Griežta Kopenhagos dieta – per 13 dienų atsikratysite iki 10 kg

 (79)
Laikydamiesi Kopenhagos dietos galite ne tik atsikratyti nepageidaujamų kilogramų (net iki 10 kg), bet ir pagerinti medžiagų apykaitą, sumažinti celiulitą.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kopenhagos, arba Danijos karališkosios ligoninės, dieta paremta itin griežtomis taisyklėmis ir apribojimais, tad ji labiausiai tiktų stiprią valią turintiems žmonėms.

Straipsnyje rasite išvardytus Kopenhagos dietos privalumus ir trūkumus, 12 dietos taisyklių ir išsamų 13 dienų meniu.

Kaip veikia Kopenhagos dieta?

Laikantis šios dietos svoris krenta gana greitai, nes gerokai sumažinamas riebalų ir angliavandenių kiekis, o per dieną suvartojamas kalorijų skaičius ‒ tik 600 kcal. Iš valgiaraščio išbraukiami tokie produktai kaip vaisiai, bulvės, cukrus, makaronai ir grūdiniai produktai. Kiaušinius, mėsą, salotas, žuvį ir kavą (nors ją galima gerti beveik kasdien) taip pat rekomenduojama vartoti saikingai. Taisyklingai laikantis Kopenhagos dietos per 13 dienų galima atsikratyti 5–10 kg. Ji ypač aktuali moterims, kurios nori sumažinti apatinės kūno dalies apimtis.

Beje, neapsigaukite dėl pavadinimo: nors Kopenhagos dieta kartais vadinama ir Danijos karališkosios ligoninės dieta, bet nėra įrodymų, kad šios dietos meniu buvo sudarytas būtent čia. Pasak medikų, tai nėra pati sveikiausia dieta. Tam tikrų produktų atsisakymas kasdienėje mityboje toli gražu nėra ir negali būti vadinamas subalansuota mityba.

Kopenhagos dietos pliusai ir minusai

Visos mažo kaloringumo dietos turi minusų. Pagrindinis tas, kad negauname visų reikalingų maistinių medžiagų, todėl:

* susilpnėja mūsų koncentracija ir dėmesingumas,
* jaučiamas silpnumas ir mieguistumas,
* tampame dirglesni,
* alkio jausmas, kurį rekomenduojama malšinti geriant vandenį ir įvairias arbatas, trukdo susikaupti.

Taigi žmonėms, dirbantiems aktyvų protinį ir fizinį darbą, laikytis tokios dietos sudėtinga ir net nepatariama. Kopenhagos dietos (ir apskritai visų dietų) laikytis nerekomenduojama ir sergantiesiems ar ką tik pasveikusiems žmonėms. Ligonių imuninė sistema būna nusilpusi, todėl padidėja tikimybė susirgti dar kartą. Mažo kaloringumo dietos taip pat gali būti inkstų ir žarnyno ligų pasekmė.

Nepaisant visų išvardintų trūkumų, Kopenhagos dietos besilaikiusių žmonių atsiliepimai ‒ puikūs, nes rezultatas akivaizdus. Be to, nustojus laikytis dietos dingę kilogramai nebegrįš (nėra „jo-jo“ efekto).

Dar vienas Kopenhagos dietos privalumas ‒ stipriai pagreitėja medžiagų apykaita, o ištirpę riebalai nesugrįžta du metus. Taigi po kurio laiko pakartotinis dietos laikymasis atneš dar geresnių rezultatų. O moterims aktualu ir tai, kad laikantis Kopenhagos dietos nyksta celiulitas.

Taisyklės, kurių būtina laikytis

* Kopenhagos dietos laikytis galima tik 13 dienų.
* Valgyti reikia tris kartus per dieną, visada tuo pačiu metu. Pusryčius rekomenduojama suvalgyti iki 9 val., pietus ‒ 12‒14 val., o vakarienę ‒ 17‒18 val.
* Būtina valgyti tik valgiaraštyje nurodytus produktus ir jų nekeisti kitais.
* Išgerti ne mažiau nei 2 l vandens per dieną.
* Nevartoti druskos ar kitų prieskonių.
* Griežtai draudžiama vartoti alkoholį, saldumynus ir kitus užkandžius.
* Keptas maistas taip pat griežtai draudžiamas.
* Jei po šešių dietos dienų suklupote, dietą būtina nutraukti. Kitą kartą jos laikytis galėsite pradėti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Kitaip trokštamų rezultatų nepasieksite.
* Norint galima sukeisti pietų ir vakarienės valgiaraštį, tačiau nepainioti dienų.
* Rekomenduojama papildomai gerti vitaminų ir mineralų, kad organizmas nenusilptų.
* Sėkmingai įveikus dietą, ją kartoti galima tik po dviejų metų.
* Baigus laikytis dietos, suvartojamų kalorijų skaičių reikia didinti palaipsniui, kad organizmui nebūtų šoko, o nukritę kilogramai ‒ nesugrįžtų.

KOPENHAGOS DIETOS MENIU

1 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai ir 400 g virtų špinatų, 1 pomidoras.
Vakarienė: 200 g jautienos ir 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

2 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 250 g kumpio ir natūralaus jogurto indelis.
Vakarienė: 200 g jautienos ir 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

3 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai, 100 g lieso kumpio ir 150 g salotų.
Vakarienė: pomidoras, virtas salieras ir vaisius (pasirinktinai: obuolys, apelsinas ar kriaušė).

4 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: natūralaus jogurto indelis ir 200 ml apelsinų sulčių.
Vakarienė: kietai virtas kiaušinis, tarkuota morka, 250 g (rekomenduojama olandiško).

5 diena

Pusryčiai: tarkuota morka.
Pietūs: 200 g virtos žuvies su šaukštu sviesto ir citrinos sultimis.
Vakarienė: 250 g jautienos su trintu salieru.

6 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai ir tarkuota morka.
Vakarienė: 300 g vištienos ir 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

7 diena

Pusryčiai: arbatos puodelis be cukraus.
Pietūs: tik vanduo.
Vakarienė: 200 g ėrienos ir obuolys.

8 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai ir 400 g virtų špinatų, pomidoras.
Vakarienė: 200 g jautienos, 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

9 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 250 g kumpio ir natūralaus jogurto indelis.
Vakarienė: 250 g jautienos, 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

10 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai, 100 g lieso kumpio ir salotos.
Vakarienė: pomidoras, virtas salieras ir vaisius (pasirinktinai: obuolys, apelsinas ar kriaušė).

11 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: natūralaus jogurto indelis ir 200 ml apelsinų sulčių.
Vakarienė: vienas kietai virtas kiaušinis, tarkuota morka ir 250 g sūrio (rekomenduojama olandiško).

12 diena

Pusryčiai: tarkuota morka.
Pietūs: 200 g virtos žuvies su šaukštu sviesto ir citrinos sultimis.
Vakarienė: 250 g jautienos su trintu salieru.

13 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai ir tarkuota morka.
Vakarienė: nieko.

Taigi, žinote griežtas Kopenhagos dietos taisykles, jos privalumus ir trūkumus, gana kuklų valgiaraštį, todėl belieka palinkėti valios, stiprybės ir gerų rezultatų ryžtingiesiems. Sėkmės!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kaip atskirti gripą nuo peršalimo? 9 požymiai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo - vystosi lėtai.

Krūtis didinti yra pigiau, nei mažinti – ko dar nežinojote apie plastines operacijas? (1)

Geriau jaustis ir būti patrauklesniam kitiems – šis noras žinomas visiems. Jei gamta neapdovanojo tokia išvaizda, kad būtum ja patenkintas, dažnai gali padėti plastinės chirurgijos specialistai.

Į kalnus tūkstančius išvedęs 75-erių keliautojas: senatvės gyvenime nėra

Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas, sporto renginių organizatorius Algimantas Jucevičius (75 m.) dažnai kartoja, kad senatvės žmogaus gyvenime nėra.

Mitybos specialistė: vegetarai saugo sveikatą ar žaloja? (3)

Kasmet vis labiau populiarėjant sveikai mitybai, nuolat girdime apie naujas dietas, mitybos planus. Daugėja žmonių propaguojančių vegetarizmą ne tik dėl etinių sumetimų, bet teigia, kad tai sveikiau. Ar visuomet taip ir yra?

Jaučiate tingulį? Tai gali būti rimtų ligų požymis

Apėmusi tinginystė ir nenoras ką veikti – kai kada šie simptomai reiškia ne charakterio ydą, o tikrų tikriausią ligą.

Norite išvengti gripo? Vos vieno įpročio atsisakymas gerokai sumažins šią riziką

Aštuonias iš dešimties infekcinių ligų perduodame per nešvarias rankas.

Alergija šalčiui – kas tai ir kaip nuo jos apsisaugoti?

Trindami šaltyje įraudusius skruostus ir nuo žvarbos patinusias rankas nejučia imame svarstyti – gal tai alergija šalčiui? Kuo skiriasi alergija nuo dilgėlinės, o dilgėlinė – nuo paprasto jautrumo?

Mitai apie riebalus arba kodėl reikia liautis skaičiuoti kalorijas

Šiame tekste rasite visą informaciją, kurią būtina žinoti apie produktus, kurių sudėtyje gausu riebalų. Nors dar prieš kelerius metus mokslininkai ir dietologai iš esmės reabilitavo riebalus, daugelis vis dar nepatikliai žvelgia į šį maisto komponentą.

Pagrindiniai glitimo netoleravimo požymiai

Laikas išsklaidyti mitus dėl pagrindinio XXI a. alergeno. Neretai tenka išgirsti itin populiarų verdiktą – glitimo netoleravimas, tačiau kažin ar visi suvokia, ką tai iš tikrųjų reiškia.

Ryšys tarp vitamino A ir moters išvaizdos

Štai 9 naudingi, tačiau tuo pačiu ir nerimą keliantys faktai apie šį itin populiarų antioksidantą.