiemą - bulves, burokus, kopūstus ir kruopas? Taip maitindamiesi nepatenkinsim  organizmo poreikių, nes dauguma geležimi turtingų augalų yra atvežtiniai. Blogiausia, kai šitas idėjas perima paaugliai. Jų racionas dar nėra pasiekęs tokios įvairovės, kaip suaugusio žmogaus, nes jie viską renkasi pagal skanu-neskanu principą. Jei įmesi dar vieną atrankos kriterijų, liks tik sausainiai ir traškučiai. Prisižiūri visokių filmukų apie žiaurų elgesį su gyvūnais, ir nutaria nebevalgyti mėsos. Bet lygiai taip pat galime rasti filmukų ir apie augalus - kaip jie reaguoja į žmogaus emocijas, kaip susigūžia ir išsigąsta, kai šis tiesia ranką juos skinti... Gamtoje yra susiformavusi tam tikra mitybos gandinė, kurioje vienos gyvybės formos minta kitomis, ir niekur nuo to nepabėgsi."

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis