Gydomosios mitybos specialistė: tik maža dalis žmonių gali valgyti viską, ką nori, ir nesulaukti pasekmių

 (2)
Homeopatė, mitybos terapeutė Deimantė Rapalytė sako, kad tinkama mityba gali ne tik suteikti daugiau energijos, padailinti mūsų išvaizdą, bet ir išgydyti nuo kai kurių ligų.
© Vilmantas Morkvėnas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Papasakokite, kuo gydomosios mitybos specialistas skiriasi nuo dietologo?

Tiek dietologai, tiek mitybos specialistai dirba su žmogaus mityba, dietologai dažnai savo praktikoje vartoja žodį „dieta“, ko mes, mitybos specialistai, vengiame. Dietologai daugiausiai dirba su žmonėmis turinčiais didelių viršsvorio problemų. Jų sudarytose programose labai smulkiai aprašoma, ką reikėtų valgyti, tiksliai skaičiuojami gramai ir kalorijos.

Natūropatinės mitybos specialistas atsižvelgia į bendrąją žmogaus sveikatą ir maisto produktus pritaiko kiekvienai jo sveikatos problemai spręsti. Mūsų sudaromose programose nėra reikalaujama maistą sverti ar jį griežtai skaičiuoti, svarbiausia, kad žmogus pradėtų keisti savo gyvenimo būdą.

Gydomoji mityba daugeliui vis dar atrodo tolima ir sunkiai suvokiama. Ar galėtumėte apibrėžti, kas tai yra ir kaip ji veikia?

Atsakydama į šį klausimą visuomet pasitelkiu antsvorio pavyzdį. Kuomet moteris priauga svorio, ji ima internete ieškoti įvairių dietų, kurių pagalba tą svorį galėtų numesti. Tam tikrą laiko tarpą ji laikosi dietos, galbūt numeta kažkiek svorio, bet grįžus prie įprastinės mitybos svoris dažniausiai grįžta su kaupu. Jei ši moteris ateitų pas gydomosios mitybos specialistą, pirmiausiai imtumėme aiškintis, kas jos organizme blogai funkcionuoja, kodėl jos svoris taip staiga padidėjo.

Dažniausiai kaltininkas būna sutrikusi skydliaukės veikla, nes tai išprovokuoja medžiagų apykaitos sulėtėjimą. Tuomet mes sudarome mitybos planą, kuriame vyrauja maisto produktai, palankiai veikiantys skydliaukės veiklą (moksliškai įrodyti maisto produktai), o ne skiriame griežtą dietą svoriui mesti. Dažnai šio holistinės, gydomosios mitybos plano užtenka ir ligai suvaldyti, ir svoriui sureguliuoti.

Sveika mityba
Sveika mityba
© Shutterstock

Vartojate frazes „natūropatinė“, „holistinė“, „gydomoji“ mityba... Ar jų reikšmė ta pati?

Pateiksiu pavyzdį: jei žmogui skauda galvą, dažniausiai jis griebiasi tabletės nuo skausmo. Mes, natūropatai, ieškome priežasties, kodėl skauda galvą, o priežasčių gali būti daug, gal tai kraujotakos sutrikimas, blogai funkcionuojantis žarnynas ar stiprus stresas. Visi jūsų minėti žodžiai pabrėžia tą patį – kad žmogus yra ne tik fizinis kūnas, reikia atsižvelgti ir į emocinį jo pasaulį.

Kokie yra svarbiausi gydomosios mitybos principai?

Kaip ir minėjau, yra atsižvelgiama į žmogaus ligų istoriją. Taip pat – į jo emocinį pasaulį. Gydomajai mitybai būtinas emocijų sureguliavimas, nes jei žmogus yra pasimetęs, jam bus labai sunku reguliuoti mitybą. Galiausiai, svarbu, kad pacientas būtų fiziškai aktyvus – sportuotų, judėtų. Taigi tai yra visa apimanti sistema, sudaroma tam, kad žmogus gyventų visavertį gyvenimą.

Minėjote, kad mityba pirmiausiai gydote ne ligą, bet jos atsiradimo priežastį. Kaip ją diagnozuojate?

Dažniausiai klientai ateina, kai jiems nebepadeda tradicinė medicina ir nebenori gerti vaistų arba nėra patenkinti jų veikimu. Nesu gydytoja, nediagnozuoju ligų, bet išklausiusi žmogaus simptomus, apžvelgusi jam atliktų tyrimų rezultatus, galiu paskirti gydomosos mitybos planą. Tai darau remdamasi moksliniais tyrimais.

Ar įmanoma tinkamos dietos pagalba išgydyti ligas, atsikratyti skausmų, pagerinti gyvenimo kokybę?

Tikrai taip ir yra labai daug pavyzdžių, kai žmonės, pakeitę savo mitybą, pajaučia žymų sveikatos pagerėjimą. Jų kraujyje sumažėja cholesterolio kiekis, išsisprendžia ginekologinės problemos, sumažėja migreniniai skausmai, netgi buvo atvejų, kuomet moterys, negalėjusios pastoti, pastojo. Mano darbe vyksta stebuklai! (šypsosi)

Pritaikius homeopatijos ir mitybos terapiją, vaikai pasveikdavo nuo odos ligų ir imdavo toleruoti prieš tai uždraustus produktus.

Kas yra svarbiau norint sveikai maitintis: kiekybė (tinkami maisto kiekiai), ar kokybė (produktų kokybė)?

Kokybė. Pacientai manęs dažnai klausia: „Tai kiek per dieną reikėtų suvalgyti tų daržovių?“. Visada atsakau, kad limito nėra, daržovių galima valgyti tiek, kiek norima. Sudarydama mitybos planus, nenustatau griežtų porcijų, gramų, nes vartodamas sveiką, subalansuotą maistą žmogus nepersivalgo. Juk valgydamas neperdirbtą, daug ląstelienos turintį maistą pajauti, kada jau gana.

Ar egzistuoja universalios, visiems tinkančios mitybos taisyklės, o gal sveika mityba turi būti individualizuota?

Bendros sveikos mitybos taisyklės gali būti tinkančios daugumai, tačiau visada rekomenduoju individualiai sudarytą mitybos programą, ypač esant sveikatos sutrikimams.

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios mitybos klaidos?

Pirmiausiai tai – rėžimo nebuvimas. Šiuolaikiniai žmonės per mažai laiko skiria mitybai, valgo nereguliariai, padrikai. Kita didelė klaida – maisto ribojimas vaikantis madų. Internete yra labai daug informacijos apie įvairias dietas, kas sveika, o kas – ne, ir jei pradedi laikytis jų visų, gali lengvai prarasti pusiausvyrą, dar labiau pasimesti.

Dažnai viena dieta prieštarauja kitai, tad klaidinga po kruopelytę pasiimti iš kiekvienos. Taip pat neteisinga būtų eiti į kraštutinumus. Kartais žmonės persistengia – kažkada žiūrėjau laidą apie viršsvorio turinčius žmones, kurie niekaip nesuprato, kodėl negali numesti svorio.

Mitybos specialistai gilinosi į mitybos įpročius ir pastebėjo, kad tie žmonės valgė sveiką maistą, bet labai dideliais kiekiais, pavyzdžiui, pusę kilogramo saulėgrąžų suvalgydavo vienu prisėdimu ir laikydavo tai „nekaltu“ užkandžiu. Tai sveikas produktas, bet jis yra labai kaloringas, tad nereikėtų nustebti, kai juo piknaudžiaudamas galiausiai priaugi svorio (šypsosi).

Pastaraisiais metais išpopuliarėjo beglitiminė dieta, cukraus, pieno produktų, sojos atsisakymas. Ką manote apie dietą, kuomet yra visiškai eliminuojami tam tikri produktai ar produktų grupės?

Esu homeopatė, o homeopatijos mokslas teigia, kad galima ir reikia atkurti žmogaus organizmo pusiausvyrą. Jei dėl kažkokių faktorių susilpnėjo žmogaus žarnynas ir ilgainiui jis pradėjo nebetoleruoti gliuteno, pirmiausiai aš bandyčiau rasti priežastį – kodėl jo žarnynas pasidarė toks jautrus?

Greičiausiai reikėtų stiprinti žarnyną, kad gliuteną toleruotų bent nedideliais kiekiais, nes visiškai jo atsisakyti yra labai sudėtinga. Man yra tekę konsultuoti mamas dėl jų mažų vaikų, sergančių įvairiomis odos ligomis. Tai buvo ligos, kurios rodė, kad vaiko organizmas netoleruoja tam tikrų produktų. Pritaikius homeopatijos ir mitybos terapiją, vaikai pasveikdavo nuo odos ligų ir imdavo toleruoti prieš tai uždraustus produktus.

Ką manote apie iškrovos dienas bei organizmo valymą geriant tik sultis. Ar tai tinka visiems?

Organizmui poilsis nuo sunkaus maisto gali būti labai naudingas, viena iškrovos diena, geriant sultis, gali būti labai palanki sveikatai. Tačiau norint tokių iškrovos dienų laikytis ilgiau, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Ne visi žmonės gali eksperimentuoti su tokiomis dietomis, tai ypač pavojinga tiems, kurie turi kokių nors sveikatos problemų. Pavyzdžiui, kai žmogus serga diabetu ir yra padidėjęs jautrumas insulinui, vadinamosios iškrovos dienos gali pakenkti.

Dėl kokių negalavimų žmonės į jus kreipiasi dažniausiai?

Dažniausiai tai būna odos ligos: vaikai atkeliauja su atopiniu dermatitu, suaugusieji – su psoriaze. Yra daug pacientų, kurie skundžiasi virškinimo problemomis, skydliaukės sutrikimais, antsvoriu. Taip pat mamos savo vaikus atveda tam, kad padėčiau sustiprinti jų imunitetą.

Jei reikėtų išskirti vieną maisto produktą, kuris teigiamai veikia grožį, tai būtų burokėlis. Burokėliai gerina odos tonusą, kraujotaką, teigiamai veikia hormoninę sistemą.

Kaip žinoti, kuomet galima kreiptis į homeopatą, o kuomet reikėtų keliauti pas tradicinės medicinos specialistą?

Visada pacientams rekomenduoju pirmiausiai pas tradicinės medicinos atstovus pasidaryti kuo išsamesnius tyrimus ir tada spręsti, ar nori gydytis homeopatiniais, ar tradiciniais preparatais. Taip pat būna tokių, kurie nori derinti ir vienus, ir kitus. Tai individualus pasirinkimas, kurį padaryti gali padėti gydytojo ar gydytojo-homeopato konsultacija. Niekada nesakau, kad geri yra tik natūralūs metodai, o pas gydytojus neverta eiti visai. Viską reikia daryti protingai ir tik tuomet bus pasiekti geriausi rezultatai.

Kai kurie sveikos mitybos šalininkai tikina, kad vegetarizmas – raktas į ilgą, sveiką gyvenimą. Ką manote apie mėsos atsisakymą?

Tai labai individualus pasirinkimas. Nemanau, kad vegetarinė mityba tinka visiems, bet prieš ją neturiu nieko prieš. Svarbiausia, kad ji būtų subalansuota, nes dažnai tenka sutikti vegetarų, kurie yra gyvi tik sausainiais (juokiasi). Tokio vegetarizmo tikrai nepalaikau! Reikia žinoti ką darai ir savo mitybą dėlioti apgalvotai, kad organizmui nepritrūktų vitaminų ir mineralų. Taip dažnai nutinka paaugliams, kurie vegetarais tampa dėl mados. Tokiu atveju tėvai turėtų pasidomėti subalansuota vegetarine mityba ir pasistengti vaikui pasiūlyti būtent tokį valgiaraštį.

Nors jau atėjo pavasaris, vis dar aktualus imuniteto stiprinimas. Kokius produktus reikėtų įtraukti į savo valgiaraštį norint atsilaikyti prieš peršalimo ir virusines ligas?

Jei mėgstate avižų košę, dieną pradėkite ja. Avižose yra gausu medžiagų, vadinamų betagliukanais, kurie turi imunitetą gerinančių savybių. Jie stimuliuoja vadinamųjų ląstelių-žudikių, kurios padeda apsiginti prieš įvairius virusus ir bakterijas, kiekį. Taip pat šią savybę turi įvairūs grybai, ypač medicininiai – šitake ar reiši.

Nereikėtų pamiršti ir klasikinio vitamino C, kurio yra ne tik citrusiniuose vaisiuose, bet ir mūsų lietuviškose uogose aronijose, kurių galima užsišaldyti ir po to vartoti visus metus. Tai tikra vitaminų „bomba“, savo savybėmis lenkianti visas įvežtines uogas. Rekomenduočiau į savo valgiaraštį įtraukti brokolius, petražoles, paprikas – šios dražovės pagal vitamino C kiekį taip pat lenkia citrusinius vaisius. Ligoms atbaidyti labai tinka įvairūs indiški prieskoniai – ciberžolė, imbieras, karis, kalendra, kuminas.

Ką reikėtų valgyti, norint atsitiesti po ligos?

Geriausiai tinka klasikinis, visiems žinomas vištienos sultinys – tiek sergant, tiek pasveikus. Jis vitaminizuoja, mineralizuoja organizmą. Žaliosiose daržovėse ir vaisiuose yra daug fermentų, kurie greitai atstato žmogaus energiją. Puikiai tinka saulėgrąžų daigai, špinatai, žalios salotos, įvairios uogos. Jei žmogus sirgo gripu, jis greičiausiai gausiai prakaitavo ir neteko daug mineralų, tad vertėtų į mitybą įtraukti natūralių mikroelementų, kurių gauti galime su maisto papildais.

Sveika mityba
Sveika mityba
© Shutterstock

Kelis kartus minėjote, kad būtina vartoti žalias daržoves. Tačiau žiemą galime gauti tik atvežtas iš svetur. Ar tokios daržovės nepraranda savo gerų savybių?

Ilgai buvau tokios nuomonės, bet dabar atsiranda vis daugiau prekybininkų, siūlančių daržoves, auginamas Lietuvos šiltnamiuose, jų įsigyti galima net ir žiemos metu. Raugintos daržovės yra labai naudingos, bet manau, kad sveikoje mityboje privalo atsirasti vietos ir žalioms.

Žiemą žmonės nusilpsta, praranda jėgas būtent dėl to, kad negauna pakankamai fermentų, kurie yra randami tik šviežiuose vaisiuose ir daržovėse. Šie fermentai dalyvauja įvairiuose organizmo procesuose ir yra reikalingi tiek imunitetui, tiek nuotaikai bei energijai. Būtent dėl to žaliavalgiai, tik pakeitę mitybą, džiaugiasi smarkiai padidėjusia energija. Jie gali per parą miegoti tik keturias valandas ir jaučiasi puikiai. Taip yra būtent dėl didelio kiekio fermentų, gaunamų iš žalio maisto.

Ar tai, ką valgome, atsispindi mūsų išvaizdoje?

Manau, kad 95-eriems procentams žmonių tai tikrai atsispindi. Likusius penkis procentus vadinu laimės kūdikiais (juokiasi). Jie gali valgyti ką nori, bet turi labai stiprią konstituciją bei genetiką, lemiančią stiprius plaukus, lygią odą, liekną figūrą, Tokie atvejai yra išskirtiniai. Dauguma moterų pajaučia, kad jei geria mažai vandens – oda sausėja, jei maitinasi nesubalansuotai – atsiranda odos bėrimai ir t.t.

Koks maistas teigiamai veikia mūsų grožį?

Manau, kad moteris, kuriai svarbus jos grožis, turėtų valgyti kuo įvairesnių spalvų maistą. Dabar tarp maisto specialistų madingas terminas „spalvų vaivorykštė“. Lėkštėje turėtų būti pačių įvairiausių spalvų vaisių ir daržovių: nuo violetinės iki geltonos spalvos. Sakoma, kad tik taip žmogus gaus visus reikiamus antioksidantus, vitaminus, mineralus, o tai atsilieps visoms jo organizmo funkcijoms, taip pat ir grožiui. Jei reikėtų išskirti vieną maisto produktą, tai būtų burokėlis. Jis yra nepelnytai pamirštamas, nors yra tikras daržovių karalius. Burokėliai gerina odos tonusą, kraujotaką, teigiamai veikia hormoninę sistemą.

Kokį patarimą galėtumėte duoti visiems, norintiems maitintis sveikai?

Sveikai pradėsime maitintis tik tuomet, kai sąmoningai ir atvirai sau pasakysime, kad to norime dėl savęs, dėl savo sveikatos. Dažnai žmonės sveikai maitintis pradeda tam nepasiruošę, pastūmėti kitų, todėl greitai grįžta prie buvusios mitybos. Taip pat žinau pavyzdžių, kai žmonės, patyrę sunkią ligą, permąsto savo gyvenimą, mitybos įpročius, išanalizuoja, kodėl jie susirgo ir tai tampa geriausia priežastimi pradėti maitintis sveikai.

Kviečiame į D. Rapalytės seminarą „Šarmų pusiausvyra organizme. Kelias į grožį, sveikatą ir ilgaamžiškumą“, kuris vyks kovo 25 d. 14.30-15.30 val. sveikos gyvensenos, medicinos ir sveikatingumo parodoje "Sveikata 2018".

Paroda vyks kovo 23-25 dienomis Klaipėdoje, „Švyturio arenoje“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Pažangios technologijos leis susilaukti kūdikio ir vyresniame amžiuje

Nevaisingumo gydymo srityje – revoliucingas proveržis.

Apie ką jus įspėja tinstančios kojos?

Yra žmonių, kurie sulaukę vasaros karščių su malonumu prisimena žiemos šalčius. Ne tik lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms karščiai neretai kelia fizinį diskomfortą.

Po mokslininkų tyrimų: ar tikrai mėsos vartojimas didina ankstyvos mirties riziką?

Daugelis neįsivaizduojame pietų lėkštės be mėsos. Valgome ir graužiame save: „Vegetaru tapčiau, sveikesnis būčiau“. Vis dėlto valgyti mėsą ar ne? Ką pataria mokslininkai?

Sveikos gyvensenos propaguotoja Simona atskleidžia liekno ir sveiko kūno paslaptis (2)

Simona Pajaujienė (48 m.) sako, kad sveikata pirmiausia prasideda žmogaus viduje, mąstyme bei taikoje su savimi.

Žarnyno infekcinės ligos: kaip nuo jų apsisaugoti vasarą?

Atšilus orams, ypač vasarą, kasmet padidėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento (NVSC Panevėžio departamentas) specialistai šiltuoju metų laikotarpiu ragina ypač atsakingai rinktis maisto produktus ir nepamiršti higienos reikalavimų.

Žolininkė Nijolė Degutienė: pirmuosius ligos simptomus įveikti galima ir teisingai parinktomis žolelėmis

Anot žolininkės ir knygų autorės Njolės Degutienės, turėdami daugiau žinių apie vaistinius augalus žmonės galėtų ne tik profilaktiškai stiprinti išsekusį organizmą, bet ir apsisaugoti nuo sunkių ligų. Maža to, vaistažolės dažnai gali pakeisti net ir cheminius vaistus.

Grikių dieta: per savaitę atsikratykite iki 10 kg (10)

Laikantis grikių dietos per savaitę galima atsikratyti iki 10 kg svorio, tačiau visi, pasiruošę išbandyti šią dietą, turi žinoti, kad tai itin griežta ir valios pastangų reikalaujanti dieta. Tačiau tiksliai jos laikantis kiekvieną rytą lipti ant svarstyklių bus tikras malonumas. Taigi, kas tai per dieta ir kaip jos laikytis?

Gydytoja kardiologė: kaip karštymečiu sumažinti infarkto ir insulto riziką

Pastarosiomis dienomis termometrų stulpeliai šoktelėjo aukščiau nei įprasta tokiu metų laiku. Šalį aplankęs ankstyvas tropikų karštis yra rimtas išbandymas žmogaus organizmui.

Priemonės, skirtos „sutepti“ sąnarius iš vidaus, jau stebina rezultatais (3)

Maudžia, traška ar tempia sąnarius? O gal vargina dažnai patiriamos sportinės traumos? Ar žinote, kad šie nemalonūs potyriai susiję su tuo, jog nuo 25-erių metų organizmas gamina vis mažiau kolageno ir sąnario kremzlė ima dilti? Dar visai neseniai nebuvo priemonių, galinčių atstatyti negrįžtamus kremzlės irimo procesus.

Mėsos atsisakiusi Neringa Nekrašiūtė: man labai padėjo mylimas vyras

Prieš septynerius metus gyvulinės kilmės produktų atsisakiusi žinoma teatro ir kino aktorė, grupės „La forza“ narė Neringa Nekrašiūtė neslepia – visuomenė vis dar jautriai reaguoja išgirdusi frazę „veganiška mityba“. Tačiau savo valgiaraštį pakeitusi žinoma moteris sako, kad atsisakius mėsos kardinaliai pasikeitė jos savijauta ir ji išsigydė daug nuo vaikystės kamavusių negalavimų.