Kava su šokoladu – sveikata, narkotikas ar laimės hormonas?

Ne visiems patinka šokoladas. Kodėl?

Šių dienų populiariausi:
- Kaip panaikinti prakaito kvapą iš batų ir kitos 20 gudrybių, praversiančių buityje
- Tik išvykę svetur supratome, ką reiškia gyventi oriai
- Astrologija: ką lemia gimimo dienos skaičius
- 10 patarimų, kaip išsirinkti apatinį trikotažą
- Varškės pyragas „Angelo ašaros“

Visi norime būti sveiki, bet nedaugelis dėl šio tikslo nori aukotis, dėti pastangas. Todėl ypač smagu sužinoti, kad it epidemija plintančių širdies ligų riziką gali sumažinti visų mėgstamas šokoladas, o ir kava netgi sergantiesiems šiomis ligomis nėra draudžiama. Dabar, pradėdami dieną puodeliu kavos su šokoladu, galime būti tikri, kad šis mūsų ritualas ne atima, o prideda sveikatos. Kavos ir šokolado poveikį kraujagyslėms ir širdies ligoms komentuoja gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Sveikatai naudingi produktai

Vis daugiau kalbama apie maisto produktus, kurių sudedamosios dalys gali turėti įtakos žmonių sveikatai. Taigi šiuo metu medikų ir mokslininkų dėmesio centre atsidūrė maisto produktų grupė, kurių sudėtyje yra flavonoidų. Flavonoidai – tai augalų pigmentai, kurie kaupiasi žieduose, vaisiuose, lapuose, ir kurie pasižymi antioksidaciniu (laisvuosius radikalus sujungiančiu) poveikiu.

Žalingas mūsų organizmui oksidacinis stresas pasireiškia, kai sutrinka pusiausvyra tarp laisvųjų radikalų gamybos ir jų neutralizavimo. Oksidacinis stresas yra vienas svarbiausių veiksnių, sukeliančių audinių ląstelių pokyčius ir mirtį, ir vienas iš patogenezinių veiksnių, keliančių tokias ligas, kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, įvairios uždegiminės ligos, cukrinis diabetas ir netgi nutukimas. Kitaip sakant, sunku rasti ligą, kurios metu nevyktų oksidaciniai procesai, dėl kurių organizmui reikėtų vartoti antioksidantų. O vienas produktų, pasižyminčių svariomis antioksidacinėmis savybėmis, ir yra visų pamėgtas juodasis šokoladas. Taigi medicinos duomenys skelbia, kad juodasis šokoladas turi pakankamą kiekį būtent aktyviųjų flavonoidų (polifenolių), kurie ir yra svarbūs siekiant sumažinti oksidacinį stresą.

Juodasis šokoladas sveika širdžiai

Klinikiniai tyrimai įrodė, kad saikingas juodojo šokolado vartojimas mažina sergamumą koronarine širdies liga. „Pabrėžiu – saikingas, t.y. prie visaverčio raciono pridėję gabalėlį šokolado – 40 g per dieną, turėsim naudos sveikatai. Bet nėra taip, kad pradėję valgyti šokoladą plytelėmis nesusirgsime širdies ligomis“, – pažymi pašnekovė.
Taigi juodasis šokoladas gerina širdies kraujagyslių kraujotaką, nes mažina trombų susidarymo tikimybę. Šis produktas didina nitritinės rūgšties, kuri skatina kraujagyslių išsiplėtimą, kiekį ir tai taip pat mažina trombų susidarymo riziką. Nustatytas ir trombocitų adheziją (sulipimą) mažinantis poveikis. Taigi teigiamas juodojo šokolado poveikis širdžiai siejamas su trombų susidarymo rizikos mažinimu.

Šokoladas – tai sveikata, narkotikas ar „laimės hormonas“?

Kalbant apie šokoladą, dažnai minimos šios jo savybės – sveikatą stiprinantis poveikis, priklausomybė nuo šokolado ir „laimės hormono“ titulas. „Iš tiesų šokoladas turi visų šių savybių, tačiau to nereikia suabsoliutinti: t.y. kalbant apie poveikį sveikatai reikia žinoti, kad sveikas yra tik saikingas ir tik juodojo šokolado vartojimas. O priklausomybė nustatyta ne nuo paties šokolado, o apskritai nuo saldumynų, išskyrus kai kuriuos atvejus. Tai moterų potraukis šokoladui premenstruaciniu periodu, kuris gali būti susijęs su šokolade esančiu magniu, kurio trūkumas ir gali lemti premenstruacinį dirglumą. Nėštumo metu potraukį šokoladui gali lemti anemija, o šokolade esanti geležis iš dalies ją kompensuoja. Taigi moterys, kurioms trūksta magnio ir geležies, gali turėti potraukį šokoladui“, – aiškina gydytoja.

Kaip ir kiti saldumynai, šokoladas skatina endorfinų (hormonų, skatinančių malonumo pojūtį) atpalaidavimą. Šokolade yra natūralaus „meilės narkotiko“ triptofano – medžiagos, kurią naudoja smegenys serotoninui (vienas iš neurotransmiterių) gaminti. O didesni serotonino kiekiai, kaip žinoma, skatina pakilią nuotaiką, kartais net ekstazę. Taip pat jame yra feniletilamino, kuris stimuliuoja smegenų malonumo centrus, ir didžiausias jo kiekis išskiriamas orgazmo metu. „Tačiau tiesa tokia, kad šokolade visų šių medžiagų yra labai mažai, o norint, kad jos realiai veiktų, reikėtų suvalgyti po kelis kilogramus šokolado per dieną“, – teigia E.Gavelienė.

Kava – antras pagal populiarumą gėrimas

Kovos suvartojimas pasaulyje yra antras po vandens. Kava yra antra ir pagal populiarumą po naftos prekė pasaulyje. Veikliosios kavos sudedamosios dalys yra kofeinas, diterpenai (kafestolis ir kahveolis ) ir polifenoliai.

Kofeinas – viena populiariausių stimuliuojamųjų medžiagų pasaulyje. Didžiausia jo koncentracija smegenyse ir kraujyje būna po 30–40 min. Organizme kofeinas nesikaupia. Tiek jis pats, tiek jo apykaitos produktai pašalinami su šlapimu. Suaugusiesiems pusė suvartoto kofeino kiekio pasišalina per 3–6 val. Nėštumo metu kofeino pasišalinimas pailgėja, rūkantiems asmenims – sutrumpėja.

Kaip visada, svarbu saikas

Vidutiniškai per dieną kofeino turinčių gėrimų vartotojai gauna apie 280 mg kofeino (2–3 puodeliai*). Toks kofeino kiekis neigiamos įtakos žmogaus sveikatai neturi.

Neigiama įtaka sveikatai – kai kofeino gaunama >500 mg/d. (>4–5 kavos puodeliai). Didesnis kofeino kiekis didina: nervingumą, dirglumą, širdies susitraukimų dažnį, skatina nemigą, skausmus skrandžio plote, nevalingus raumenų virpesius. Tačiau panašius jutimus galima pajusti ir nuo mažesnio kofeino kiekio, nes dalis žmonių jautresni jo poveikiui. Išgeriant daugiau nei 8 puodelius kavos per dieną, skatinama aritmija, didėja homocisteino koncentracija.

Kava ir širdies ligos

Kavos poveikis širdies ligoms susijęs su kofeino kiekiu. Saikingas kofeino turinčių gėrimų vartojimas (iki trijų puodelių per dieną) nėra draudžiamas netgi asmenims, varginamiems širdies kraujagyslių sistemos negalavimų. Tačiau daug kas priklauso nuo kavos paruošimo būdo, nes skirsis ir kofeino, ir kitų kavoje esančių ir sveikatai žalingų medžiagų kiekis. Pvz., kofeino kiekis stiklinėje ekspreso kavos – iki 600 mg, o plikytos kavos – tik 135 mg.

Žalos sveikatai nebus, jeigu per dieną gersime 2–3 puodelius filtruotos (paruoštos aparatu) kavos. Jeigu kavą plikome, saugi dozė – 1 puodelis. Mat plikytoje kavoje išlieka daugiau tokių neigiamai sveikatą veikiančių medžiagų, kaip diterpenai, kurie didina cholesterolio kiekį, ir kitų, kurios daro įtaką širdies susitraukimo dažniui. „Reikia nepamiršti, kad kofeino poveikis kiekvienam žmogui individualus ir priklauso nuo genetikos, amžiaus, lyties, kūno masės (ta pati kofeino dozė liekniems gali daryti daugiau žalos nei apkūniems), vartojamų vaistų“, – pažymi medikė.

Anot gydytojos, kava nepasižymi širdies ligų riziką mažinančiu poveikiu, tačiau svarbu, kad ji nėra draudžiama sergant šiomis ligomis. Kita vertus, sveikiems žmonėms 2–3 puodeliai kavos per dieną irgi nedaro žalos sveikatai. O tai taip pat labai svarbu mėgstantiems šį gėrimą.

Kava ir kitos ligos

Nedideli kavos kiekiai (puodelis) mažina galvos skausmą. Kita vertus, galvos skausmas gali pradėti kamuoti nustojus gerti kavą. Tai vienas iš priklausomybės nuo kofeino požymių. O asmenims, sergantiems migrena ir nuolat vartojantiems kofeino turinčius gėrimus, kofeinas galvos skausmo nemažina, o kartais gali būti migrenos priepuolio priežastis.
Kava daro įtaka ir virškinamajai sistemai: saikingas kofeino turinčių gėrimų vartojimas skatina žarnų judesius, o kofeino perdozavimas gali būti vidurių užkietėjimo priežastis.

Didesnis nei 400 mg kofeino kiekis per dieną sutrikdo kalcio apykaitą kauluose, mažėja kaulų tankis, didėja lūžių rizika. Užtat saikingas iki trijų puodelių kavos per dieną suvartojimas slopina kepenų fibrozės progresavimą. Didesni kofeino kiekiai mažina tiek vyrų, tiek moterų vaisingumą. Visa tai įrodyta atlikus klinikinius tyrimus.

* - puodelis – tai espresso kavai skirtas puodelis

sveikaszmogus.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis