Nors žmogus yra gamtos kūdikis, kažkodėl pavasarį jam sunkiai sekasi pabusti kartu su gamta. Kodėl tai nutinka ir kaip su tuo grumtis?

Susidomėjimas sveika gyvensena pavasarį itin suaktyvėja – traukiame iš spintų apdulkėjusius sportinius batelius, nuo aukščiausios virtuvės lentynos nukeliame sulčiaspaudę ir ieškome kokios nors panacėjos, kuri greitai ir efektyviai pastatytų mus ant kojų. Tingesni tiesiog nusiperka papildų – išties įsimesti į burną piliulę kur kas paprasčiau nei pakeisti gyvenimo būdą.

Kas gi mums galėtų padėti? Gal magnis? Gal vitaminas D arba B? O gal želmenų sultys arba ženšenis?

Klinikos „Privatus gydytojas“ gydytoja Aušra Zaleskienė pateikia labai paprastą, bet beveik revoliucingai skambantį atsakymą: jei jaučiamės pavargę, tai veikiausia ir reiškia, kad... esame pavargę – mums trūksta ne kokio nors elemento, o paprasčiausio poilsio.

Tiesiog pailsėkime
„Nesuprantu, kodėl žmonės mano, kad nuovargis yra kažkokia patologiška būsena, kurią reikia gydyti? – sako ji. – Žmonės nuovargiu skundžiasi ir žiemą, ir rudenį, gal mažiausiai – vasarą. Taip yra todėl, kad tuo metų laiku daugiausia atostogaujame. O pavasaris ypatingas tuo, kad tai yra priešatostoginis laikas. Nenuostabu, kad be poilsio atidirbę visus metus, jaučiamės pavargę.“

Taigi pirmasis jos patarimas yra toks – pailsėkite, nelaukite vasaros, nes visiškai išseksite. Pasiimkite bent savaitę atostogų ir praleiskite ją aktyviai. „Iš tiesų reikėtų visus metus skirti daugiau laiko aktyviam poilsiui, daugiau laiko praleisti lauke. Jei taip gyventume, tai pavasarį nesijaustume tokie išsekę. Bet žiema yra toks tamsus metas, kai daugumai nieko nesinori, ilsimės prie televizoriaus“, – sako gydytoja. Ir siūlo pradėti nuo vieno mažo žingsnelio – pasižadėti sau, kad per dieną lauke pabūsime bent 10 minučių ilgiau.

Ar tikrai trūksta vitaminų?
Tas pat galioja ir mitybai. „Problema ta, kad žmonės prastai maitinasi visą žiemą, o pavasarį staiga užsigeidžia labai greit tapti sveiki“, – sako ji.

Dar blogiau, kai jie tikisi kompensuoti šitą trūkumą papildais. „Organizmas nekaupia atsargų, nėra taip, kad pagėrę papildų turėsime vitaminų ilgam. Nereikia perkrauti organizmo jokiomis tabletėmis – jam tai gali būti ne pagalba, o papildomas krūvis: juk visas tas tabletes reikia suskaldyti ir pašalinti, – sako gydytoja A.Zaleskienė. – Reikia žiūrėti į priekį, ne tik gyventi šia diena. Tarkim, dauguma labai mėgsta profilaktiškai vartoti vitaminą C, bet jei jo perdozuosite, užrūgštinsite šlapimą, pradės formuotis kristalai, ir po 5 ar 10 metų turėsite inkstų akmenligę.“

Gydytoja paneigia paplitusią nuomonę esą vaisiai bei daržovės pavasarį yra tokie beverčiai, kad iš jų niekaip negalime gauti reikalingų dozių. „Šiuo metu žmonių mitybos įpročiai kitokie, todėl negalime sakyti, kad pavasarį prasideda masinė avitaminozė, – sako ji. – Tiesa, kai kurių vitaminų pavasarį sumažėja, bet tikrai nėra taip, kad jų negalime gauti su maistu. Gal obuolyje lieka ir mažiau vitamino C, bet raugintuose kopūstuose, apelsinuose, kituose egzotiškuose sezoniniuose vaisiuose jo tikrai yra pakankamai. Reikia tiesiog peržiūrėti savo mitybą. Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad maitinasi visai sveikai, bet kai pradeda skaičiuoti, ką suvalgė per dieną, paaiškėja, kad tai nėra tiesa.“

Vienintelė išties sezoninė problema – vitamino D trūkumas. „Tam vitaminui D, kurį gaunam su maistu, reikia saulės, kad jis taptų veiklus, aktyvus, – sako A.Zaleskienė. – Žmonės ne tik mažai būna lauke, bet ir naudoja kremus su filtrais, kremines pudras, kurios sulaiko UV spindulius. Apie vitamino D svarbą kalbama vis daugiau, rekomenduojama paros norma pastaruoju metu padidinta dvigubai: nuo 400 iki 800. Šiaurės Europoje daromi tyrimai rodo, kad vitamino D stoka net tik mažina kaulų tankį ir augimą, bet ir silpnina imunininę sistemą, veikia mūsų nuotaikas. Užtenka 20 minučių pabūti saulėje, kad pasigamintų vitamino D dienos norma.“

Venkite kraštutinumų
Pavasarį suaktyvėja vegetarystės, žaliavalgystės ir kitokios idėjos. Nenuostabu, kad po riebios ir sočios žiemos, norime susilieti su pavasario žaluma. Vis dėlto pulti į kraštutinumus nereikėtų – tuo įsitikinusi gydytoja A. Zaleskienė. „Gal reikėtų vartoti kiek mažiau mėsos, daugiau žuvies, daržovių, vaisių, tačiau nėra kokio nors stebuklingo produkto, kuris padarytų žmogų sveiką. Bet koks kraštutinumas, nesvarbu, ar tai būtų žaliavalgystė, ar baltymų dieta, yra rizikingas. Pasirinkusieji tokią mitybą turėtų labai stebėti save, reguliariai tikrintis sveikatą. Dabar laikomasi nuostatų, kad maistas turi būti kuo įvairesnis – tik tai padės gauti visų reikalingų medžiagų. Mes paprastai kalbam tik apie pagrindinius elementus ir vitaminus, bet jų yra daugybė. Gal pavyzdžiui, jums trūksta kokio molibdeno?

Taip pat svarbu, kuo paprasčiau maistą ruošti. Visiškai neapdorotą maistą organizmas sunkiau įsisavina, bet jei jis ruošiamas pernelyg ilgai – verdamas, kepamas, troškinamas, jame lieka mažai naudingų medžiagų.“

Ko man trūksta?
Informacijos apie tai, kokius simptomus sukelia vieno ar kito elemento stoka, galime rasti be galo daug. Tačiau kaip žinoti, ar tai tiesa? Štai nuovargį gali lemti ir geležies, ir vitaminų B, D, ir magnio trūkumas... Kurį rinktis? O gal iš tiesų – užtenka gerai išsimiegoti ar savaitei ištrūkti į šiltus kraštus?

Gydytoja siūlo savidiagnoze nepasikliauti. „Nustatyti pačiam, ko trūksta, nėra labai lengva, – sako ji. – Tarkim, įprasta manyti, jei traukia mėšlungis, vadinasi, trūksta magnio. Gal ir taip, bet tai gali būti ir dėl išsiplėtusių venų, ir dėl sėdimo darbo, ir dėl stuburo problemų. Vitamino B12, geležies stoka pasireiškia mažakraujyste. Bet nereikia manyti, kad apie tai galite įspėti pagal išblyškusią odą ir pajuodusius paakius. Pamatytumėt, kokių rausvakruosčių pacientų, sergančių mažakraujyste, pas mus ateina... Skilinėja lūpų kampučiai, gal trūksta vitamino B, bet gal tai burnos grybelis? Jei kyla tokių klausimų, galima kreiptis pas gydytoją, jis įvertins situaciją, jei bus būtina, pasiūlys atlikti kraujo tyrimą ir tuomet matysis, ko trūksta, kiek trūksta, kokiu dažniu ir kiek reikia gerti to papildo.“

Pavasarinės vitaminų bombos
Vis dėlto, net jei visą žiemą leidote savo sulčiaspaudei dulkėti, tai nereiškia, kad negalite pradėti ja naudotis dabar. Geriau vėliau negu niekada. „Esu labai geros nuomonės apie sultis, manau, jas reikia spausti visais metų laikais ir įvairias. Nederėtų apsistoti ties kuria nors viena rūšimi. Tarkim, padauginus želmenų sulčių, padidėja rūgštingumas, pasikeičia visos organizmo terpės, kitaip vyksta virškinimas ir šalinimas, pasikeičia natūralus PH. Padauginus morkų sulčių pagels oda, bus apkraunamos kepenys. Reikia visko, bet su saiku. O svarbiausia – tikėti, kad tai padeda. Juk placebo veiksmingumas yra net 40 proc.“

Daiginti grūdai
Kol entuziazmas sveikai gyventi neatvėso, siūlome pasidaiginti grūdų.

Sakoma, kad dygstančiame grūde pagausėja mineralinių medžiagų, vitamino B, C, geležies ir kitų elementų. Daiginti galima kviečius, rugius, avižas, kukurūzus, saulėgrąžas, pupas, žirnius, liucernas, pipirnes, ridikėlių, dobilų, raudonųjų kopūstų, garstyčių sėklas, sėmenis. Negalima daiginti sėjai paruoštų – beicuotų, chemikalais apdorotų grūdų.

Nuplautus ir kruopščiai atrinktus grūdus (sėklas) suberkite į stiklinį ar emaliuotą indą maždaug 2 cm sluoksniu. Uždenkite marle, užpilkite virintu iki kambario temperatūros atšaldytu vandeniu ir pastatykite šiltoje tamsesnėje vietoje. Po 8-12 val. vandenį išpilkite, o marlę palikite, retkarčiais ją sudrėkinkite, sėklas pamaišykite. Marlė turi būti drėgna visą laiką. Taip laikomi grūdai ir saulėgrąžos dygsta 2 dienas, ridikai – 5, liucerna – 5-6 dienas. Galima daiginti stiklainyje pasvarinus jį 45 laipsnių kampu (kad tolygiau pasiskirstytų), be marlės. Principas tas pats – užpilam virintu vandeniu, palaikom mažiausiai 6 val. ir vandenį nupylę leidžiame sudygti.

Kaip valgyti? Grūdus reikia valgyti, kai daigeliai tik prasikalę – neperlaikykite, nes didesniuose daiguose atsiranda kenksmingų medžiagų. Valgyti galite įvairiai – įsiberti jų į salotas, desertus, maišyti su medumi, siūloma netgi virti košes, sumalus kepti paplotėlius, bet turėkite omenyje, kad termiškai apdorotuose sumažėja vitaminų.