Ką daryti, kai valgyti norisi nuolat (1)

Ar kada jautėtės beviltiškai? Ar jums pažįstamas bejėgiškumo jausmas, kai, rodos, išbandžiau viską po saule ir man niekas nepadeda sulieknėti?

Nei populiarios dietos, nei stebuklingos mitybos programos, nei dietologo sudarytas valgiaraštis ir sporto trenerio specialiai jums sustatyta programa.

Noriu jus nuraminti ir užtiktinti – su jumis viskas gerai. Tu negali išspręsti problemos, jei nepašalini tikrosios jos atsiradimo priežasties. Kai žiūrite į svartsykles ir matote nepageidaujamus skaičius, greičiausiai galvojate, kad jie yra tikroji jūsų problema. Tuo tarpu aš drįsčiau teigti, kad tai tik pasekmė ir kol nesurasite tikrosios priežasties, tol skaičiai ant svarstyklių nedžiugins.

Priežastis, apie kurią kalbu, – emocinis arba impulsyvus valgymas. Tai bene didžiausia antsvorį lemianti priežastis. Emocinis valgymas pasireiškia tada, kai bandoma emocinius poreikius tenkinti maistu. Paprastai tai būna vadinamasis nesveikas maistas ir dažniausiai gana dideli jo kiekiai. Manoma, kad net 75% antsvorį turinčių žmonių nuo jo kenčia dėl emocinio ar impulsyvaus valgymo. Emocinis valgymas neturi nieko bendro su natūraliu alkio jausmu. Žmogus, kuris pasiduoda emociniam valgymui, alksta ne maisto. Jis ieško būdo patenkinti tam tikrą emociją, užpildyti kažkokią tuštumą. Tiems, kurie linkę pasiduoti emociniam valgymui, maistas yra kur kas daugiau nei tiesiog būdas patenkinti natūralų, sveiką fizinį alkį. Jiems maistas dažnai yra ir draugas, ir paguoda, ir apdovanojimas už įdėtas pastangas. Bėda ta, kad net valgydami kalnus maisto, jie nepajunta sotumo. Taip nutinka tada, kai pradedama valgyti nejaučiant alkio jausmo. Tokie žmonės įvaro save į užburtą ratą. Nors maistas turi trumpalaikį guodžiantį poveikį, ilgalaikis rezultatas – augantys kilogramai ir dar didesnis nepasitenkinimas savimi. Iš to kyla vis didesnis beviltiškumo jausmas, kad niekas nepadeda ir, kad būti storu – mano likimas.

Žemiau pateiktas klausimų sąrašas padės išsiaiškinti, ar jums būdingas emocinis / impulsyvus valgymas.

Ar Jūs esate emocinis valgytojas?

Vienas iš ženklų, kuris rodo, kad Jums būdingas emocinis valgymas, yra tai, kad Jūs valgote net nebūdami alkani. Jeigu griebiatės maisto net nejausdami natūralaus fizinio alkio, Jūs bandote patenkinti tam tikrą emocinį poreikį. Žemiau aš pateikiu keletą klausimų, kurie padės suvokti ar Jums būdingas emocinis valgymas:

Ar būna atvejų, kai valgote to net nesuvokdami, tarsi autopilotu?

Ar dažnai jaučiatės kalti dėl to, kad valgėte?

Ar pasitaiko situacijų, kai valgote vieni, slėpdamiesi, kad niekas nepamatytų? O gal tai darote neįprastose vietose, tokiose kaip automobilis nuošalioje aikštelėje ar kitose nuošaliose vietose, kur nenorite, kad Jus kas pamatytų?

Ar kada valgote po kokių nors nemalonių situacijų ar konfliktų, net jei nejaučiate fizinio alkio?

Ar pastebite, kad kai blogai jaučiatės, Jus traukia prie konkretaus maisto? Pavyzdžiui, kai esate liūdni, - norite šokolado, kai vieniši, – kemšate bulvių traškučius ir pan.

Ar valgote daugiau patirdami stresą?

Kai išgyvenate neigiamas emocijas, ar maistas Jums padeda bent trumpam pasijusti geriau?

Ar valgote tada, kai atrodo, kad daugiau nėra ką veikti?

Jeigu bent į vieną iš pateiktų klausimų atsakėte teigiamai, tam, kad sulieknėtumėte visam laikui, Jums svarbu įveikti emocinį valgymą.

Jokios dietos, mitybos programos ar dietologai jums nepadės. Ieškokite pagalbos kitur. Man pavyko šią problemą išspręsti savarankiškai, tačiau tai buvo ilgas ir, nemeluosiu, tikrai nelengvas kelias. Tačiau tuo metu aš tikrai nelabai žinojau, į ką kreiptis. Šiandien turbūt ieškočiau toje srityje besispecializuojančio psichologo, pasidomėčiau ką siūlo mitybos sutrikimų centras. Taip pat galima rasti daugybę informacijos internete, tačiau teks protingai atsirinkti. Tiesiog žinokite, kad nuo šiol turite ieškoti ne naujos mitybos programos, o domėtis, kaip įveikti tikrąją savo antsvorio priežastį. Nepasiduokite! Sėkmės!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis