Kodėl kalorijų skaičiavimas yra neveiksmingas

Vienas iš populiariausių svorio kontrolės būdų yra kalorijų skaičiavimas. Pasirodo, jis nėra toks veiksmingas, kaip manėme.

Atrodytų, viskas moksliškai pagrįsta – kuo daugiau kalorijų gauname su maistu ir kuo mažiau jų sudeginame fizine veikla, tuo daugiau šio balasto nusėda riebaliukų pavidalu ant mūsų juosmens ir klubų. Deja, viskas ne taip paprasta. Nutukimo tyrėjas Zoe Harcombe pranešė, kad nepaisant to, jog dabar Jungtinės Karalystės gyventojai suvartoja 25 proc. mažiau kalorijų nei aštuntajame dešimtmetyje, nutukimo lygis išaugo šešis kartus. „Kur klaida?“ – klausia dailymail.co.uk

Pasirodo, kalorijos kalorijoms nelygu. Svarbu ne tik kalorijų skaičius, bet ir tai, iš ko jas gauname. Tarkim, apskaičiuota, kad virškindamas vištienos krūtinėlę organizmas sunaudoja 10-20 kartų daugiau energijos nei perdirbdamas tą patį kiekį riebalų.

Kuo produktas saldesnis ir labiau perdirbtas, tuo mažiau jis apsunkina virškinimo sistemą – taigi kalorijos eina tiesiai „į kūną“, pakeliui beveik nepatirdamaos energijos nuostolių. Tarkim, rupių miltų duona su sviestu nors ir turi tiek pat kalorijų kaip balta duona su sviestu, bet ją virškinant nemaža dalis kalorijų išeikvojama.

Rachel Carmody iš Harvardo universiteto teigia, kad virtos bulvės yra kaloringesnės nei žalios, nes termiškai apdorotas krakmolas lengviau pasisavinamas. Tas pat nutinka ir su baltymais – tyrimai parodė, kad pelės, šeriamos žalia mėsa, praranda dvigubai daugiau svorio nei šeriamos virta. Mat termiškai apdorojant, baltymai yra išskaidomi ir todėl yra lengviau virškinami.

Štai kodėl žaliavalgiai dažniausiai yra tokie liesi – valgant neapdorotas, sunkiai kramtomas ir virškinamas daržoves neretai išnaudojama daugiau kalorijų nei iš jų gaunama. Negana to, didelė dalis jų pasišalina lauk su nesuvirškintais likučiais.


Kai kurie ekspertai netgi teigia, kad mūsų protėviai kaip tik todėl ir pradėjo maistą virti bei kepti, kad netektų išmesti taip sunkiai gaunamų ir „sugaunamų“ kalorijų.

Taip pat gali būti, kad karštis nužudo bakterijas, dėl to imuninė sistema turi mažiau darbo ir sunaudoja mažiau energijos.

Taigi dvi pagrindinės priežastys, kodėl mažėjant kalorijų skaičiui, daugėja nutukimo yra šios: 1) vartojama vis daugiau perdirbto maisto; 2) vartojama vis daugiau „greitųjų kalorijų“, t.y. saldžių, krakmolingų, rafinuotų miltų gaminių.

Negana to, įnikę į kalorijų skaičiavimą, pernelyg mažai dėmesio skiriame maisto kokybei ir sveikatai. Ne visada mažiau kalorijų yra sveikiau.

Bostono vaikų ligoninės Nutukimo prevencijos centro mokslininkai palygino trijų populiariausių dietų poveikį per keturias savaites.

Riebalų kiekį ribojanti dieta, kad ir kaip būtų netikėta, buvo pati neveiksmingiausia ir... nesveikiausia. Ne tik kad svorio nukrito mažiausia, tačiau dar ir padidėjo trigliceridų (kraujo riebalų) kiekis bei sumažėjo gerojo cholesterolio lygis.

Angliavandenius ribojanti Atkinso dieta svorio metimo prasme buvo veiksmingiausia, ji padėjo papildomai sudeginti 300 kcal per dieną, bet sveikatai ji ne itin išėjo į naudą – kraujyje padaugėjo streso hormono kortizolio ir kitų širdies ligų ir cukrinio diabeto riziką didinančių elementų.

Bene geriausias variantas buvo mažo glikeminio indekso dieta. (Glikeminis indeksas (GI) rodo greitį, kuriuo cukrus iš maisto patenka į kraujotaką. Laikantis šios dietos reikia valgyti mažo glikeminio indekso maistą – mėsą, žuvį, nevalytų ir neskaldytų grūdų produktus, pupeles, žirnius, vaisius ir daržoves; ir vengti maisto produktų, turinčių didelį GI – cukraus, bulvių, baltų miltų gaminių.)

Ši dieta padėjo sudeginti 150 kcal (panašiai kaip mažo riebalų kiekio dieta), tačiau neturėjo neigiamos įtakos hormonų sistemai ir riebalų kiekiui kraujyje.

Be to, ekspertai tikina, kad nevertėtų aklai pasitikėti tuo, kas rašoma maisto produktų etiketėse. Kalorijų lentelės buvo sudarytos maždaug prieš 100 metų ir skaičiavimai buvo gana netikslūs – jie buvo atliekami tiesiog sudeginant maisto mėginius ir matuojant jų pagamintą šilumos energiją. Tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kaip jie yra apdoroti ir kaip elgiasi organizmas juos virškindamas.

Dietologas Rickas Milleris sako: „Nors ant migdolų pakelio parašyta, kad jie turi 170 kcal, tačiau juos valgydami gaunam ne daugiau 128 kcal.“

Tad reikėtų liautis studijavus etiketes ir kalorijų skaičiuokles, o tiesiog stengtis kuo daugiau valgyti neapdoroto, turinčio daugiau ląstelienos maisto.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis