Dar kartą apie depresiją: antidepresantai nėra vaistas, kuris tinka visiems

 (4)
Kaip ir visomis ligomis, taip ir depresija susergama ne iš karto. Ji turi savo priešistorę ir priežastis.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Depresija gali užklupti tiek jauną, tiek pagyvenusį ir labiau “myli” moteris. Į šį sutrikimą specialistai žiūri, kaip į sudėtinį, t.y. susijusį su biologiniais, socialiniais ir psichologiniais veiksniais.

Nors dabar masiškai skiriami vaistai depresijai gydyti – antidepresantai, tačiau depresijos mąstai auga ir daugiausiai pasikartojančios depresijos sąskaita. Vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje teigia, kad šie vaistai laukiamo teigiamo poveikio neduoda. Atsiranda naujų teorijų ir gydymo metodų, vyrauja nuomonė, kad reikia taikyti kompleksinį gydymą, į kurį įeina ne tik vaistai, bet ir psichologinė pagalba bei sveika gyvensena. Daugiau nei 60-ties pasaulyje priskaičiuojamų natūralios medicinos sričių atstovai teigia, kad yra ne vienas būdas depresija nesusirgti, o laiku susigriebus ligos pradžioje, apsieiti be vaistų.

Kaip atpažinti šią klastingą ligą

Pastaruoju metu pasaulyje stebima depresijos augimo tendencija, ji 10 kartų dažnesnė tarp tų, kurie gimė po 1945 m. nei tarp tų, kurie gimę anksčiau. Daug depresijos atvejų lieka nežinomų ir neatpažintų, nes žmonės dažnai galvoja, kad dėl slogios nuotaikos jiems nereikia kreiptis į gydytoją. Apie šią ligą reikia žinoti, nes ji labai klastinga ir gali baigtis savižudybe.

Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sukelti psichikos sutrikimai, kurie pasireiškia prislėgta nuotaika, mąstymo tempo sulėtėjimu, aktyvumo sumažėjimu ir tęsiasi ne mažiau, kaip vieną mėnesį. Yra ne viena depresijos forma. Svarbiausiai ją laiku atpažinti ir pradėti gydyti.

Klasikinę depresiją galima atpažinti iš šių požymių:

1. Prislėgta nuotaika. Žmogus sako, jog gyvenime nėra nieko gražaus, negali kartu su artimaisiais džiaugtis, liūdėti, negali adekvačiai reaguoti į susidariusias situacijas, išgyvena dėl savo pasikeitimo, jaučiasi našta kitiems, gali net nusižudyti.

2. Sulėtėjęs mąstymas. Žmogus dažnai pamini, kad negali mąstyti, galvoje tuščia, sunku reikšti ir formuluoti mintis.

3. Iniciatyvos stoka ir užslopinti judesiai. Žmogus skundžiasi, kad nieko negali daryti, jam sunku net atsikelti. Jo kalba skurdi, fragmentiška, o kalba tyliai, su giliais atodūsiais. Kenčiantieji nuo depresijos tampa pasyvūs ir juda per jėgą.

Prie šių požymių dar prisideda somatiniai depresijos požymiai:

* miego sutrikimai, kai anksti pabundama, sunku užmigti;
* apetito sumažėjimas iki visiško atsisakymo valgyti;
* moterims sutrinka mėnesinių ciklas arba jos visai išnyksta;
* svorio pakitimai: dažniau sumažėjimas arba padidėjimas;
* vidurių užkietėjimas;
* libido ir potencijos sumažėjimas;
* negalėjimas pajusti malonumą.

Kai depresija „apsimeta“ kitomis ligomis

Galima sirgti ne tik klasikine, bet ir kitokia depresija. Viena sunkiausiai nustatomų - slapta arba užmaskuota depresija. Tai depresijos forma, kuri „apsimeta“ kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais. Užmaskuotą depresiją sudėtinga nustatyti, nes jai nėra būdingi įprasti depresijos simptomai. Paprastai tokia depresija sergantis žmogus kreipiasi ne į psichiatrus, o į kitų sričių gydytojus, nes pats nemano, kad galėtų sirgti depresija. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais. Greta šių simptomų pasitaiko iniciatyvos stoka, nerimas, nuovargio bei sunkumo jausmas.

Kokios yra depresijos priežastys

* Žmonėms, kurių šeimoje buvo depresijos atvejų, pavojus susirgti depresija yra didesnis.

* Depresija gali atsirasti ilgai sergant lėtinėmis ligomis, pvz. išsėtine skleroze, onkologinėmis ligomis ir kt.

* Depresija dažnesnė hormonų persitvarkymo periodais (paauglystė, nėštumas, gimdymas ar menopauzė).

* Ją gali sukelti socialiniai faktoriai arba staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas, pavyzdžiui, išėjimas į pensiją, darbo praradimas, emigracija.

* Ilgalaikiai ir sunkūs psichologiniai išgyvenimai, pavyzdžiui, skyrybos, artimo žmogaus mirtis, stresas šeimoje, smurtas, patyčios.

* Ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (smegenų insultas, širdies infarktas, paralyžius ir kt.).

* Miego sutrikimai.

* Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiniais gėrimais.

* Naujausi tyrimai atskleidžia depresijos ir uždegimo kūne ryšį.

* Depresija dažnai lydi nerimą, t.y. žmogaus būdą žiūrėti į ateitį, matant tik pavojus. Depresija išsivysto tuomet, kai nerimaujantis žmogus praranda tikėjimą savimi, kad susitvarkys su šiais pavojaus ir …. pasiduoda.

Gydomi antidepresantais vėl atkrenta?

Depresija gydyti skiriami vaistai - antidepresantai, kurie pakeičia galvos smegenų cheminių medžiagų, dar vadinamą “neuromediatoriais” arba “neurotransmiteriais”, balansą. Jais gydoma, remiantis 1950 m. „serotonino teorija“, kuri teigia, kad depresiją sukelia per mažas “neuromediatoriaus” - serotonino kiekis smegenyse.

Tačiau bėgant metams ši teorija prarado mokslininkų pasitikėjimą, nes jai patvirtinti yra labai mažai įrodymų. Buvo atliktas eksperimentas ir sveikiems žmonėms dirbtinai sumažintas serotonino kiekis. Visi laukė, kol šie žmonės susirgs depresija. Bet taip neįvyko ir depresijos požymiai jiems neatsirado.

Tuomet iškilo klausimas, ar teisinga ‚serotonino teorija“, ar tikrai antidepresantai veikia? Taip, bet tik tiems žmonėms, kurių smegenyse yra didelis cheminių medžiagų disbalansas. 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, tik 20 iš 46 atvejų antidepresantai veikė geriau nei placebo. Taigi, vieni labiausiai perkami vaistai pasaulyje – antidepresantai nėra vaistas, kuris tinka visiems.

Dar vienas įdomus faktas, kad Lietuvos mokslininkų duomenimis, 2004-2009 m. laikotarpyje bendras depresijos atvejų skaičius išaugo 12 proc., bet iš jų pirmą kartą diagnozuojamos depresijos skaičius padidėjo nedaug, tuo tarpu pasikartojančios depresijos atvejų skaičius išaugo net 27 proc. Taip pat buvo nustatyta, kad geriant antidepresantus 70–80 proc. būklės pagerėjimą pasiekusių žmonių depresija pasikartoja vėl. Tiriamuoju laikotarpiu antidepresantų suvartojimas padidėjo 48 proc. Taigi, tyrimo rezultatai parodė, kad depresijos padidėjimą nulėmė pasikartojanti depresija. Kyla natūralus klausimas, kodėl daugėja pasikartojančios depresijos atvejų, daugiau vartojant antidepresantų?

Padės vaistai nuo uždegimo?

Gera naujiena yra ta, kad vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje dirba prie naujų teorijų, atranda naujas priemones, kurios padės atsisakyti per didelio antidepresantų naudojimo ir išvengti grėsmingo jų pašalinio poveikio, kaip nevirškinimas, galvos skausmai, nerimas, nemiga ir noras nusižudyti.

2017 metais atliktas mokslinis tyrimas Kembridžo psichiatrijos departamente parodė, kad priešuždegiminiai vaistai gali palengvinti depresijos simptomus. Mokslininkai pasinaudojo ankstesnių tyrimų atradimais, jog sergančiųjų depresija organizme dažnai randamas uždegimas. Iš tikrųjų, sergančiųjų depresija kraujyje buvo rastas didesnis kiekis citokinų – baltymų, dalyvaujančių uždegimo procese. Kembridžo mokslininkai ištyrė 5063 ligonių daugiau nei 20 – tyje tyrimų ir nustatė, kad žmonėms, kurie be depresijos dar sirgo lėtinėmis uždegiminėmis autoimuninėmis ligomis, pvz., reumatoidiniu artritu, ir vartojo uždegimą mažinančius vaistus, depresijos simptomai sumažėdavo. Tyrimo vadovo dr.Khandaker teigimu, trečdalio ligonių organizme, kurių depresijos neveikė antidepresantai, buvo rastas uždegimas. Jo nuomone, ateityje depresijai gydyti bus galima naudoti vaistus nuo uždegimo.

10 patarimų, kurie atitolins depresiją

Visai nesvarbu, kokios teorijos laikosi mokslininkai ir kokius vaistus siūlo. Žmogus visuomet sau gali padėti, gyvendamas sveikai.

Štai keli patarimai:
1. Vaikščiokite ar bėgiokite gryname ore mažiausiai 30 min. per dieną.
2. Sumažinkite arba visai atsisakykite cukraus maiste. Įrodyta, kad saldumynai tiesiogiai veikia depresijos išsivystymą.
3. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, augalinių riebalų, kurie mažina organizme uždegimą.
4. Atsisakykite alkoholio, nes jis sukelia depresiją.
5. Laikykitės dienos režimo, stenkitės užmigti apie 22 val., keltis iki 6 val. ryto.
6. Išmokite išsisakyti neišgyventas neigiamas emocijas ir jas aptarti su specialistu.
7. Medituokite ir mąstykite pozityviai. Jau seniai įrodyta, kad meditacija mažina stresą ir nerimą.
8. Apsupkite save draugais ir namiškiais, bendraukite. Stiprus socialinis bendravimas gerina žmogaus psichinę būklę.
9. Depresiją gydo geri darbai, pagalba vargstantiems, sergantiems, našlaičiams.
10. Pasitelkdami dvasinius mokymus, išmokite priimti viską, kas vyksta, visur matant Dievo valią.

30 natūralios medicinos metodų – stresui ir depresijai šalinti

Sunkiai atlaikydami greitą gyvenimo tempą ir stresą, žmonės jau imasi saugoti sveikatą, pasitelkdami natūralią mediciną ir sveiką gyvenseną. Visame pasaulyje šios sritys sparčiai populiarėja.

Remiantis statistika, 65 proc. Europos gyventojų teigia, kad jiems buvo taikomi natūralios medicinos metodai. Per paskutiniuosius metus apie 30-50 proc. Europos gyventojų patys naudojo vieną ar kitą natūralios medicinos metodą ir 10-20 proc. Europos gyventojų šiuos metodus paskyrė šiuolaikinės medicinos atstovas - gydytojas.

Stresui mažinti ir depresijai išvengti rekomenduojama naudoti natūralios medicinos metodus, kurie padeda nuraminti protą, emocijas ir padeda geriau jaustis, pvz., joga, meditacija, kvėpavimo praktikos, Tai chi, meno, muzikos terapijos ir kt. Šias ir kitas praktikas galėsite išbandyti festivalyje "Natūralios sveikatos ir jogos dienos 2017", kuris įvyks lapkričio 25-26 d. Šių metų tema - "Natūralus kelias iš streso ir depresijos", t.y. net 24 paskaitose ir 10 praktinių užsiėmimų ši tema bus gvildenama ir teikiami patarimai, pasitelkiant daugiau nei 30-ties natūralios medicinos sričių metodus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: tai yra didžiausia svorį metančių žmonių klaida (1)

Pasak mitybos specialistės Indrės Tursovės, viena dažniausiai pasitaikančių klaidų yra ta, kad žmonės, norėdami numesti svorio, pirmiausia visiškai išbraukia riebalus iš savo mitybos raciono

Gyvenimo be sporto neįsivaizduojanti pora: tai darome ne dėl gražaus kūno

Kad turėtume dailų kūną, turime sveikai maitintis ir daug sportuoti. Tai žinome visi, tačiau pasakyti lengva, o kur kas sunkiau tai ivykdyti. Motyvuojanti jauna pora – treneris Aurimas Šidiškis 28 m.) ir sporto entuziastė Simona Žitkauskaitė 26 m.) – pasakoja apie sportą drauge, sveiką gyvenimo būdą, tinkamą mitybą bei tai, kaip išlaikyti motyvaciją sportuojant.

Asmeninė trenerė Rūta Beišytė žino receptą, kaip pasiekti tobulą figūrą (1)

Asmeninė trenerė bei mitybos specialistė, knygos „Ideali figūra“ autorė Rūta Beišytė-Aminova (30) dalinasi patarimais kaip pasiekti savo idealią figūrą. Sveikos gyvensenos propaguotoja sako, jog vieno idealios figūros standarto nėra – kiekvienam žmogui ideali figūra yra skirtinga.

Kodėl vienas gėrė, valgė rūkytą mėsą, nesportavo ir gyveno šimtą metų, o kitas – ne

Ar gali vienas gydytojas išmanyti viską – endokrinologiją, mitybą, kineziterapiją, genetiką, ginekologiją? Funkcinės medicinos specialistė Algė Ivaškevičė mano, kad ne tik gali, bet ir privalo, nes tik suvokdami, kaip veikia visas organizmas, galime atrasti tinkamiausią kelią į sveikatą.

Tibeto pratimai ne tik padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų, bet ir grąžina gyvenimo džiaugsmą

Pasak Tibeto vienuolių, reguliariai atliekant Tibeto pratimus galima ne tik sustiprinti ar išsaugoti puikią fizinę būklę, raumenų tonusą, atsikratyti nereikalingų kilogramų, tapti judresniu, bet ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą.

Ar maisto netoleravimą sukelia tik gliutenas?

Ar gali sveikas maistas tapti jūsų slaptu priešu? Vis tik taip atsitinka, kai organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų ir prasideda įvairūs uždegiminiai procesai, kurie gali tapti lėtiniais. Tuomet dažnai pučia pilvą, lydi nuovargis, jaučiami įvairūs skausmai, išberia odą ar net pradeda augti svoris.

Pažangios technologijos leis susilaukti kūdikio ir vyresniame amžiuje

Nevaisingumo gydymo srityje – revoliucingas proveržis.

Moterys ir vyrai skirtingai serga vėžiu – kodėl taip yra?

Specialistai pastebi, kad vyrų ir moterų sirgimas onkologinėmis ligomis gana skirtingas įvairiais aspektais. Ir tam paaiškinti vis daugėja naujausiais mokslo pasiekimais pagrįstų argumentų.

Apie ką jus įspėja tinstančios kojos?

Yra žmonių, kurie sulaukę vasaros karščių su malonumu prisimena žiemos šalčius. Ne tik lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms karščiai neretai kelia fizinį diskomfortą.

Po mokslininkų tyrimų: ar tikrai mėsos vartojimas didina ankstyvos mirties riziką? (1)

Daugelis neįsivaizduojame pietų lėkštės be mėsos. Valgome ir graužiame save: „Vegetaru tapčiau, sveikesnis būčiau“. Vis dėlto valgyti mėsą ar ne? Ką pataria mokslininkai?