Griežta Kopenhagos dieta – per 13 dienų atsikratysite iki 10 kg

 (79)
Laikydamiesi Kopenhagos dietos galite ne tik atsikratyti nepageidaujamų kilogramų (net iki 10 kg), bet ir pagerinti medžiagų apykaitą, sumažinti celiulitą.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kopenhagos, arba Danijos karališkosios ligoninės, dieta paremta itin griežtomis taisyklėmis ir apribojimais, tad ji labiausiai tiktų stiprią valią turintiems žmonėms.

Straipsnyje rasite išvardytus Kopenhagos dietos privalumus ir trūkumus, 12 dietos taisyklių ir išsamų 13 dienų meniu.

Kaip veikia Kopenhagos dieta?

Laikantis šios dietos svoris krenta gana greitai, nes gerokai sumažinamas riebalų ir angliavandenių kiekis, o per dieną suvartojamas kalorijų skaičius ‒ tik 600 kcal. Iš valgiaraščio išbraukiami tokie produktai kaip vaisiai, bulvės, cukrus, makaronai ir grūdiniai produktai. Kiaušinius, mėsą, salotas, žuvį ir kavą (nors ją galima gerti beveik kasdien) taip pat rekomenduojama vartoti saikingai. Taisyklingai laikantis Kopenhagos dietos per 13 dienų galima atsikratyti 5–10 kg. Ji ypač aktuali moterims, kurios nori sumažinti apatinės kūno dalies apimtis.

Beje, neapsigaukite dėl pavadinimo: nors Kopenhagos dieta kartais vadinama ir Danijos karališkosios ligoninės dieta, bet nėra įrodymų, kad šios dietos meniu buvo sudarytas būtent čia. Pasak medikų, tai nėra pati sveikiausia dieta. Tam tikrų produktų atsisakymas kasdienėje mityboje toli gražu nėra ir negali būti vadinamas subalansuota mityba.

Kopenhagos dietos pliusai ir minusai

Visos mažo kaloringumo dietos turi minusų. Pagrindinis tas, kad negauname visų reikalingų maistinių medžiagų, todėl:

* susilpnėja mūsų koncentracija ir dėmesingumas,
* jaučiamas silpnumas ir mieguistumas,
* tampame dirglesni,
* alkio jausmas, kurį rekomenduojama malšinti geriant vandenį ir įvairias arbatas, trukdo susikaupti.

Taigi žmonėms, dirbantiems aktyvų protinį ir fizinį darbą, laikytis tokios dietos sudėtinga ir net nepatariama. Kopenhagos dietos (ir apskritai visų dietų) laikytis nerekomenduojama ir sergantiesiems ar ką tik pasveikusiems žmonėms. Ligonių imuninė sistema būna nusilpusi, todėl padidėja tikimybė susirgti dar kartą. Mažo kaloringumo dietos taip pat gali būti inkstų ir žarnyno ligų pasekmė.

Nepaisant visų išvardintų trūkumų, Kopenhagos dietos besilaikiusių žmonių atsiliepimai ‒ puikūs, nes rezultatas akivaizdus. Be to, nustojus laikytis dietos dingę kilogramai nebegrįš (nėra „jo-jo“ efekto).

Dar vienas Kopenhagos dietos privalumas ‒ stipriai pagreitėja medžiagų apykaita, o ištirpę riebalai nesugrįžta du metus. Taigi po kurio laiko pakartotinis dietos laikymasis atneš dar geresnių rezultatų. O moterims aktualu ir tai, kad laikantis Kopenhagos dietos nyksta celiulitas.

Taisyklės, kurių būtina laikytis

* Kopenhagos dietos laikytis galima tik 13 dienų.
* Valgyti reikia tris kartus per dieną, visada tuo pačiu metu. Pusryčius rekomenduojama suvalgyti iki 9 val., pietus ‒ 12‒14 val., o vakarienę ‒ 17‒18 val.
* Būtina valgyti tik valgiaraštyje nurodytus produktus ir jų nekeisti kitais.
* Išgerti ne mažiau nei 2 l vandens per dieną.
* Nevartoti druskos ar kitų prieskonių.
* Griežtai draudžiama vartoti alkoholį, saldumynus ir kitus užkandžius.
* Keptas maistas taip pat griežtai draudžiamas.
* Jei po šešių dietos dienų suklupote, dietą būtina nutraukti. Kitą kartą jos laikytis galėsite pradėti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Kitaip trokštamų rezultatų nepasieksite.
* Norint galima sukeisti pietų ir vakarienės valgiaraštį, tačiau nepainioti dienų.
* Rekomenduojama papildomai gerti vitaminų ir mineralų, kad organizmas nenusilptų.
* Sėkmingai įveikus dietą, ją kartoti galima tik po dviejų metų.
* Baigus laikytis dietos, suvartojamų kalorijų skaičių reikia didinti palaipsniui, kad organizmui nebūtų šoko, o nukritę kilogramai ‒ nesugrįžtų.

KOPENHAGOS DIETOS MENIU

1 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai ir 400 g virtų špinatų, 1 pomidoras.
Vakarienė: 200 g jautienos ir 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

2 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 250 g kumpio ir natūralaus jogurto indelis.
Vakarienė: 200 g jautienos ir 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

3 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai, 100 g lieso kumpio ir 150 g salotų.
Vakarienė: pomidoras, virtas salieras ir vaisius (pasirinktinai: obuolys, apelsinas ar kriaušė).

4 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: natūralaus jogurto indelis ir 200 ml apelsinų sulčių.
Vakarienė: kietai virtas kiaušinis, tarkuota morka, 250 g (rekomenduojama olandiško).

5 diena

Pusryčiai: tarkuota morka.
Pietūs: 200 g virtos žuvies su šaukštu sviesto ir citrinos sultimis.
Vakarienė: 250 g jautienos su trintu salieru.

6 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai ir tarkuota morka.
Vakarienė: 300 g vištienos ir 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

7 diena

Pusryčiai: arbatos puodelis be cukraus.
Pietūs: tik vanduo.
Vakarienė: 200 g ėrienos ir obuolys.

8 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai ir 400 g virtų špinatų, pomidoras.
Vakarienė: 200 g jautienos, 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

9 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 250 g kumpio ir natūralaus jogurto indelis.
Vakarienė: 250 g jautienos, 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

10 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai, 100 g lieso kumpio ir salotos.
Vakarienė: pomidoras, virtas salieras ir vaisius (pasirinktinai: obuolys, apelsinas ar kriaušė).

11 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: natūralaus jogurto indelis ir 200 ml apelsinų sulčių.
Vakarienė: vienas kietai virtas kiaušinis, tarkuota morka ir 250 g sūrio (rekomenduojama olandiško).

12 diena

Pusryčiai: tarkuota morka.
Pietūs: 200 g virtos žuvies su šaukštu sviesto ir citrinos sultimis.
Vakarienė: 250 g jautienos su trintu salieru.

13 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai ir tarkuota morka.
Vakarienė: nieko.

Taigi, žinote griežtas Kopenhagos dietos taisykles, jos privalumus ir trūkumus, gana kuklų valgiaraštį, todėl belieka palinkėti valios, stiprybės ir gerų rezultatų ryžtingiesiems. Sėkmės!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Pažangios technologijos leis susilaukti kūdikio ir vyresniame amžiuje

Nevaisingumo gydymo srityje – revoliucingas proveržis.

Apie ką jus įspėja tinstančios kojos?

Yra žmonių, kurie sulaukę vasaros karščių su malonumu prisimena žiemos šalčius. Ne tik lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms karščiai neretai kelia fizinį diskomfortą.

Po mokslininkų tyrimų: ar tikrai mėsos vartojimas didina ankstyvos mirties riziką?

Daugelis neįsivaizduojame pietų lėkštės be mėsos. Valgome ir graužiame save: „Vegetaru tapčiau, sveikesnis būčiau“. Vis dėlto valgyti mėsą ar ne? Ką pataria mokslininkai?

Sveikos gyvensenos propaguotoja Simona atskleidžia liekno ir sveiko kūno paslaptis (2)

Simona Pajaujienė (48 m.) sako, kad sveikata pirmiausia prasideda žmogaus viduje, mąstyme bei taikoje su savimi.

Žarnyno infekcinės ligos: kaip nuo jų apsisaugoti vasarą?

Atšilus orams, ypač vasarą, kasmet padidėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento (NVSC Panevėžio departamentas) specialistai šiltuoju metų laikotarpiu ragina ypač atsakingai rinktis maisto produktus ir nepamiršti higienos reikalavimų.

Žolininkė Nijolė Degutienė: pirmuosius ligos simptomus įveikti galima ir teisingai parinktomis žolelėmis

Anot žolininkės ir knygų autorės Njolės Degutienės, turėdami daugiau žinių apie vaistinius augalus žmonės galėtų ne tik profilaktiškai stiprinti išsekusį organizmą, bet ir apsisaugoti nuo sunkių ligų. Maža to, vaistažolės dažnai gali pakeisti net ir cheminius vaistus.

Grikių dieta: per savaitę atsikratykite iki 10 kg (10)

Laikantis grikių dietos per savaitę galima atsikratyti iki 10 kg svorio, tačiau visi, pasiruošę išbandyti šią dietą, turi žinoti, kad tai itin griežta ir valios pastangų reikalaujanti dieta. Tačiau tiksliai jos laikantis kiekvieną rytą lipti ant svarstyklių bus tikras malonumas. Taigi, kas tai per dieta ir kaip jos laikytis?

Gydytoja kardiologė: kaip karštymečiu sumažinti infarkto ir insulto riziką

Pastarosiomis dienomis termometrų stulpeliai šoktelėjo aukščiau nei įprasta tokiu metų laiku. Šalį aplankęs ankstyvas tropikų karštis yra rimtas išbandymas žmogaus organizmui.

Priemonės, skirtos „sutepti“ sąnarius iš vidaus, jau stebina rezultatais (3)

Maudžia, traška ar tempia sąnarius? O gal vargina dažnai patiriamos sportinės traumos? Ar žinote, kad šie nemalonūs potyriai susiję su tuo, jog nuo 25-erių metų organizmas gamina vis mažiau kolageno ir sąnario kremzlė ima dilti? Dar visai neseniai nebuvo priemonių, galinčių atstatyti negrįžtamus kremzlės irimo procesus.

Mėsos atsisakiusi Neringa Nekrašiūtė: man labai padėjo mylimas vyras

Prieš septynerius metus gyvulinės kilmės produktų atsisakiusi žinoma teatro ir kino aktorė, grupės „La forza“ narė Neringa Nekrašiūtė neslepia – visuomenė vis dar jautriai reaguoja išgirdusi frazę „veganiška mityba“. Tačiau savo valgiaraštį pakeitusi žinoma moteris sako, kad atsisakius mėsos kardinaliai pasikeitė jos savijauta ir ji išsigydė daug nuo vaikystės kamavusių negalavimų.