Įdomu, kodėl taip drovimės prakaito, jei prakaitavimas yra natūralus ir nesąmoningas procesas?

Tiesą sakant, prakaitavimas – ne tik natūralus, bet netgi būtinas, kad galėtume funkcionuoti. Juo organizmas reguliuoja savo vidaus temperatūrą – išsiskiriant prakaitui, pašalinamas šilumos perteklius. Ne veltui karščiuodami geriame įvairias prakaitą varančias arbatas. Šis procesas neleidžia mums perkaisti, kai sportuojame, jis „atvėsina“ mus ir tada, kai esame apimti streso, nerimo, baimės. Prakaitavimas taip pat pašalina iš organizmo nedidelį kiekį šlakų (amoniako, karbamido). Šiaip prakaitą sudaro daugiausia vanduo.

Nei valios pastangomis, nei tinkama higiena suvaldyti prakaitavimo negalime. Tad ar ne keista, kad taip drovimės savo išrasojusios kaktos ar nuo prakaito sudrėkusių marškinėlių pažastų. Dar nepatogiau jaučiamės, kai darbo dienai baigiantis tenka prie kitų žmonių nusiauti batus.

Tokį prastą vardą šiam reiškiniui suteikia prastas kvapas. Ir ne be pagrindo – pats prakaitas kvapo beveik neturi, šis atsiranda, jam sąveikaujant su ant kūno esančiomis bakterijomis.

Norint išvengti nemalonaus kvapo, iš tiesų reikėtų dažniau praustis, tačiau prausimasis nepadės išvengti paties prakaitavimo. Gali nutikti netgi priešingai – teigiama, kad šaltas dušas šį procesą dar labiau spartina.

Ko nežinojote apie prakaitavimą?
* Prakaitą gamina dviejų tipų liaukos – ekrininės ir apokrininės. Ekrininių yra visoje odoje, o didžiausia koncentracija – delnuose ir pėdose. Ekrininės liaukos atsiveria tiesiai į odos poras. Šios liaukos yra aktyvios visą žmogaus gyvenimą ir gamina prakaitą, kai karšta, susijaudinus ir t. t.

* Apokrininės prakaito liaukos tampa aktyvios brendimo laikotarpiu. Jos atsiveria į plaukų folikulus. Jų randama srityse, kuriose yra daug plaukų folikulų – pažastyse, genitalijų srityje, ant galvos odos ir aplink spenelius. Prakaitas, gaminamas šių liaukų, yra susimaišęs su riebiosiomis rūgštimis bei baltymais, todėl jis būna tirštas ir išsiskiria aštresniu kvapu.

* Vienintelės sritys, neturinčios prakaito liaukų – išoriniai lyties organai, lūpos ir išorinis ausies paviršius.

* Daugiausiai žmonių skundžiasi delnų ir padų prakaitavimu (60 proc.), pažastų – 30-40 proc., veido 10 proc.

* Dažniausiai padidėjusį prakaitavimą sukelia karštis. Kai karšta, pirmiausia ima prakaituoti kakta, veidas, po to – likusios kūno dalys, o vėliausiai – delnai ir padai.

* Nervinės įtampos sąlygomis pirmiausia ima prakaituoti delnai ir padai. Štai kodėl drovimės sudrėkusių delnų – jie išduoda mūsų susijaudinimą. Baimė neretai priverčia prakaituoti pažastis.

* Vyrai turi mažiau prakaitų liaukų nei moterys, tačiau jos veikia aktyviau. Vyrus dažniau nei moteris vargina kojų prakaitavimas.

* Moterys gausiau prakaituoja menopauzės metu ar prieš mėnesines.

* Nedirbdamas žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 500 ml prakaito, bet karštyje aktyviai sportuodamas gali išprakaituoti net iki 10 l.

* Daugiau prakaituojame, kai nusilpsta imuninė sistema, po gydymo antibiotikais ir pan.

* Pernelyg stiprus prakaitavimas gali būti onkologinių plaučių, kraujo, skydliaukės ar kitų ligų simptomas.

* Pernelyg didelis prakaitavimas vadinamas hiperhidroze.

* Verta žinoti, kad prakaito nebuvimas taip pat laikomas sutrikimu ir vadinamas anhidroze. Po 60 metų žmonės ima mažiau prakaituoti, todėl jų kūnas ne taip greitai atvėsinamas ir per karščius gali ištikti širdies smūgis.

Kaip sumažinti prakaitavimą?
Vis dėlto, net ir neturintis kvapo prakaitas sukelia mums daug nepatogumų – sudrėkusios marškinėlių pažastys, drėgni delnai, išrasojusi kakta verčia jausti gėdą, atrodo neestetiškai. Nenuostabu, kad žmonės nuolat ieško būdų, kaip šią problemą pašalinti.

Sumažinti prakaitavimą galima dėvint tinkamus – prakaitą sugeriančius, natūralaus audinio, ne pernelyg aptemptus drabužius.

Kojoms galima naudoti druskos, šalavijų, mėtų, melisų ar kt. natūralias voneles.

Reikėtų vengti alkoholinių gėrimų, kavos, arbatos, gėrimų su saldikliais – jie išvaro iš organizmo skysčius.

Reikėtų dažnai skusti pažastų plaukus, kad ant jų nusėdę prakaito lašeliai neturėtų terpės bakterijoms daugintis.

Ypač erzinantį prakaitavimą kartais bandoma šalinti radikaliomis priemonėmis – botulino injekcijomis ar netgi chirurginėmis operacijomis. Botulino leidžiama į odą maždaug kas 1–2 cm aplink prakaituojantį plotą. Šis toksinas sustabdo nervinių ląstelių galūnių, veikiančių ekrinines prakaito liaukas, funkcionavimą. Efektas trunka apie pusmetį ar net metus. Botulino galima švirkšti į padus, pažastis, sprandą, pakaušį, smilkinius, kaktą, delnus.

Delnų ir padų hiperhidrozei naudojama jonoforezė (mezoterapija be adatų).

Išskirtiniais atvejais siūloma pašalinti ekrinines liaukas arba perpjauti jų latakų nervus, atliekamos lazerinės operacijos. Tačiau nemažai specialistų mano, kad taip gydyti prakaitavimą pavojinga, nes didelė komplikacijų tikimybė.

Ar galima su šia problema susidoroti paprastesniais būdais?
Dauguma nuo prakaitavimo naudojame purškiamus ar rutulinius dezodorantus, tačiau šie veikia tik išoriškai – užgožia prakaito kvapą arba naikina bakterijas, nes jiems veikiant odos pH tampa rūgštus. Deja, paties prakaitavimo jie nesumažina.

Efektyvesni yra antiperspirantai – juose esančios metalo druskos mažina prakaitavimą, nes sumažina prakaito gamybą ir apsaugo nuo nemalonaus kvapo. Nors iki šiol nėra įtikinamų įrodymų, kad antipersperantai ir dezodorantai gali sukelti krūties vėžį, geriau, kai naudojamose priemonėse nėra parabenų.

Ilgalaikiam poveikiui užtikrinti
Kai įprastų antiperspirantų nepakanka, siūlome išbandyti „Driclor“ tirpalą. Jis skirtas gausiam delnų, padų ir pažastų prakaitavimui mažinti. Jis sudaro gelio matricą, kuri, veikdama prakaito liaukas, sumažina ir ilgainiui sustabdo prakaitavimą. Perteklinis prakaitas absorbuojamas į kūną ir pašalinamas įprastu būdu.

„Driclor“ ypač mėgiamas klientų dėl savo ilgalaikio poveikio, kuris trunka ne kelias valandas, o kelias paras.

Be to, yra be kvapiųjų medžiagų, be parabenų.

Kaip vartoti „Driclor“? Jį ant gausiai prakaituojančių vietų rekomenduojama tepti vakare, prieš einant miegoti – tuo metu, kai prakaito liaukos yra mažiausiai aktyvios. Prieš tepant šį tirpalą, gausiai prakaituojančias kūno vietas reikėtų nuplauti ir nusausinti, priešingu atveju oda gali sudirgti.

Ryte nuplaukite „Driclor“ ir naudokite įprastą dezodorantą.

 Pirmą savaitę Driclor reikia naudoti kiekvieną dieną, o nuo antros savaitės efektui palaikyti užtenka 1– 2 kartus per savaitę.

„Driclor“ sudėtyje yra alkoholio, aliuminio chlorido. Jeigu pasireiškia alergija bet vienai iš šių sudėtinių medžiagų, šio tirpalo naudoti negalima.

Jis gali sukelti laikiną odos dilginimą ir sudirgimą. Jeigu šie pojūčiai Jums kelia rūpesčių, netepkite „Driclor“ kurį laiką.  Netepkite „Driclor“ ant pažeistos, jautrios, sudirgusios, neseniai skustos odos. Venkite kontakto su akimis. „Driclor“ gali tepti, todėl, prieš vilkdamiesi naktinius drabužius, leiskite jam visiškai išdžiūti. Venkite kontakto su papuošalais ar blizgiais metaliniais paviršiais (jie gali pakeisti spalvą).

Rekomenduojame įsigyti „Driclor" antiperspirantą tik vaistinėse.

Daugiau informacijos rasite interneto puslapyje: konkurse ir laimėkite vieną iš 12 prizų.