Populiariausi šių dienų straipsniai:
- Kokie džinsai madingi pavasarį
- Trys stangraus pilvuko draugai
- Karalienių grožio paslaptys ir jaunystės receptai
- Meksikietiška sriuba
Lietuva viena iš nedaugelio ES valstybių, kurioje žmonės mažiausiai laiko ir dėmesio skiria sveikatos profilaktikai ir dažniausiai apie sveikatos patikrą pagalvoja tik tuomet, kai rimtai suserga. O be reikalo. Profilaktiniai patikrinimai tam ir skirti, kad liga būtų diagnozuota anksčiau, lengviau bei greičiau pagydoma, išvengiama rimtų ligos komplikacijų ir, be abejo, ligos gydymas kainuotų mažiau.
Apie profilaktinius sveikatos tyrimus kalbamės su Kauno klinikos ,,Bendrosios medicinos praktika" šeimos klinikos gydytoja Edita Gecevičiene.
Koks yra lietuvių požiūris į sveikatos patikrą?
Profilaktiniai patikrinimai prasideda vos gimus kūdikiui, kuomet kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus kas mėnesį privaloma parodyti šeimos gydytojui. Tuo laikotarpiu atliekami ūgio bei svorio matavimai, stebimas psichomotorinis vaiko vystymasis. Apie 5 kūdikio gyvenimo mėnesį rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą dėl mažakraujystės. Taip pat pirmuoju gyvenimo pusmečiu, sutikus tėveliams, atliekami profilaktiniai skiepai. Nuo 6 mėnesių iki 1 – erių metukų vaikutį reiktų tikrinti kas 2– 3 mėnesius. Vyresnius vaikus rekomenduojama tikrinti kartą per metus. Tėvelius, auginančius 6- 14 metų vaikus, kviečiame pasinaudoti krūminių dantų karieso profilaktikos programa (dantų padengimas silantais).
Nuo 2005 m. birželio mėn. 9d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu visi tėvai ar globėjai, auginantys mokyklinio amžiaus vaikus, privalo kartą per metus atvesti juos pas šeimos gydytoją profilaktinei apžiūrai. Tačiau kiekvienais metais susiduriame su tėvelių gan atsainiu požiūriu į šiuos patikrinimus. Dažnai laukiama paskutinės dienos, į patikrinimus žiūrima formaliai. Šie patikrinimai atliekami visus metus, tad nereikėtų laukti paskutinės minutės.
Kokios yra LR sveikatos ministerijos patvirtintos prevencijos (profilaktinės) sveikatos patikros programos?
Šiai dienai pacientams yra siūlomos šešios nemokamos prevencinės sveikatos patikrų programos, finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis:
1) Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa
Visos moterys nuo 25 metų iki 60 metų amžiaus kviečiamos apsilankyti pas ginekologą bei atlikti PAP testą. Šis tyrimas atliekamas kartą per 3 metus, yra nesudėtingas ir visiškai neskausmingas. Jis padeda aptikti pakitusias (atipines) ląsteles, kurios, bėgant metams, gali virsti navikinėmis.
2) Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa
50-69 metų amžiaus moterims atliekamos mamogramos kartą per 2 metus. Tai radiologinis tyrimas. Jo metu krūtis lengvai suspaudžiama tarp plokštelių. Šiuolaikiniai mamografai padeda aptikti ligą dar tuomet, kuomet paprastos apčiuopos būdu nieko nejaučiame. Ypač reiktų susirūpinti moterims, kurių šeimoje yra buvę krūties vėžio atvejų.
3) Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
Vyrų tarpe populiari prostatos vėžio profilaktikos programa, pradėta vykdyti 2006 metais. Jos metu imamas kraujo tyrimas specifinio antigeno (PSA) kiekiui nustatyti. Radus padidintą PSA kiekį, pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytoją urologą. PSA tyrimas atliekamas kartą per 2 metus vyrams 50-75 metų amžiuje. Jei paciento tėvui ar broliui buvo diagnozuotas prostatos vėžys, tuomet tokiam pacientui profilaktini tikrinimas pradedamas nuo 45 metų amžiaus.
4) Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
Šios ligos prevencijos programa padeda užklupti ligą ankstyvose stadijose, kuomet gydymas yra efektyvus. Atliekamas slapto kraujavimo testas. Gavus teigiamą atsakymą, pacientai nukreipiami endoskopiniam žarnyno ištyrimui. Visus, kam 50-74 metai, kviečiami pasitikrinti. Slapto kraujavimo testas yra atliekamas kartą per 2 metus.
5) Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa
Lietuva yra pirmaujanti pagal mirčių nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų skaičių, todėl ši programa šiandien yra ypač aktuali. Joje dalyvauja 40-55 m. vyrai bei 50-65 metų amžiaus moterys. Apsilankius pas šeimos gydytoją yra surenkama šeimyninė anamnezė, duomenys apie žalingus įpročius, įvertinami kiti rizikos veiksniai, atliekamas cholesterolio tyrimas su frakcijomis, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, užrašoma elektrokardiograma. Gavus rezultatus yra vertinama mirties rizika nuo širdies- kraujagyslių ligos artimiausių 10 metų laikotarpyje, sudaroma gyvensenos korekcijos programa. Labai didelės rizikos pacientai nukreipiami į centrus, kur atliekami dar išsamesni tyrimai rizikai įvertinti.
6) Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa
Ši programa vykdoma 6-14 metų vaikams. Silantavimo procedūra – tai danties nuvalymo, emalio paruošimo bei dengimo silantu procedūra. Silantai yra skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nesugedusių nuolatinių krūminių vagelės. Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantu, net ir praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80-90 proc.
Visos šios programos yra atliekamos nemokamai pacientams, turintiems privalomąjį sveikatos draudimą.
Koks yra bendras visų šių profilaktikos programų tikslas?
Šių programų tikslas yra visų pirma sveikesnė visuomenė ir ankstesnė sunkių ligų diagnostika. Kiekvienas žmogus bent kartą per metus turėtų atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą. Profilaktinius sveikatos patikrinimus ypač patariame atlikti, jeigu Jūsų giminėje ar šeimoje yra sergančių ar sirgusiųjų onkologinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, esate vyresnis nei 40 metų amžiaus, moterims menopauzės laikotarpiu, sergate lėtinėmis ligomis.Pacientams, kurie neturi noro sveikatos patikrai, galėčiau patarti pagalvoti netik apie save, bet ir apie kitus šeimos narius. Kiekvienas mūsų turime tam tikrų pareigų šeimoje ar visuomenėje: turime vaikus, kuriems esme reikalingi, turime tėvus, kurie kartais jau nebegali patys savimi pasirūpinti, tad esame reikalingi ir jiems. Todėl žmogus, kuris nesitikrina, galvoja tik apie save. Sakoma, kad lietuviai – viena iš nelaimingiausių pasaulio tautų. Tačiau didele dalimi už savo laimę esame atsakingi patys.
Branginkite save ir artimuosius – juk sveikata yra didžiausias mūsų turtas, kurio turime rūpintis nuolat, o ne ištikti bėdos.
