Šaltuoju sezonu yra normalu priaugti 1–3 kilogramus, tad dėl to nerimauti nereikėtų. Svarbu neperžengti šių ribų ir nenualinti organizmo menkaverčiu maistu.

Šąlant orams dažniausiai norisi išsivirti didelį puodą arbatos, pasiimti keletą skanėstų, susisukti į pledą ir ramiai žiūrėti televizorių. Kartais taip save palepinti galima, tačiau reikėtų žinoti, jog keičiantis sezonams kinta ne tik oro temperatūra – kartu nedideles metamorfozes išgyvena ir mūsų organizmas. Dėl šios priežasties būtina atkreipti dėmesį į mitybą bei nepamiršti judėti – kitu atveju svarstyklių rodmenys žiemos pabaigoje gali nemaloniai nustebinti, o šeimos gydytojas nustatyti ne vieną negalavimą.

Dietų šaltuoju sezonu reikėtų vengti

Yra įprasta, jog per rudenį ir žiemą, lyginant su pavasariu ir vasara, žmonių svoris padidėja. Šaltuoju sezonu yra normalu priaugti 1 – 3 kilogramus, tačiau svarbu, kad svoris išliktų sveikos kūno masės ribose. Taip nutinka ne tik dėl to, kad organizmui reikia daugiau energijos, o ir dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo bei padidėjusio saldumynų noro.

„Žiemą nebelieka galimybės važinėti dviračiu ar kitaip aktyviai leisti laisvalaikį. Be to, žinojimas, kad žiemą priaugti svorio yra normalu, dažną skatina nekontroliuojamai valgyti kaloringą maistą. Tai nėra tinkamas kelias norintiems per žiemą išlikti sveikiems. Nepaisant padidėjusio apetito svarbu nuolat sekti ir prižiūrėti savo svorį, neatsisakyti vasarą turėtų tinkamo maitinimosi įpročių. Tiesa, dietų šaltuoju sezonu reikėtų vengti, nes jos gali neigiamai paveikti viso organizmo sveikatą“, - sako Lina Viniarskaitė, privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė.

Vietoj drastiškų dietų šaltuoju sezonu geriau kruopščiai atsirinkti, kokius produktus vartoti, o jei to padaryti patiems nepavyksta, patartina kreiptis į gydytoją dietologą, kuris atliks kūno sudėties analizę bei padės sudaryti organizmui tinkamiausią maitinimosi planą.

Pasak dietologės, įtaką kūno svoriui daro ir tai, jog šaltuoju sezonu trūkstant saulės šviesos, mažiau pasigamina serotonino – medžiagos, kuri reguliuoja laimės ir džiaugsmo jausmą. Šią būseną žmonės siekia kompensuoti didesniu maisto, ypatingai saldumynų, kiekiu. Be to, racioną koreguoja ir ilgosios žiemos šventės, kurių metu piktnaudžiaujame įvairiu kaloringu maistu. Vis dėlto tai šventės, kurių metu svarbu sau leisti pasmaguriauti įvairiais skanėstais, bet nepamiršti saiko.

Naudingų medžiagų organizme prikaupkite rudenį

Atšalus orams žmogaus organizmo veikla kiek pasikeičia. Rudenį ir žiemą organizmas energiją naudoja ne tik gyvybinėms funkcijoms ir įprastam gyvenimo ritmui palaikyti, bet ir kūno temperatūrai padidinti, organizmui sušildyti. Dėl šios priežasties žmonės šaltuoju sezonu turi didesnį apetitą – tai yra visiškai normalu.

„Nepaisant to, kad žiemą žmogaus apetitas padidėja, reikėtų žinoti, kad ir šiltuoju, ir šaltuoju sezonu organizmui norint išlaikyti normalų kūno svorį reikia tokio paties, subalansuoto kiekio maisto medžiagų: angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralų. Tiesa, žiemą su maistu gauname kur kas mažiau vitaminų ir mineralų, todėl dar rudenį reikėtų stengtis kuo daugiau valgyti šviežių daržovių, vaisių ir grybų, kad sukauptume žiemai reikalingas atsargas“, - sako Lina Viniarskaitė, privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė.

Sriubos ir arbatos – geriausios žiemos palydovės

Rudenį ir žiemą padidėja šilto maisto noras. Tuomet prisimenami tokie patiekalai kaip sriuba, įvairūs troškiniai. Būtent jie padeda palaikyti reikiamą kūno temperatūrą, suteikia sotumo jausmą, papildo daržovių kiekį racione, gali padėti apsisaugoti nuo šąlančių galūnių.

„Sriubas tinka valgyti prieš išeinant į lauką arba sušalus ir grįžus namo. Jos padeda organizmui greičiau sušilti, be to, daržovių bei kruopų sriubos suteikia sotumo jausmą, todėl yra sveikintinas patiekalas norint išlaikyti vasarą turėtas kūno formas“, - teigia L. Viniarskaitė.

Panašų į sriubų poveikį turi ir arbatos. Be sušildymo funkcijos, žolelių arbatos turi gydomųjų savybių, padeda kovoti su peršalimais ar infekcijomis. „Juoda, žalia ar balta arbata taip pat ir tonizuoja organizmą, o tai yra ypač svarbu šaltuoju sezonu. Rudenį ir žiemą para yra kur kas trumpesnė, mažiau laiko būna šviesu, o tokios arbatos padeda nesijausti mieguistiems, nes savo sudėtyje turi kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų“, - teigia L. Viniarskaitė.

Mėsa ir žuvis – energijos šaltinis

Šaltuoju sezonu nereikėtų pamiršti ir mėsos bei žuvies. Būtent per šiuos produktus gauname didžiausią kiekį organizmui reikalingų statybinių medžiagų bei taip žiemą reikalingos energijos.

„Tiesa, yra tyrimų, kurie atskleidžia, kad Lietuvos gyventojai mėsos vartoja per daug, todėl jos kiekio mažinimas žiemą nebūtų didelė bėda. Visai kita situacija yra su žuvimi – nepaisant jos naudingumo žmogaus organizmui, ją mūsų kraštiečiai mėgsta mažiau. Vis dėlto patartina žuvį valgyti kuo įvairesnę ir kuo dažniau“, - sako L. Viniarskaitė. Pasak gydytojos dietologės, mėsą ir žuvį geriausia ruošti garuose, troškinant, naudojant orkaitę ar verdant, o kepimo riebaluose vengti.

Nereikėtų vengti konservuotų produktų

Pasak L. Viniarskaitės, deja, žmogus organizmas kaupia ne visus reikalingus vitaminus ir mineralus. Šaltuoju sezonu neturime tiek šviežių daržovių ir vaisių, kokia jų gausa galime džiaugtis vasarą. Dėl šios priežasties patartina nevengti konservuotų maisto produktų ir tinkamai pasirengti žiemai – užsikonservuoti daržovių ir vaisių, nepamiršti galimybės juos šaldyti, uogas vietoj uogienių virimo konservuoti įtrinant cukrumi.

„Mitas, kad konservuoti vaisiai ir daržovės nėra naudingi organizmui. Žinoma, juose naudingų medžiagų yra mažiau, tačiau geriau valgyti maistą su mažiau vitaminų nei jų vengti iš viso. Be to, nereikėtų pamiršti ir galimybės valgyti vaisius, mus pasiekiančius iš svečių šalių – persimonus, granatus, mandarinus“, - teigia L. Viniarskaitė. Pasak dietologės, šiuose vaisiuose, be kitų žmogaus organizmui reikalingų vitaminų ir mineralų, yra daug vitamino C, apsaugančio nuo šaltuoju sezonu puolančių virusinių ligų. Be to, svarbu nepamiršti ir česnakų, svogūnų, kurie taip pat gelbėja kovojant prieš peršalimą.