Dar kartą apie depresiją: antidepresantai nėra vaistas, kuris tinka visiems

 (4)
Kaip ir visomis ligomis, taip ir depresija susergama ne iš karto. Ji turi savo priešistorę ir priežastis.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Depresija gali užklupti tiek jauną, tiek pagyvenusį ir labiau “myli” moteris. Į šį sutrikimą specialistai žiūri, kaip į sudėtinį, t.y. susijusį su biologiniais, socialiniais ir psichologiniais veiksniais.

Nors dabar masiškai skiriami vaistai depresijai gydyti – antidepresantai, tačiau depresijos mąstai auga ir daugiausiai pasikartojančios depresijos sąskaita. Vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje teigia, kad šie vaistai laukiamo teigiamo poveikio neduoda. Atsiranda naujų teorijų ir gydymo metodų, vyrauja nuomonė, kad reikia taikyti kompleksinį gydymą, į kurį įeina ne tik vaistai, bet ir psichologinė pagalba bei sveika gyvensena. Daugiau nei 60-ties pasaulyje priskaičiuojamų natūralios medicinos sričių atstovai teigia, kad yra ne vienas būdas depresija nesusirgti, o laiku susigriebus ligos pradžioje, apsieiti be vaistų.

Kaip atpažinti šią klastingą ligą

Pastaruoju metu pasaulyje stebima depresijos augimo tendencija, ji 10 kartų dažnesnė tarp tų, kurie gimė po 1945 m. nei tarp tų, kurie gimę anksčiau. Daug depresijos atvejų lieka nežinomų ir neatpažintų, nes žmonės dažnai galvoja, kad dėl slogios nuotaikos jiems nereikia kreiptis į gydytoją. Apie šią ligą reikia žinoti, nes ji labai klastinga ir gali baigtis savižudybe.

Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sukelti psichikos sutrikimai, kurie pasireiškia prislėgta nuotaika, mąstymo tempo sulėtėjimu, aktyvumo sumažėjimu ir tęsiasi ne mažiau, kaip vieną mėnesį. Yra ne viena depresijos forma. Svarbiausiai ją laiku atpažinti ir pradėti gydyti.

Klasikinę depresiją galima atpažinti iš šių požymių:

1. Prislėgta nuotaika. Žmogus sako, jog gyvenime nėra nieko gražaus, negali kartu su artimaisiais džiaugtis, liūdėti, negali adekvačiai reaguoti į susidariusias situacijas, išgyvena dėl savo pasikeitimo, jaučiasi našta kitiems, gali net nusižudyti.

2. Sulėtėjęs mąstymas. Žmogus dažnai pamini, kad negali mąstyti, galvoje tuščia, sunku reikšti ir formuluoti mintis.

3. Iniciatyvos stoka ir užslopinti judesiai. Žmogus skundžiasi, kad nieko negali daryti, jam sunku net atsikelti. Jo kalba skurdi, fragmentiška, o kalba tyliai, su giliais atodūsiais. Kenčiantieji nuo depresijos tampa pasyvūs ir juda per jėgą.

Prie šių požymių dar prisideda somatiniai depresijos požymiai:

* miego sutrikimai, kai anksti pabundama, sunku užmigti;
* apetito sumažėjimas iki visiško atsisakymo valgyti;
* moterims sutrinka mėnesinių ciklas arba jos visai išnyksta;
* svorio pakitimai: dažniau sumažėjimas arba padidėjimas;
* vidurių užkietėjimas;
* libido ir potencijos sumažėjimas;
* negalėjimas pajusti malonumą.

Kai depresija „apsimeta“ kitomis ligomis

Galima sirgti ne tik klasikine, bet ir kitokia depresija. Viena sunkiausiai nustatomų - slapta arba užmaskuota depresija. Tai depresijos forma, kuri „apsimeta“ kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais. Užmaskuotą depresiją sudėtinga nustatyti, nes jai nėra būdingi įprasti depresijos simptomai. Paprastai tokia depresija sergantis žmogus kreipiasi ne į psichiatrus, o į kitų sričių gydytojus, nes pats nemano, kad galėtų sirgti depresija. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais. Greta šių simptomų pasitaiko iniciatyvos stoka, nerimas, nuovargio bei sunkumo jausmas.

Kokios yra depresijos priežastys

* Žmonėms, kurių šeimoje buvo depresijos atvejų, pavojus susirgti depresija yra didesnis.

* Depresija gali atsirasti ilgai sergant lėtinėmis ligomis, pvz. išsėtine skleroze, onkologinėmis ligomis ir kt.

* Depresija dažnesnė hormonų persitvarkymo periodais (paauglystė, nėštumas, gimdymas ar menopauzė).

* Ją gali sukelti socialiniai faktoriai arba staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas, pavyzdžiui, išėjimas į pensiją, darbo praradimas, emigracija.

* Ilgalaikiai ir sunkūs psichologiniai išgyvenimai, pavyzdžiui, skyrybos, artimo žmogaus mirtis, stresas šeimoje, smurtas, patyčios.

* Ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (smegenų insultas, širdies infarktas, paralyžius ir kt.).

* Miego sutrikimai.

* Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiniais gėrimais.

* Naujausi tyrimai atskleidžia depresijos ir uždegimo kūne ryšį.

* Depresija dažnai lydi nerimą, t.y. žmogaus būdą žiūrėti į ateitį, matant tik pavojus. Depresija išsivysto tuomet, kai nerimaujantis žmogus praranda tikėjimą savimi, kad susitvarkys su šiais pavojaus ir …. pasiduoda.

Gydomi antidepresantais vėl atkrenta?

Depresija gydyti skiriami vaistai - antidepresantai, kurie pakeičia galvos smegenų cheminių medžiagų, dar vadinamą “neuromediatoriais” arba “neurotransmiteriais”, balansą. Jais gydoma, remiantis 1950 m. „serotonino teorija“, kuri teigia, kad depresiją sukelia per mažas “neuromediatoriaus” - serotonino kiekis smegenyse.

Tačiau bėgant metams ši teorija prarado mokslininkų pasitikėjimą, nes jai patvirtinti yra labai mažai įrodymų. Buvo atliktas eksperimentas ir sveikiems žmonėms dirbtinai sumažintas serotonino kiekis. Visi laukė, kol šie žmonės susirgs depresija. Bet taip neįvyko ir depresijos požymiai jiems neatsirado.

Tuomet iškilo klausimas, ar teisinga ‚serotonino teorija“, ar tikrai antidepresantai veikia? Taip, bet tik tiems žmonėms, kurių smegenyse yra didelis cheminių medžiagų disbalansas. 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, tik 20 iš 46 atvejų antidepresantai veikė geriau nei placebo. Taigi, vieni labiausiai perkami vaistai pasaulyje – antidepresantai nėra vaistas, kuris tinka visiems.

Dar vienas įdomus faktas, kad Lietuvos mokslininkų duomenimis, 2004-2009 m. laikotarpyje bendras depresijos atvejų skaičius išaugo 12 proc., bet iš jų pirmą kartą diagnozuojamos depresijos skaičius padidėjo nedaug, tuo tarpu pasikartojančios depresijos atvejų skaičius išaugo net 27 proc. Taip pat buvo nustatyta, kad geriant antidepresantus 70–80 proc. būklės pagerėjimą pasiekusių žmonių depresija pasikartoja vėl. Tiriamuoju laikotarpiu antidepresantų suvartojimas padidėjo 48 proc. Taigi, tyrimo rezultatai parodė, kad depresijos padidėjimą nulėmė pasikartojanti depresija. Kyla natūralus klausimas, kodėl daugėja pasikartojančios depresijos atvejų, daugiau vartojant antidepresantų?

Padės vaistai nuo uždegimo?

Gera naujiena yra ta, kad vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje dirba prie naujų teorijų, atranda naujas priemones, kurios padės atsisakyti per didelio antidepresantų naudojimo ir išvengti grėsmingo jų pašalinio poveikio, kaip nevirškinimas, galvos skausmai, nerimas, nemiga ir noras nusižudyti.

2017 metais atliktas mokslinis tyrimas Kembridžo psichiatrijos departamente parodė, kad priešuždegiminiai vaistai gali palengvinti depresijos simptomus. Mokslininkai pasinaudojo ankstesnių tyrimų atradimais, jog sergančiųjų depresija organizme dažnai randamas uždegimas. Iš tikrųjų, sergančiųjų depresija kraujyje buvo rastas didesnis kiekis citokinų – baltymų, dalyvaujančių uždegimo procese. Kembridžo mokslininkai ištyrė 5063 ligonių daugiau nei 20 – tyje tyrimų ir nustatė, kad žmonėms, kurie be depresijos dar sirgo lėtinėmis uždegiminėmis autoimuninėmis ligomis, pvz., reumatoidiniu artritu, ir vartojo uždegimą mažinančius vaistus, depresijos simptomai sumažėdavo. Tyrimo vadovo dr.Khandaker teigimu, trečdalio ligonių organizme, kurių depresijos neveikė antidepresantai, buvo rastas uždegimas. Jo nuomone, ateityje depresijai gydyti bus galima naudoti vaistus nuo uždegimo.

10 patarimų, kurie atitolins depresiją

Visai nesvarbu, kokios teorijos laikosi mokslininkai ir kokius vaistus siūlo. Žmogus visuomet sau gali padėti, gyvendamas sveikai.

Štai keli patarimai:
1. Vaikščiokite ar bėgiokite gryname ore mažiausiai 30 min. per dieną.
2. Sumažinkite arba visai atsisakykite cukraus maiste. Įrodyta, kad saldumynai tiesiogiai veikia depresijos išsivystymą.
3. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, augalinių riebalų, kurie mažina organizme uždegimą.
4. Atsisakykite alkoholio, nes jis sukelia depresiją.
5. Laikykitės dienos režimo, stenkitės užmigti apie 22 val., keltis iki 6 val. ryto.
6. Išmokite išsisakyti neišgyventas neigiamas emocijas ir jas aptarti su specialistu.
7. Medituokite ir mąstykite pozityviai. Jau seniai įrodyta, kad meditacija mažina stresą ir nerimą.
8. Apsupkite save draugais ir namiškiais, bendraukite. Stiprus socialinis bendravimas gerina žmogaus psichinę būklę.
9. Depresiją gydo geri darbai, pagalba vargstantiems, sergantiems, našlaičiams.
10. Pasitelkdami dvasinius mokymus, išmokite priimti viską, kas vyksta, visur matant Dievo valią.

30 natūralios medicinos metodų – stresui ir depresijai šalinti

Sunkiai atlaikydami greitą gyvenimo tempą ir stresą, žmonės jau imasi saugoti sveikatą, pasitelkdami natūralią mediciną ir sveiką gyvenseną. Visame pasaulyje šios sritys sparčiai populiarėja.

Remiantis statistika, 65 proc. Europos gyventojų teigia, kad jiems buvo taikomi natūralios medicinos metodai. Per paskutiniuosius metus apie 30-50 proc. Europos gyventojų patys naudojo vieną ar kitą natūralios medicinos metodą ir 10-20 proc. Europos gyventojų šiuos metodus paskyrė šiuolaikinės medicinos atstovas - gydytojas.

Stresui mažinti ir depresijai išvengti rekomenduojama naudoti natūralios medicinos metodus, kurie padeda nuraminti protą, emocijas ir padeda geriau jaustis, pvz., joga, meditacija, kvėpavimo praktikos, Tai chi, meno, muzikos terapijos ir kt. Šias ir kitas praktikas galėsite išbandyti festivalyje "Natūralios sveikatos ir jogos dienos 2017", kuris įvyks lapkričio 25-26 d. Šių metų tema - "Natūralus kelias iš streso ir depresijos", t.y. net 24 paskaitose ir 10 praktinių užsiėmimų ši tema bus gvildenama ir teikiami patarimai, pasitelkiant daugiau nei 30-ties natūralios medicinos sričių metodus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Baltymais praturtinta morkų ir imbiero sriuba

„Labai mėgstu gaminti ir dažnai eksperimentuoju su įvairiais maisto produktais, jų deriniais,“ – sako lengvaatletė Airinė palšytė, mėgstanti patiekalus praturtinti baltymais.

Vaistininkas V. Pauliukevičius: į vaistinę žmonės ateina ir išsikalbėti

Daugiau nei penkias dešimtis savo gyvenimo metų Vladas Pauliukevičius (80 m.) atidavė vaistinei ir įvairių negalavimų kamuojamiems druskininkiečiams. Į pensiją išėjęs ilgametis vaistininkas pasakoja apie anų laikų vaistų gamybos taisykles ir pasitikėjimo specialistu svarbą.

17 dalykų, apie kuriuos verta susimąstyti, kad ateityje jaustumėtės geriau (4)

Vienas interneto portalas atliko vyresnių nei 50 m. žmonių apklausą apie tai, ką jie patartų 30-mečiams. Patarimai – labai paprasti, bet tuo pačiu teisingi ir išmintingi. Patariame įsiklausyti į vyresnių žmonių patarimus.

Mokslininkai atskleidė paprastus triukus, padėsiančius maitintis sveikiau

Ar žinote, kas lemia jūsų maisto pasirinkimą? Tai ne tik vaizdas, skonis ir kvapas, bet ir tai, ar maistas yra pasiekiamas ranka, ar jis pateiktas tinkamo dydžio porcija, ar jį patogu valgyti ir ar turime jį papildomai apdoroti bei paruošti. Bent jau taip teigia Danijos mokslininkai.

Julija Janus kviečia sergantiesiems vėžiu padovanoti Viltį

Mūsų niekas nemokė, kaip suteikti psichologinę pagalbą žmogui, išgirdusiam mirtinos ligos nuosprendį.

Mitybos specialistė: riebalų bijoti nereikia, svarbu pasirinkti tinkamus

Riebalai yra būtini mūsų organizmui – jie suteikia sotumo jausmą, su jais gauname riebaluose tirpių vitaminų. Tačiau netinkamas ar per didelis tam tikrų riebalų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimų.

105 metų sulaukusio daktaro Shigeaki Hinoharos ilgaamžiškumo taisyklės (1)

Daktaras Shigeaki Hinohara – vienas iš tų, kuriam Japonija yra dėkinga už ilgaamžiškumą. Jis ir pats yra neįtikėtinai aktyvios senatvės pavyzdys: sulaukęs 75 metų parašė ir publikavo daugiau kaip 150 knygų, o sulaukęs šimto – toliau gydė žmones ir skaitė paskaitas.

Dar kartą apie depresiją: antidepresantai nėra vaistas, kuris tinka visiems (4)

Kaip ir visomis ligomis, taip ir depresija susergama ne iš karto. Ji turi savo priešistorę ir priežastis.

Plastikos chirurgas: jei vienintelis pacientės noras – geriau atrodyti asmenukėse, skalpelio į rankas neimu (4)

Jau 15 metų moterų grožio paslaptis saugantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Martynas Norkus neabejoja, kad šioje srityje išmanyti žmonių psichologiją yra ne mažiau svarbu nei chirurgijos subtilybes.