Druska: 100 pagiriamųjų žodžių ir liaudies receptai sveikatos bei grožio srityse

Druska turi gana prieštaringą reputaciją – su duona ir druska pasitinkami garbingiausi svečiai, tačiau ji vadinama ir baltąja mirtimi. Kiek druskos mums reikia ir ar reikia apskritai?

Nors teigiama, kad pirmykščiai žmonės puikiausiai apsiėjo be druskos, tvirtinti, kad dėl to buvo labai sveiki ir gyveno ilgai, tikrai negalėtume. Abejonių turbūt nekelia tik viena – druską jie pradėjo vartoti anaiptol ne gydymo tikslais, o pastebėję, kad ši gerina maisto skonį ir ilgiau išlaiko jį nesugedusį.

Kad ir kaip ten būtų, tai žmonija daro jau mažiausiai 4 tūkst. metų. Druskos svarbą rodo įvairūs papročiai, ritualai, posakiai. „Myliu kaip druską“ sakoma, kai norima parodyti, kad be žmogaus gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas. „Suvalgyti kartu pūdą druskos“ reiškia pažinti žmogų iš esmės, įgyti abipusį pasitikėjimą (beje, pūdą, t. y. 16 kg, 2 žmonės turėtų įveikti per 4-erius metus). Senovėje druska buvo netgi tapusi piniginiu ekvivalentu, o japonai iki šiol turi ir garbina druskos dievą.

Iš ko susideda šis gamtos stebuklas? Iš tikrųjų nieko itin stebuklinga jame nėra. Standartinė druska – paprasčiausias natrio chloridas. Dėl to natrio ir verda didžiausios aistros: vieni sako, kad jis būtinas, kiti – kad nereikalingas.

Tikri ir tariami pavojai

Gydytojai ir dietologai vieningai laikosi pozicijos – druskos reikia vartoti mažiau, nes ji didina kraujospūdį, sukelia hipertenziją ir yra pavojinga širdies ligomis sergantiems žmonėms. Ir ne tik jiems. Gydytoja dietologė medicinos mokslų daktarė Edita Gavelienė įsitikinusi, kad žmogus puikiausiai gali išsiversti ir be natrio chlorido.

„Tam tikras natrio kiekis kūne turi būti, bet dažniau būna perteklius, dėl to kenčia širdies ir kraujagyslių, šalinimo sistemos, – sako ji. – Neįsivaizduoju, kaip turi maitintis žmogus, kad pajustų druskos trūkumą, juk jos yra daugumoje pramoniniu būdu ruoštų produktų, net ir paprasčiausioje duonoje. Be to, natrio yra ne tik druskoje – jo galime gauti ir, tarkim, iš petražolių. Druskos sveikam žmogui per dieną užtenka vieno arbatinio šaukštelio (5, 6 g), o pagal faktinius tyrimus Lietuvoje žmonės suvartoja daugiau nei 15 g, taigi du tris kartus viršija normą.“

Shutterstock nuotr.
Kad druska turi įtakos kraujospūdžiui, pastebėta jau prieš kelis tūkstančius metų, apie tai rašoma senuosiuose kinų, egiptiečių šaltiniuose. Kovoti su druska itin aktyviai imta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Ji vadinta baltąja mirtimi, žudike, daugelyje šalių masiškai pradėtos vykdyti druskos mažinimo programos, išpopuliarėjo bedruskės dietos. Tačiau puolimas skatina kontrpuolimą – 1986 m. pradėta vykdyti ir pasaulinė tiriamųjų darbų programa „Interdruska“ (joje dalyvavo 52 mokslinio tyrimo centrai 32 šalyse). Paaiškėjo, kad, druskos ėmus vartoti gerokai mažiau (nuo 12 iki 3 g per dieną), kraujospūdis sumažėjo tik nedaugeliui žmonių. Vartoti mažiau druskos – tai tik viena iš sąlygų siekiant sumažinti kraujospūdį. Labai svarbu ir reguliuoti svorį, užsiiminėti fizine veikla.

Beje, panašios pozicijos laikosi ir kulinaras Liutauras Čeprackas. Jis maisto be druskos tiesiog neįsivaizduoja: „Aš sergu hipertenzija ir vartoju daug druskos, bet nepastebėjau, kad tai kaip nors veiktų mano kraujospūdį. Jei priaugu svorio, nesportuoju ir gyvenu pasyviai, kraujospūdis pakyla. Vos tik pradedu sportuoti, viskas susireguliuoja, tada galiu valgyti tą druską nors ir pūdais. Sportuot reikia, o ne druskos mažiau valgyt. O jeigu ir sportuosim, ir druskos mažinsim, ilgai netempsim.“

Vis dėlto Lietuvos širdies asociacijos prezidentė gydytoja kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė mano, kad spekuliuoti druskos tema ir teigti, esą jos galima valgyti kiek telpa, pavojinga.

„Negalima sakyti, kad druską reikia uždrausti, bet dabar natrio chlorido vartojama tikrai per daug, kone visi prieskoniai yra su druska, – tvirtina specialistė. – Sveikiems žmonėms nustatytos normos, bet kai kuriems, pavyzdžiui, tiems, kurių padidėjęs kraujospūdis ar kurie serga širdies nepakankamumu, druską ribojame griežčiau. Yra natrio chloridui genetiškai jautrių žmonių – jiems kraujospūdis pašoka net nuo mažo kiekio druskos, gali kilti hipertenzinė krizė. Šiam mineralui jautresnės tampa moterys menopauzės periodu, taip pat nutukę žmonės – ypač pilvinio nutukimo tipo, diabetikai ir sergantys metaboliniu sindromu. Kai skysčiai ima kauptis organizme, žmogus tinsta, sutrinka inkstų veikla. Šiuo atveju druską taip pat reikėtų riboti.“

Viena iš išeičių, anot gydytojos, yra vartoti druską su mažesniu kiekiu natrio. „Tam tikra dalis natrio chlorido gali būti pakeista jodidais arba kaliu. Tarkim, kalis kardiologijoje netgi rekomenduotinas“, – sako ji. Kalio chlorido galima įsigyti vaistinėse, vis dėlto į maistą jo dėti nelabai mėgstama dėl kartoko prieskonio.

Diskusijų kyla ir dėl druskos sąsajos su nutukimu. Dr. Fereydoonas Batmanghelidjas knygoje „Vanduo ir druska – jūsų sveikatos šaltinis“ rašo, kad bedruskio maisto žmogus suvalgo daugiau, nes organizmas, norėdamas papildyti natrio ir kitų mikroelementų atsargas, reikalauja daugiau valgio. Be to, neskaniu maistu sunkiau pasisotinti, vis norisi sukrimsti ką nors sūresnio.

Su tuo visiškai nesutinka gydytoja dr. E. Gavelienė: „Tyrimai rodo, kad nutukę žmonės kaip tik valgo daugiau druskos. Be to, bedruskis maistas nėra toks skanus, todėl jo suvalgoma mažiau.“

Druska
Druska
Shutterstock nuotr.
Kalbant apie druskas, kurios kaupiasi sąnariuose, reikia pastebėti, kad tai skirtingi dalykai – sąnariuose kaupiasi ne natrio chloridas, o šlapimo rūgšties druskos. Jei tikėsime dr. F. Batmanghelidju, saikingas druskos kiekis šiuo atveju netgi padėtų, nes ji šarmina organizmą. Kiti specialistai teigia, kad druska neleidžia pasišalinti šlapimui, o tai nėra gerai. Aišku viena, tikėtis, kad, sumažinus ar padidinus druskos kiekį, stipriai pasikeis sąnarių būklė, neverta.

Nusilpusiems ir nusiminusiems

Lietuva laikosi PSO standartų, pagal kuriuos druskos rekomenduojama vartoti 5 g per dieną ir pildyti ją jodu, nes dėl pastarojo trūkumo milijardas žmonių esą serga įvairiomis ligomis. Tokios bendros normos kelia ir abejonių. Tarkim, jodo trūkumas labai pastebimas Azijos, Afrikos bei Pietų Amerikos kalnuotuose rajonuose, čia iš esmės ir susitelkęs tas milijardas. Lietuvoje fiksuojamas labai nedidelis jodo trūkumas, tad kažin ar tikslinga vartoti vien joduotą druską. Be to, tokia keičia maisto skonį, nelabai tinka produktams konservuoti.

Panašiai galima pasakyti ir apie druskos kiekį – kartais jos reikia kiek daugiau, nei yra norma. Mat natris turi vieną unikalią ir svarbią savybę – padeda sulaikyti organizme vandenį. Todėl daugiau druskos siūloma vartoti itin karštuose kraštuose gyvenantiems žmonėms, taip pat – daug prakaituojant, sportuojant, karščiuojant, viduriuojant, kitaip tariant, visais atvejais, kai gresia dehidratacija. „Gyvybė prasidėjo vandenyne, o jo vanduo yra sūrus, – teigia vaistininkas Liudvikas Rulinskas. – Druskos yra visuose žmogaus organizmo skysčiuose: kraujyje, plazmoje, prakaite, ašarose. Kai organizmui jos stinga, pirmiausia sutrinka centrinės nervų sistemos, vėliau – skrandžio, žarnyno ir šlapimo pūslės veikla. Druskos tirpalas tinka apsinuodijus.“

Anot dr. F. Batmanghelidjo, su druskos trūkumu gali būti susijęs mėšlungis, šlapimo nelaikymas, ji turi ir antihistamininį poveikį, todėl tinka astmos priepuoliams palengvinti (reikia išgerti 2 stiklinės vandens ir uždėti ant liežuvio žiupsnelį druskos).

Kad tam tikrais atvejais druska gali būti vartojama kaip vaistas, sutinka ir gydytoja profesorė Ž. Petrulionienė: „Jei jauno žmogaus kraujospūdis nuolat žemas, užuot litrais gėręs kavą – ši tik padidina dehidrataciją, jis galėtų suvalgyti sūresnio maisto. Taip pat jei žmogus yra nusividuriavęs, išprakaitavęs, nusilpęs, jam į veną gali būti lašinami įvairūs druskų tirpalai.“

Ajovos universiteto (JAV) atlikti tyrimai patvirtino, kad valgomoji druska gerina nuotaiką, tonizuoja organizmą, todėl gali būti vartojama, kai kamuoja depresinė nuotaika, lėtinis nuovargis, mieguistumas. Stebuklų čia nėra: šiuos pojūčius neretai lemia žemas kraujospūdis, o druska jį pakelia. Liaudies medicinos atstovai pataria stiklinę pasūdyto vandens išgerti ir išsigandus. O štai jei žmogus jaučiasi nuolat nervingas, natrio chlorido geriau vengti.

Dėl dezinfekuojamo druskos poveikio darniai sutaria visi – išorinėms procedūroms natrio chlorido tirpalas tinka idealiai. „Vos tik pajuntu, kad skauda gerklę, iškart prasiskalauju ją druskos tirpalu – visada suveikia, – sako vaistininkas L. Rulinskas. –Silpnu druskos tirpalu tinka skalauti ir nosį, kai yra sloga, mat druska ne tik dezinfekuoja, bet ir padeda šalinti gleives. Tinka gydyti anginą, bronchitą. Pajutus pirmuosius peršalimo požymius, labai naudinga prieš miegą kojas pakaitinti druskos vonelėje, bet jei karščiuojate, to geriau nedaryti.“

Malonios procedūros

Šiltas sausos druskos kompresas padeda sergant ausies uždegimu, ramina sąnarių skausmus. Organizmui ypač naudingos druskų vonios – ne veltui sanatorijose jos įtraukiamos į visus gydomuosius kompleksus. Tokią galima pasidaryti ir pačiam – tereikia 35–38 °C temperatūros vandens vonioje ištirpinti 1 kg druskos ir pagulėti joje 15–20 minučių, ne ilgiau. Ir kas antrą ar trečią dieną. Kadangi druska stabdo kraujavimą, greitina žaizdų gijimo procesą, jos vonelės tinka ir sergantiems įvairiomis odos ligomis: neurodermitu, psoriaze ir kitomis.

Labiausiai vonioms, inhaliacijoms ir skalauti tinka jūros druska, nes savo sudėtimi yra artimiausia žmogaus kūno skysčiams. Galima ją papildyti eteriniais aliejais. Jei norite palengvinti kosulį, įpilkite į vonią eukaliptų ar pušų aliejaus, atsikratyti streso padės levandų, tonizuoti – apelsinų aliejus, nuraminti odą – ramunėlių nuoviras. Visų jų poveikį druska sustiprina, nes, anot ajurvedos specialistų, pagreitina medžiagų cirkuliaciją, leidžia joms giliau įsiskverbti.

200 litų už kilogramą

Druska druskai nelygu. Gurmanas L. Čeprackas sako, kad esame vargšai, nes net druskos Lietuvoje neįmanoma gauti įvairesnės: tik akmeninė ir smulki joduota. Pastaruoju metu itin daug kalbama apie Himalajų druską, šios rožinės gražuolės jau galima įsigyti ne tik specializuotose krautuvėlėse, bet ir didesniuose prekybos centruose. Teigiama, kad ji – pati sveikiausia ir švariausia pasaulyje, o atsirado prieš 500 milijonų metų, kai saulė išdžiovino milžinišką jūrą. Kad pasižymi daugybe naudingų savybių, tačiau, geriau pasigilinus, jos ne itin skiriasi nuo mūsų jau minėtų, būdingų bet kokiai druskai, – pradedant organizmo valymu, baigiant nuotaikos gerinimu. Teigiama, kad Himalajų druskoje yra 84 mikroelementai ir jų santykis toks pats kaip mūsų kraujyje, tačiau specialistai į tai žiūri atsargiai. Anot L. Čepracko, kažin ar gamtoje apskritai yra tiek daug naudingų elementų, o gydytoja E. Gavelienė pabrėžia: „Himalajų druska turi daugiau kai kurių mikroelementų: geležies, magnio, kalio, tačiau natrio kiekis joje nėra mažesnis, taigi jos perdozuoti taip pat kenksminga, kaip ir bet kurios kitos. Manau, stebuklingų galių ši druska „įgijo“ dėl to, kad kažkas panoro ją parduodamas užsidirbti.“

Ką gi – abu šie žmonės savaip teisūs. 2003 ir 2006 metais Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad apie 95 proc. Himalajų druskos sudaro natrio chloridas, o vietoj papildomų 84 mikroelementų joje yra tik 10. Ir ačiū Dievui, nes, anot mineralogo Michaelio Siemanno, žmogaus organizme apskritai tėra apie 30 mikroelementų. Jei druskoje būtų apie 80, jie būtų ne naudingi, o kenksmingi.

Virtuvės virtuozas L. Čeprackas nesutinka, kad lietuviai viską linkę persūdyti. „Priešingai, – sako jis, – kai ragauju Lietuvoje gamintą maistą, man nuolat trūksta druskos. Pamatytumėt, kokie sūrūs yra prancūzai!..“ Jis nesutinka ir su tuo, kad druska užgožia natūralų maisto skonį: „Druska padeda tam skoniui atsiskleisti, bedruskis maistas yra prėskas, neskanus.“ Kada sūdyti? „Nelygu, ko siekiat, – atsako kulinaras. – Tarkim, jei verdate daržoves ar mėsą ir norite, kad produktai išsaugotų savo skonį, kvapą, spalvą ir naudingas savybes, vandenį sūdykite gaminimo pradžioje, o jei verdate sultinį ir norite, kad naudingos medžiagos ištekėtų į jį, druskos įdėkite pabaigoje.“

Anot Liutauro, druska skirta ne vien sūdyti. „Druska yra tik druska, – sako kulinaras. – Atskirti, kokios rūšies ja pagardintas patiekalas beveik neįmanoma. Įvairovės pasigendu kitais tikslais – kulinarijoje druska dekoruojamas maistas, ji suteikia šiam tam tikrą tekstūrą, traškesį. Net paprasčiausius pjaustytus pomidorus užpylus alyvuogių aliejumi ir pabarsčius, tarkim, Maldono rankų darbo druska, patiekalui suteikiama pikantiškumo. Be to, ši druska yra mažiau sūri nei rafinuota. Universali. Man ji patinka labiausiai.“

Maldono druskos kristalai savo forma primena dribsnius. Įdomiai atrodo ir Raudonojoje jūroje randami Afaro perlai. Mažų dedama ant maisto, didelių – į vonią. Gurmanų itin mėgstama „fleur de sel“ (išvertus iš prancūzų k., „druskos gėlė“) susiformuoja jūros paviršiuje, o renkama rankomis. Dažniausiai Bretanėje, bet gali būti ir iš Kamargo (pelkėta vietovė Pietų Prancūzijoje, prie Viduržemio jūros), ši dar vadinama Kamargo druska. Juodoji išgaunama Indijoje, o spalvą jai suteikia sulfito, geležies ir kitų mikroelementų junginiai iš anglies ir lavos darinių. Šios rūšies druska pasižymi stipriu kiaušinių (sieros) skoniu ir kvapu. Itin vertinama Indijoje ir kitose Azijos šalyse, taip pat veganinės virtuvės mėgėjų – mat suteikia augaliniam maistui kiaušinių prieskonį.

Druska gali būti netgi rūkyta – sveikesnė ji dėl to nėra, bet suteikia maistui pikantiško skonio. Beje, druską lengviau skirstyti ne geografiškai, o pagal išgavimo ir apdirbimo būdus. Taigi gali būti iškastinė ir jūros. Pirmoji dažniausiai valoma, rafinuojama, smulkinama, nors ne visada. Antroji gali būti „verdama“: vanduo garinamas dirbtinai arba leidžiama jį natūraliai išgarinti saulei (tokia druska kur kas labiau vertinama ir paprastai žymima užrašu „solar salt“). Be abejo, pačia vertingiausia laikoma ta, kuri išsaugo savo natūralias savybes, spalvą ir formą. Tokia ir kainuoja daugiau. Tarkim, kilogramas minėtos gražuolės „fleur de sel“ kainuoja apie 80 dolerių (220 Lt), taigi vargu ar daug lietuvių galėtų jos įsigyti. L.Čepracko mėgstamos Maldono druskos galima gauti po 12 dolerių (33 Lt) už kilogramą.

Jūros druska vertinama dėl to, kad joje yra daugiau natūralaus jodo. Deja, jodas labai lakus elementas – kol druska patenka ant mūsų stalo, jo beveik nelieka. Tačiau jūros druskoje daugiau kitų mikroelementų, tad maistui, sveikatos ar grožio procedūroms geriau rinktis šią. Tokiame kontekste Himalajų druska atrodo bene geriausia – net jei ir neturi išskirtinių gydomųjų savybių, vis dėlto yra natūraliausia. Ir kaina „nesikandžioja“ – kilogramas kainuoja apie 16 litų. O dėl savo rožinės spalvos mums, ne itin įgudusiems vartotojams, ir atrodo egzotiškai, nors L. Čeprackas ja ir nesižavi.

Beje, žinote, kodėl brangesnė druska yra sveikesnė? Jau vien todėl, kad, taupydami ją, nepilsime saujomis – reikia ar nereikia.

Grožis
Grožis
Corbis/Scanpix
Kam dar naudojama druska?

Odai šveisti. Tam tinka rupesnė, bet ne per daug stambi druska – tokia gali subraižyti odą. Dažniausia maišoma su medumi, bet gali būti ir su kavos tirščiais, kūno prausikliu, aliejumi. Nušveitę odą, kruopščiai nuskalaukite.

Nuo pleiskanų. Sumaišykite 4 šaukštus druskos su trupučiu vandens ir įtrinkite į galvos odą. Palaikykite kelias minutes, iššukuokite ir išplaukite šampūnu.

Pedikiūrui daryti. Į šiltą vandenį įpilkite 250 g pieno, 250 g druskos, 5 lašus eterinio citrinų arba mėtų aliejaus. Vonelę darome 30–40 minučių. Dezinfekuoja ir minkština odą.

Nagams puoselėti. Jei nagai sluoksniuojasi ir lūžinėja, retkarčiais pamirkykite druskos vonelėje. Po to patepkite nerafinuotu šaltojo spaudimo alyvuogių aliejumi.

Aurai gerinti. Mazgodami grindis įpilkite druskos į vandenį – ne tik dezinfekuosite patalpą, bet ir pašalinsite blogą energiją.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis