Gydytoja kardiologė: kaip karštymečiu sumažinti infarkto ir insulto riziką

Pastarosiomis dienomis termometrų stulpeliai šoktelėjo aukščiau nei įprasta tokiu metų laiku. Šalį aplankęs ankstyvas tropikų karštis yra rimtas išbandymas žmogaus organizmui.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Karšta oro temperatūra labiausiai veikia vyresnio amžiaus žmones, asmenis, sergančius širdies ir kraujagyslių, kepenų ar inkstų ligomis. Tačiau labiausiai tvankus karštis padidina širdies ir kraujagyslių ligomis besiskundžiančių žmonių gretas. Kokios problemos kyla ir kaip apsaugoti save kalbamės su gydytoja kardiologe Milda Kovaite.

Padidėja trombų susidarymo tikimybė

Gydytojos kardiologės teigimu, vasaros sezonu padaugėja pacientų, kurie skundžiasi širdies ritmo ir kraujotakos sutrikimais, o pacientams, turintiems širdies ir kraujotakos ligų, vasaros karštis dažnai lemia jų paūmėjimą.

„Karštą dieną didžiausia apkrova tenka širdžiai ir kraujagyslių sistemai, kuri dalyvauja termoreguliaciniuose procesuose. Sušilus oro temperatūrai organizmas saugosi nuo perkaitimo: išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Dėl šių organizmo reakcijų, pradedama gausiau prakaituoti, sutinsta kojos ir rankos, atsiranda silpnumas, nuovargis, deguonies trūkumas, sunkumas širdies plote, galvos svaigimas.

Dėl kaitros išsausinto oro ima trūkti deguonies ir, jeigu vartojame per mažai skysčių, tirštėja kraujas ir didėja trombų susidarymo tikimybė – tokie kraujotakos sutrikimai pavojingi, nes sukelia insulto ir infarkto riziką“, – karštų orų poveikį organizmui atskleidžia kardiologė M. Kovaitė.

Ilgiau pabuvę karštyje net ir visiškai sveiki žmonės gali pajusti bendrą silpnumą, pykinimą, matyti skrajojančias museles primenančius taškus akyse – tai staigių pokyčių širdies ir kraujagyslių sistemoje ženklai.

Karštomis vasaromis dienomis rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač kai saulė kaitriausia – nuo 11 iki 16 val. Svarbu dėvėti galvos apdangalą, vilkėti lengvus rūbus, būti pavėsyje ar patalpose, kuriose yra kondicionierius. Per karščius reikėtų atsisakyti intensyvios fizinės veiklos ar sunkių fizinių darbų – sodo bei kitus ūkio darbus geriau atlikti anksti ryte arba vakare.

„Į šalį atslinkus karščiams svarbu pakoreguoti ir mitybą. Reikėtų atsisakyti kepto, riebaus bei sūraus maisto, valgyti kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių. Visiems patariama vengti skysčių su kofeinu, alkoholiu, cukrumi ir saldikliais – šie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Padeda ir natūralios priemonės

Vasarą gausiau prakaituojama ir netenkant daugiau skysčių, organizme gali trūkti kalio ir magnio, kurie svarbūs širdies veiklai. Jeigu trūksta šių elementų, sutrinka širdies ritmas, pradeda varginti nuovargis, naktį kankina raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, atsiranda širdies permušimai.

Tokiais atvejais nepakenktų išgerti kalio ar magnio vitaminų arba vartoti daugiau šių elementų turinčio maisto: ankštines bei žalias lapines daržoves, riešutus, lašišą, džiovintus vaisius, bananus, pomidorus, kad būtų atstatytas jų balansas organizme.

Apsisaugoti nuo karščio padeda kambario temperatūros vanduo, žalioji arbata, o norint organizme neprarasti mikroelementų pusiausvyros, rekomenduojama gerti negazuotą mineralinį vandenį“, – apsaugos nuo karšio būdais dalinasi kardiologė.

M. Kovaitė pataria širdies ir kraujotakos sistema rūpintis visus metus, o ne tik atėjus karštiems orams ir pajutus pirmuosius negalavimus. Jos teigimu, širdį svarbu stiprinti ne tik reguliaria fizine veikla, bet ir natūraliomis priemonėmis – valerijonas, gudobelė ir sukatžolė – tai gamtos pagalba širdžiai.

Gudobelė ir valerijonas stiprina širdies raumens darbą, gerina kraujotaką, o sukatžolė pasižymi širdies ritmo lėtinimu, kraujospūdžio mažinimu, pagalba sergant širdies ir kraujagyslių neuroze. Galima gerti šių augalų arbatas, užpilus, tinktūras visus metus, kad atėjus vasaros karščiams mūsų širdis lengviau reaguotų į orų permainas.

Kardiologinių sutrikimų turintiems pacientams karščių metu svarbu visada ir laiku išgerti gydytojų paskirtus vaistus, besiskundžiantiems širdies ir kraujotakos ligomis vertėtų išgerti kraujo krešumą mažinančius preparatus. Sunkumą širdies plote ar kitus karščio sukeltus staigius simptomus galima malšinti gudobelių, sukatžolių ir valerijonų tinktūra, kuri dėl spiritinių savybių pasisavinama greitai ir veiksmingai. Tačiau esant ūmiems simptomams rekomenduojama kreiptis į medikus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Pažangios technologijos leis susilaukti kūdikio ir vyresniame amžiuje

Nevaisingumo gydymo srityje – revoliucingas proveržis.

Apie ką jus įspėja tinstančios kojos?

Yra žmonių, kurie sulaukę vasaros karščių su malonumu prisimena žiemos šalčius. Ne tik lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms karščiai neretai kelia fizinį diskomfortą.

Po mokslininkų tyrimų: ar tikrai mėsos vartojimas didina ankstyvos mirties riziką?

Daugelis neįsivaizduojame pietų lėkštės be mėsos. Valgome ir graužiame save: „Vegetaru tapčiau, sveikesnis būčiau“. Vis dėlto valgyti mėsą ar ne? Ką pataria mokslininkai?

Sveikos gyvensenos propaguotoja Simona atskleidžia liekno ir sveiko kūno paslaptis (2)

Simona Pajaujienė (48 m.) sako, kad sveikata pirmiausia prasideda žmogaus viduje, mąstyme bei taikoje su savimi.

Žarnyno infekcinės ligos: kaip nuo jų apsisaugoti vasarą?

Atšilus orams, ypač vasarą, kasmet padidėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento (NVSC Panevėžio departamentas) specialistai šiltuoju metų laikotarpiu ragina ypač atsakingai rinktis maisto produktus ir nepamiršti higienos reikalavimų.

Žolininkė Nijolė Degutienė: pirmuosius ligos simptomus įveikti galima ir teisingai parinktomis žolelėmis

Anot žolininkės ir knygų autorės Njolės Degutienės, turėdami daugiau žinių apie vaistinius augalus žmonės galėtų ne tik profilaktiškai stiprinti išsekusį organizmą, bet ir apsisaugoti nuo sunkių ligų. Maža to, vaistažolės dažnai gali pakeisti net ir cheminius vaistus.

Grikių dieta: per savaitę atsikratykite iki 10 kg (10)

Laikantis grikių dietos per savaitę galima atsikratyti iki 10 kg svorio, tačiau visi, pasiruošę išbandyti šią dietą, turi žinoti, kad tai itin griežta ir valios pastangų reikalaujanti dieta. Tačiau tiksliai jos laikantis kiekvieną rytą lipti ant svarstyklių bus tikras malonumas. Taigi, kas tai per dieta ir kaip jos laikytis?

Gydytoja kardiologė: kaip karštymečiu sumažinti infarkto ir insulto riziką

Pastarosiomis dienomis termometrų stulpeliai šoktelėjo aukščiau nei įprasta tokiu metų laiku. Šalį aplankęs ankstyvas tropikų karštis yra rimtas išbandymas žmogaus organizmui.

Priemonės, skirtos „sutepti“ sąnarius iš vidaus, jau stebina rezultatais (3)

Maudžia, traška ar tempia sąnarius? O gal vargina dažnai patiriamos sportinės traumos? Ar žinote, kad šie nemalonūs potyriai susiję su tuo, jog nuo 25-erių metų organizmas gamina vis mažiau kolageno ir sąnario kremzlė ima dilti? Dar visai neseniai nebuvo priemonių, galinčių atstatyti negrįžtamus kremzlės irimo procesus.

Mėsos atsisakiusi Neringa Nekrašiūtė: man labai padėjo mylimas vyras

Prieš septynerius metus gyvulinės kilmės produktų atsisakiusi žinoma teatro ir kino aktorė, grupės „La forza“ narė Neringa Nekrašiūtė neslepia – visuomenė vis dar jautriai reaguoja išgirdusi frazę „veganiška mityba“. Tačiau savo valgiaraštį pakeitusi žinoma moteris sako, kad atsisakius mėsos kardinaliai pasikeitė jos savijauta ir ji išsigydė daug nuo vaikystės kamavusių negalavimų.