Ką reikia žinoti perkant kruopas?

 (4)
Daugelis žinote, kad maisto produktų įvairumas yra vienas iš svarbiausių sveikatai palankios mitybos sąlygų, o grūdai – maisto raciono pagrindas.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Taigi, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė atskleidžia, kokias kruopas turime prekybos centruose ir ką reikia žinoti, kad nusipirktume tikrai sveikatai palankias?

1. Kokios kruopos sveikatai palankios?

Rinkitės, kuo mažiau perdirbtas, t.y., ne dribsnius, o kruopas. Mažiau perdirbtas galite atkirti pagal ant pakuotės nurodytą virimo laiką. Pavyzdžiui, ryžius pirkti tik tuos, kurie verda ilgiau nei 30 min. Jei visgi renkatės dribsnius, pirmenybę teikite stambesnio malimo ir visagrūdžiams, kurių virimo laikas ilgesnis nei 5 min. Kuo mažiau reikia virti, tuo daugiau kruopos ar dribsniai apdoroti, labiau susmulkinti ir tuo mažiau vertingesni bei, dažnu atveju, mažiau skoninių savybių. Mažiausiai perdirbtos kruopos išvirus lieka kramtomos konsistencijos, valgoma ilgiau ir sotumo jausmas išlieka ilgesnį laiko tarpą. Ir po 1,5-2 val. dar jausitės sotūs.

Kitas svarbus faktorius renkantis kruopas – skaidulinių medžiagų kiekis, kuris nurodytas ant pakuočių pateiktoje maistingumo deklaracijoje. Skaidulinių medžiagų turėtų būti ne mažiau kaip 6 g 100 gramų kruopų ar dribsnių. Pavyzdžiui, baltuose ryžiuose, kurių virimo laikas 20 min., skaidulinių medžiagų – tik 2 g/100 g, kukurūzų kruopose – tik 1,6 g/100 g, o grikių kruopose – 6 g/100 g, avižinėse kruopose – 12 g/100, o baltose pupelėse – net 15 g/100 g. Taigi, nors greitai paruošiamuose ryžiuose ir kukurūzuose natūraliai glitimo nėra, šiuos produktus nereikėtų vartoti dažnai dėl juose esančio mažo skaidulinių medžiagų kiekio. Ir dar – kuo daugiau produktas perdirbtas, tuo mažiau likę kitų vertingų maistinių medžiagų – vitaminų, mineralinių medžiagų.

Kasdieninėje mityboje neturėtų būti greito paruošimo dribsnių. Sudarinėdami šeimoms mitybos planus rekomenduojame bent 5 kartus per savaitę valgyti skirtingas kruopas (grikiai, sorų kruopos, lęšiai, avižos, avinžirniai ir t.t.), kurių pasirinkimas prekyboje didžiulis. Išlaikant įvairumą gauna organizmas skirtingų maistinių medžiagų iš įvairių produktų ir tai užtikrina, kad nepritrūksite jokių vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Svarbu pirmenybę teigti kruopoms, kuriose natūraliai nėra glitimo, nes neretai sutinkama žmonių, kurie netoleruoja glitimo. Kuo dažniau rinksitės grikius (košėms labiau tinka termiškai apdoroti, nei “žali” grikiai), sorų kruopas, bolivines balandas, visagrūdžius ryžius (basmati, ilgieji), viso grūdo avižines kruopas ir stambaus malimo viso grūdo dribsnius (pasitaiko jų net papildomai praturtintų skaidulinėmis medžiagomis), tuo bus sveikatai palankiau. Nepamirškite į savo mitybą įtraukti ankštinių kultūrų (žirnių, avinžirnių, lęšių, pupų ir pupelių), kurios ne tik puikus skaidulinių medžiagų ir energijos šaltinis, bet ir augalinių baltymų pagrindas, kuris taip reikalingas, kad mityba būtų subalansuota ir neperdozuotume gyvūninės kilmės baltymų. Pavyzdžiui, pupelėse yra 22 g/100 gramų baltymų, o vištienoje 23 g/100 gramų baltymų, taigi augaliniai produktai baltymų atžvilgiu neprastesni už gyvūninės kilmės baltymus.

Nerekomenduojama kasdieninėje mityboje manų kruopų, kuskuso ir greito paruošimo košių, kurių sudedamųjų dalių sąraše rasime ir pridėtinio cukraus, maisto priedų, pieno miltelių, druskos, pridėtinių rafinuotų riebalų ir t.t.

Vartotojai klausia: „Ar svarbu perkamo maisto produkto prekės ženklas?“. Tai nėra svarbu ir dažnu atveju prekės ženklas neparodo, kad produktas kokybiškesnis ar sveikatai palankesnis, tos pačios manų kruopos gali būti supakuotos į spalvingą ir viliojančią pakuotę bei vadinamą „pigių produktų linijos“ pakuotę.

2. Ką rodo simboliu „Rakto skylutė” pažymėti produktai?

Daugiau skaidulinių medžiagų bus kruopose, kurios pažymėtos simboliu „Rakto skylutė”, todėl drąsiai galite rinktis šias kruopas ir papildomai neanalizuoti maistingumo deklaracijų, kurios bus privalomos nuo š.m. gruodžio 13 d. ant visų maisto produktų ženklinimo etikečių.

Jei ieškote pusryčių dribsnių ir javainių, jie nėra pažymėti šiuo simboliu, tai būtina atsižvelgti į tai: pagrindinė sudedamoji dalis – ne mažiau kaip 50 proc. sausos masės turi sudaryti visagrūdžiai produktai, riebalų ne daugiau kaip 7 g/100 g, pridėtų cukrų ne daugiau kaip 10 g/100g (pridėtinis cukraus kiekis nėra privalomas nurodyti ant pakuočių), iš viso cukrų ne daugiau kaip 13 g/100 g, druskos ne daugiau kaip 1,25 g/100 g, skaidulinių medžiagų ne mažiau kaip 6 g/100 g.

Iš grūdinių augalų pagaminti miltai, dribsniai, skaldytos kruopos, kuriuose ne mažiau kaip 100 proc. sausos masės sudaro visagrūdžiai produktai ir sėlenos, skaidulinių medžiagų turi būti ne mažiau kaip 6 g/100 g gali būti paženklinti simboliu „Rakto skylutė“.

Vartojimui paruošti košės ir košių milteliai, kurių ne mažiau kaip 50 proc. sausos masės sudaro visagrūdžiai produktai gali būti paženklinti simboliu „Rakto skylutė“, jei: riebalai sudaro ne daugiau kaip 5 g/100 g, iš viso cukrų yra ne daugiau kaip 5 g/100 g, druskos yra ne daugiau kaip 0,5 g/100 g, o skaidulinių medžiagų – ne mažiau kaip 6 g/100 g.

3. Ar būtinai kruopos turi būti ekologiškos?

Rekomenduoju pirmenybę teikti ekologiškoms kruopoms, bet, žinoma, galioja prieš tai išvardintos sąlygos: skaidulinių medžiagų ne mažiau nei 6 g/100 g, bendras cukrų kiekis apie 10 g/100 g, o druskos ne daugiau 1 g/100 g. Ekologiškus grūdus auginant nenaudojamos sintetinės cheminės medžiagos (sintetiniai pesticidai, sintetinės trąšos), nors maistiniu atžvilgiu nėra vienareikšmiškų mokslinių įrodymų, kad būtent ekologiškose daugiau baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų ar kitų vertingų maistinių medžiagų.

Sausi pusryčiai, kuriuose gausu pridėtinių riebalų, mažai skaidulinių medžiagų, daug pridėtinio cukraus, neturėtų būti ženklinami ekologiškų produktų ženklu, nes toks produktas nesilaiko Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų ir nėra palankus sveikatai. Ir nesvarbu, kad jis buvo užaugintas pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, bet maistiniu atžvilgiu jis gali būti toks pats kaip įprastinis produktas arba net mažiau vertingas.

Dėl skonio nesiginčijama, tikrai pasitaiko, kad ekologiškos, pavyzdžiui, grikių kruopos kvapnesnės ir skanesnės nei įprastinės. Bet čia vertinimo rodiklių nėra, kiekvienam individualu.

Daugelis mano, kad kiekviena ekologiška žaliava ar produktas tiriami dėl pesticidų, genetiškai modifikuotų organizmų, neleistinų maisto priedų panaudojimo ekologiškame produkte. Tai nėra tiesa. Kontroliuojamas visas technologinis procesas, o tyrimai atliekami pasirinktinai, nustačius galimą riziką, užterštumą neekologiškais ar kilus įtarimui dėl neleistinų medžiagų ekologinėje gamyboje panaudojimo. Atskirti ekologišką nuo įprastinio nėra 100 proc. garantijos, nes laboratorijų tyrimai gali pasakyti tik, pavyzdžiui, norimo ištirti pesticido kiekį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad tiriant konkretų pesticidą skirtingose akredituotose laboratorijose, jų rezultatai skiriasi. Taigi nuolatinė kontrolė, neplaniniai patikrinimai ir paties ūkio subjekto sąmoningumas gali užtikrinti, kad ekologiškuose maisto produktuose nebus sintetinių medžiagų. Vartotojui reikėtų suprasti, kad tokie tyrimai jei ir atliekami, tai nėra tarsi kraujo tyrimas, kuris pasako, ekologiškas ar ne.

RECEPTAS. Grikių košė su cinamonu, džiovintais ir šviežiais vaisiais, riešutais

Grikius, riešutus ir džiovintus vaisius (razinas, slyvas) nuplaukite ir užmerkite vandenyje iš vakaro. Ryte grikius keletą minučių pavirkite, baigiant virti įberkite išmirkytus riešutus (prieš tai galite juos susmulkinti) ir supjaustytus džiovintus vaisius, užbarstykite cinamono. Galite pagardinti augaliniu (avižų, ryžių, kokosų ir pan.) ar karvės pienu, šlakeliu nerafinuoto linų sėmenų ar graikinių riešutų aliejumi ir patiekti papuošdami, pavyzdžiui, pjaustytu bananu ir šviežiomis braškėmis. Saldu ir sveikatai palanku!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Pataria, kaip per mėnesį atsikratyti 2-4 kilogramų

Iki vasaros liko vos daugiau nei mėnuo, o šylančios dienos primena – atostogos, maudymosi sezonas jau ne už kalnų. Norėdami padailinti kūno linijas, o kartu ir atsisakyti per žiemą sukauptų nepageidaujamų kilogramų, kai kurie žmonės puola į desperaciją – laikosi itin griežtų dietų, valandų valandas pluša sporto salėje. Kaip neperspausti savęs, išlaikant gerą nuotaiką, formą bei savijautą?

Jogai įspėja: kvėpavimas per burną pavojingas tiek mažam, tiek suaugusiajam (1)

Žmogaus poreikis viską kontroliuoti yra beribis. Sąmoningai valdyti panūdome net tokią nevalingą organizmo funkciją kaip kvėpavimas. Kuo tai naudinga ir pavojinga, aiškinasi Virginija Rimkuvienė.

Kai sveika mityba virsta manija

Šis sutrikimas pirmą kartą paminėtas daugiau nei prieš 20 metų.

Eteriniai aliejai gali pakeisti kone visą vaistinėlės turinį

93 proc. lietuvių, rūpinantis vaikų sveikata, svarbu priemonių natūralumas.

Kokie 5 riešutai yra patys naudingiausi jūsų organizmui?

Riešutai – natūralus grožiui ir sveikatai būtinų vitaminų bei mineralų šaltinis, nepamainoma gamtos dovana mūsų organizmui.

Mankšta, kuri ne tik kūno riebalus degina, bet ir veikia kaip osteoporozės profilaktika

Sudeginti dvigubai daugiau kalorijų nei bėgiojant, atgauti vaikystės džiaugsmą ir pasidaryti asmenukę avint futuristinius batus, – net spirgėjau iš nekantrumo išbandyti treniruotę „Kangoo Jumps“.

Mėgstate naktinėti? Sužinokite, kaip tai jums atsilieps senatvėje

6,5 metų laiko trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 430 tūkst. žmonių.

Dviguba pasmakrė dingo be plastinės operacijos (2)

Su amžiumi smakrą keliame vis aukščiau. Ne tiek siekdamos pademonstruoti ryžtą, kiek norėdamos gerai atrodyti nuotraukose. Deja, ateina laikas, kai paslėpti dvigubos pasmakrės nepadeda net šis gudrus triukas.

Naują gydymo metodą nuo migrenos išbandžiusi Eglė: gyvenimas pradėjo gerėti

Tie, kuriuos bent kartą yra ištikęs migrenos priepuolis, regis, atiduotų bet ką, kad tik jis liautųsi. Deja, numalšinti šį nepakeliamą skausmą ne taip jau paprasta. Laimei, mokslininkai rankų nenuleidžia – tiria, ieško, vėl tiria... Ir ko tik neatranda.

Trenerė Inga Žuolytė apie savo svorio pokyčius: toks gyvenimas – tik savęs kankinimas (7)

Žinoma tinklaraštininkė ir sporto trenerė ryžosi praleisti 10 savaičių be cukraus.