Kiaušiniai – ne tik Velykų stalui puošti, bet ir sveikatai

Kaip išsirinkti, paruošti ir dažyti kiaušinius, kad jie ne tik puoštų stalą, bet ir būtų naudingi mūsų sveikatai.


Ne veltui kiaušinis laikomas gyvybės ir atsinaujimo simboliu. Taip yra ne tik todėl, kad iš jo prasideda gyvybė – jis ir pats teikia nemažai naudos. Kiaušiniai kaip maisto produktai daug kartų buvo nuvainikuoti ir vėl išgirti.

Ko gero, apie juos kaip ir apie daugumą kitų produktų, galime pasakyti tą patį – valgomi su saiku, jie yra naudingi ir vertingi, o piktnaudžiaujant gali pridaryti žalos.


Kuo naudingi kiaušiniai?

Kiaušiniai labai naudingi žmogui dėl baltymo, kuris yra laikomas baltymų etalonu ir maksimaliai atitinka žmogaus baltymus. Vištų kiaušinis yra vienintelis produktas, kurį žmogaus organizmas įsisavina iki 97-98 proc. Jo baltyme gausu ir mineralinių medžiagų (Na, Ca, Fe, P, Cl, S, Hg, Cu ir kt.), B grupės vitaminų.


Vis dėlto pati vertingiausia kiaušinio dalis yra trynys. Jame yra daug biologiškai visaverčių baltymų su beveik visomis svarbiausiomis amino rūgštimis. Mineralinių medžiagų trynyje dvigubai daugiau negu baltyme, gausu ir vitaminų – A, D, E, B1, B2, PP, B12, biotino ir kt. Trynį baiminamasi valgyti dėl didelio cholesterolio kiekio. Laimei, kiaušiniuose yra lecitino, kuris neleidžia cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių.


Kiaušinių rūšys ir pavojai
Nereikėtų baimintis, kad valgant kiaušinius priaugsite svorio. Vištos kiaušiniai nekaloringi – vienas turi maždaug 87 kcal. Kalakuto, žąsies ar anties – kaloringesni.


Vandens paukščių kiaušiniai dažniau būna užkrėsti salmonelėmis. Juos virti reikia ne mažiau 15 minučių. Prieš vartojimą visus kiaušinius siūloma nuplauti šiltu vandeniu su kempinėle, kad nesusirgtumėte salmonelioze (salmonelių gali būti ant kiaušinio lukšto).


Putpelių kiaušiniai, lyginant su vištų kiaušiniais, turi daugiau cholino, fosfolipidų bei valino, kurie didina organizmo atsparumą, skatina augimą, gerina medžiagų apykaitą kepenyse. Putpelių kiaušiniuose daugiau vitaminų A ir B, tačiau juose nėra vitaminų D, E, B12.


Kaip išsirinkti tinkamiausius kiaušinius?

Žymėjimas. Europos Sąjungoje visi parduodami kiaušiniai privalo būti paženklinti tam tikru kodu, kurį sudaro vienas skaičius, dvi raidės ir dar penki skaičiai. Antroje eilutėje gali būti ir papildomos informacijos (paukštyno pavadinimas, vartojimo terminas ir t.t.). Pirmasis skaičius (nuo 0 iki 3) nurodo kokiomis sąlygomis buvo laikoma tą kiaušinį padėjusi višta. Raidės rodo kilmės šalį.


Blogiausias variantas, jei pirmasis skaičius yra 3. Anksčiau tai reiškė, kad višta savo trumpą, maždaug vienus metus trukusį, gyvenimą buvo laikoma fabrikiniame narvelyje, kuriame jai skiriama maždaug 500 cm² ploto, negalėdama net pajudėti. Be to, kad neprasidėtų kanibalizmas joms būdavo nukapojami snapai. Dabar nuo sausio pradžios įsigaliojus Vištų gerovės direktyvoms, paukštynuose vienai vištai skiriama 750 cm2, jos gyvena kelios viename voljere, gali tupėti ant laktų, įrengtos girdyklos bei gūžtos kiaušiniams dėti, sumontuotos net specialios dildės nagams ir numatytos zonos kapstyti. Nežinia, ar tai labai pagerino kiaušinių vertę (kainą – tai tikrai), bet užtat bent jau išvengiame sąžinės graužaties dėl vištų kankinimo.


Kiaušinis paženklintas skaičiumi 2 reiškia, kad višta buvo laikoma ant pakreikto grindinio paukštynuose, fermose. Jos gali laisvai vaikščioti po patalpą ir teigiama, kad gyvena dvigubai ilgiau nei pirmosios.


Kiaušinis, paženklintas skaičiumi 1, reiškia, kad dedeklė višta laikoma laisvėje ir gali kapstytis po kiemą. Tokių Lietuvoje esama labai mažai.


Kiaušinis, paženklintas skaičiumi 0, reiškia, kad jis yra ekologiškas. Vištos ne tik vaikštinėja atvirame lauke, bet ir lesa ekologiškus grūdus. Tokių vištų gyvenimo trukmė gali būti 10 – 15 metų.


Patikrinti, ar kiaušinis šviežias, galite panardindami į vandenį – švieži kiaušiniai grimzta į dugną. Atminkite, kad labai šviežių virtų kiaušinių lukštas sunkiau lupasi.

Ūkininkų turgelyje ar jų ūkiuose sužymėtų kiaušinių nerasite. Nerimauti dėl to neverta, nes ženklinimo išimtys yra taikomos smulkiems ūkininkams, kurie augina ne daugiau kaip 50 vištų. Teks pasitikėti tuo, kad vištos, kaip ir įprasta kaime, dieną vaikšto lauke, o naktį miega vištidėje.


Senų ar jaunų vištų?
Kartais ūkininkų turgeliuose siūloma rinktis – jaunų ar senų vištų kiaušinių norite. Pasirinkę jaunos vištos kiaušinius gausite daugiau baltymų, o senos vištos kiaušiniuose mažiau cholesterolio. Senos vištos kiaušiniai yra didesni ir maždaug trečdaliu brangesni.


Rudas ar baltas? Dauguma mūsų renkamės kiaušinius rudu lukštu, nes manome, kad jie artimesni „kaimietiškiems“. Deja, kiaušinio lukšto spalva priklauso tik nuo vištų rūšies, o jų maistinė vertė vienoda. Beje, Vokietijos mokslininkai nustatė, kad 40 proc. rudųjų kiaušinių turi kraujo dėmių. Manoma, kad tai nutinka dėl to, kad šiuos kiaušinius sunkiau peršviesti, patikrinti ir pašalinti. Taip pat tarp jų dažniau pasitaiko kiaušinių su nemaloniu žuvies prieskoniu – tai susiję su sutrikusia medžiagų apykaita, dažnai pasitaikančia tarp spalvotųjų dedeklių. Rudas lukštas tvirtesnis, tad šie kiaušiniai tinkamesni transportuoti.

Žalias ar virtas? Klysta tie, kurie mano, kad sveikiausia gerti žalius kiaušinius. Galite drąsiai atsisakyti šios nemalonios procedūros. Pasirodo, žalias kiaušinis ne tik nė kiek ne vertingesnis už virtą, bet netgi žalingesnis. Jo baltymas sunkiai virškinamas, o jame esantis avidinas suriša biotiną, taigi visi vitaminai nueina niekais. Ilgai vartojant žalią kiaušinio baltymą žmogaus organizmas netenka biotino, ir prasideda avitaminozė. Kiaušinį išvirus, baltymas tampa gerokai lengviau virškinamas, suyra avidino ir biotino kompleksas, biotinas „išsilaisvina“, kiaušinis tampa turtingu šio vitamino šaltiniu. Be to verdant kiaušinį sumažėja tikimybė užsikrėsti salmonelioze. Maistine verte pats vertingiausias pusiau kietas kiaušinis, virtas apie 5 minutes.


Natūrali kalcio bomba
Kad verdami kiaušiniai taip greitai neskiltų, siūloma į vandenį įberti šaukštelį druskos. Jei kai kurie kiaušiniai vis dėlto suskilo ir yra nelabai tinkami dažyti, juos galite panaudoti įvairioms mišrainėms, o iš jų lukštų pasigaminti natūralų kalcio preparatą.

Norint apsisaugoti nuo kaulų lūžių dėl kalcio stokos, pagreitinti kaulų sugijimą po lūžimų, galima atsisakyti kalcio preparatų iš vaistinės ir 2-3 kartus per dieną vartoti po 0,3-0,5 g kiaušinių lukštų miltelių. Reikia kietai virto kiaušinio lukštą pakaitinti ant ugnies, sumalti kavamale iki miltelių ir vartoti su maistu arba grynus miltelius, užpilant vandeniu. Teigiama, kad tokio kalcio pasisavinimas organizme - 2,6 karto didesnis negu „cheminio".

Kiaušinių dažymas
Jei jau nutarėme susieti kiaušinius su sveikata ne tik simboliškai, galime ir dažydami juos išvengti chemijos. Visi žino apie dažymą svogūnų lukštais, tačiau yra natūralių būdų išgauti ir kitokias spalvas – kavos tirščiai, burokėlių sultys (jei naudosimte virtus burokėlius, spalva bus labiau rožinė, jei nevirtus – rudesnė) ir kt. Internete gausu receptų, kaip tai padaryti špinatais, kopūstais ir pan., tačiau ne visi jie realybėje taip sėkmingai realizuojami. Laimė, portalo moteris.lt žurnalistė Asta Lipštaitė prieš porą metų internete rastus receptus išbandė, tad nutarę dažyti natūraliai, galite pasinaudoti jos patirtimi.

Tai įdomu
Nors margučiai tapo neatsiejama krikščioniškos Velykų šventės dalimi, vis dėlto istorikai pripažįsta, kad kiaušinių dažymo šaknys siekia kur kas toliau, ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje.


Beveik visos senojo pasaulio tautos (senovės egiptiečiai, žydai bei romėnai) tą paprotį žinojo dar prieš Kristaus gimimą. Tarkim, Egipte kiaušinis vaidino svarbų vaidmenį derliaus dievų Izidės ir Ozirio apeigose. Kad tokiu pat simboliu kiaušinį laiko ir lietuviai, liudija iš dalies dar kai kur išsilikęs paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per šv. Jurgį bei Sekmines.

Krikščionys taip pat kūrė savo legendas, bandydama margučius susieti su savo religija. Viena tokių legendų pasakoja, kad Mergelė Marija prie kryžiaus sutiko kareivį ir davė jam kiaušinį. Susigraudinusi ji apsiverkė, o ašaros nukritusios ant kiaušinio išmargino jį briliantų spalvos dėmėmis. Dar kita legenda pasakoja, kad Marija Magdalietė vyko prie Jėzaus kapo ir kartu su savimi nešėsi krepšį kiaušinių. Kai nuvyko prie kapo ir atidengė kiaušinius, pamatė juos visus nusidažiusius vaivorykštės spalvom.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis