Apie vėžio gydymą: kai skaudės, bus per vėlu ir net chirurgai mažai kuo galės padėti

 (11)
Sklandančios kalbos, kad kolonoskopijos tyrimo metu žmonės patiria siaubingus skausmus, net prilyginmus gimdymo metu patiriamiems, – laužtos iš piršto.
Kauno klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriaus abdominalinis chirurgas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas Saulius Bradulskis
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nors VšĮ Kauno klinikinės ligoninės medikai pastebi, kad vis daugiau žmonių pasiryžta kolonoskopiniams (storosios žarnos) tyrimams, pačios procedūros dar baiminasi.

„Sklandančios kalbos, kad kolonoskopijos tyrimo metu žmonės patiria siaubingus skausmus, net prilyginmus gimdymo metu patiriamiems, – laužtos iš piršto. Naudojantis šiuolaikine įranga tyrimo metu pacientai tikrai nepatiria skausmo, gal tik kelis nemalonius pojūčius - tokius kaip pilvo pūtimas“, - sako Kauno klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriaus abdominalinis chirurgas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas Saulius Bradulskis.

Nepaisant to, kad kolonoskopijos tyrimas pripažįstamas kaip viena efektyviausių priemonių diagnozuoti tiek priešvėžinius pakitimus, tiek ir aptinkant ankstyvos stadijos ligą daugelis žmonių šio tyrimo vengia dėl skausmo baimės. Šis tyrimas išties skausmingas?

Visai ne. Tą galiu pasakyti pridėjęs ranką prie širdies. Žinoma, kiekvienas esame skirtingas ir tam tikrų nemalonių pojūčių gali būti, bet tikrai ne skausmo. Kiekvienas geras specialistas žino, kad šio tyrimo metu su pacientu reikia elgtis švelniai, kalbėtis, kad nesukeltum nemalonių pojūčių. Tiesa, jei žmogus apkūnesnis tyrimas praeina lengviau, jei prakaulesnis, nemalonių pojūčių pasitaiko dažniau. Bet čia viskas priklauso nuo tyrimą atliekančio specialisto. Kalbant apie skausmą ir nemalonius pojūčius teigiama, kad kolonoskopijos tyrimas kur kas mažiau skausmingesnis ar nemalonesnis nei gastroskopijos. O visos baimės pacientams dažniau yra psichologinio pobūdžio. Po tyrimo paklausiu pacientų, ar išties reikėjo tyrimo taip bijoti. Didžioji dauguma jų sako, kad tyrimo baiminosi be reikalo

Bet jei pacientas vis dėlto pageidautų, jog tyrimas būtų atliekamas, kad ir dalinėje nejautroje, ar tokios sąlygos būtų įmanomos?

Ligoninėje, jeigu yra indikacijos arba pageidauja pacientas, tyrimas atliekamas naudojant sedaciją (dalinę nejautrą), nes daliai žmonių net prisilietimas prie šios vietos sukelia diskomfortą. Jeigu tyrimas atliekamas profesionaliai, dažnai net nereikia taikyti nejautros ir po 15-20 minučių pacientas jaučiasi taip pat kaip ir prieš tyrimą. Tačiau, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose rekomenduojama šio tyrimo metu neskirti nei nejautros, nei nuskausminamųjų. Man ir pačiam yra kur kas geriau tyrimo metu kalbėtis su pacientu, kad jis visus nemalonius pojūčius išsakytų. Tarkim, jei tyrimas atliekamas taikant narkozę, didėja įvairiausių komplikacijų tikimybė, be to, ir pasiruošimas jam kur kas sudėtingesnis. Žinoma, priklausomai nuo paciento, gydytojas tinkamiausiai parenka, ar reikia nuskausminamųjų ar ne, ar reikia dalinės nejautros ar ne.

Ligoninėje šis tyrimas atliekamas ne vienerius metus. Pastebite, kad, pavyzdžiui, išplitusios ligos atvejų sumažėjo?

Iš visų tiriamų pacientų maždaug iki 40 procentų nustatomi patologiniai pakitimai. Kaip, pavyzdžiui, polipai, kurie privaloma tvarka operuojami taip užkertant kelią storosios žarnos vėžiui. Per praktikos metus pastebėjau, kad pastaruoju metu ženkliai mažėja uždelstų ligos atvejų. Todėl visiems skeptikams, kurie abejoja šios programos efektyvumu galiu pasakyti, jog jie klydo, nes dabar liga pričiumpama kur kas anksčiau išvengiant skausmingų pasekmių. Tiesa, pacientams, kurie vis dar nesiryžta atlikti šio tyrimo, o nuo penkiasdešimties tai reikėtų padaryti visiems, galiu pasakyti tik tiek - kai skaudės, bus per vėlu ir net chirurgai mažai kuo galės padėti.

Atliekant kolonoskopiją, apžiūrima visa storoji žarna ir jos terminalinė dalis. Praktika rodo, kad įvairių pakitimų randama labai dažnai ir nebūtinai jie būna onkologiniai – tai gali būti polipai, gerybiniai navikai. Tačiau nustačius polipą arba kitą gerybinį naviką, rekomenduojama juos pašalinti, nes jie gali sukelti onkologines ligas. Tokios operacijos atliekamos labai dažnai – per šiuos metus VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje polipai iš pacientų storosios žarnos buvo šalinti per 160 kartų.

Papildoma informacija: 2015 metais Kauno klinikinėje ligoninėje jau buvo atlikta per 1400 kolonoskopinių tyrimų, iš kurių 350 tyrimų pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą apmokėjo ligonių kasos. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50-74 metų amžiaus asmenims, bet gydytojai rekomenduoja juos atlikti ir pacientams nuo 40 metų, jei tarp giminaičių yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ko daugiau žuvys teikia – naudos ar žalos, atsako mokslininkai

Ilgai užtruko, kol lietuviai, ieškodami sveikesnių alternatyvų, įprato bent retkarčiais mėsą keisti žuvimi. Ir štai užgriuvo kita naujiena – pasirodo, žuvis gali būti dar prastesnis pasirinkimas dėl didelio jūrų užterštumo gyvsidabriu.

Kokius pieno produktus rinktis, o kokių vengti?

Pieną skatiname gerti nuo pat vaikystės, sakoma, kad tai kalcio šaltinis. Be pieno produktų neįsivaizduojame savo pusryčių, pietų ar vakarienės. Tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad pienas ne tik, kad nereikalingas mūsų organizmui, bet dar ir kenkia. Ką mano „Sveikatai palankus“ ekspertai?

Angelinos Jolie pavyzdys užkrėtė ir Lietuvos moteris

Moterys, kurioms nustatoma itin didelė genetinė rizika susirgti krūties vėžiu, vis dažniau renkasi jų šalinimą – mastektomiją.

Ar gali nuo gripo skiepytis nėščiosios?

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad penktąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 299 asmenys.

Hormoninis sutrikimas, kuris dažniausiai išsivysto 30-40 metų moterims

Dėl padidėjusio kortizolio kiekio organizme žmogui gali išsivystyti hormoninis sutrikimas - Kušingo sindromas.

Po gimdymo: ką moteris turi žinoti apie negrįžtamus organizmo pokyčius

Po gimdymo – nauji išbandymai: persitvarko organų veikla, slenka plaukai, kankina nuovargis ir nuotaikų kaita.

Maisto saugos specialistės pataria, kaip išsirinkti mėsą

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį mirčių nuo vėžio skaičius padidės daugiau nei trečdaliu

Trejus metus vykdoma Pasaulinės kovos su vėžiu dienos kampanija „Mes galime. Aš galiu“ kelia klausimą, kaip mes visi kartu ir kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie vėžio sukeliamos naštos mažinimo.

Epidemijoms NE: šis grūdinimosi būdas žiemą prieinamas kiekvienam

Kol Lietuvoje siaučia virusai, mokyklose skelbiami karantinai, Lietuvos sveikuolių sąjunga skatina grūdintis. Organizacija jau prieš daugelį metų vasarį paskelbė sveikatingumo mėnesiu. Mat būtent dabar lauke – visos sąlygos grūdintis. Štai, pavyzdžiui, sniegas ir ledinės eketės daro stebuklus.

Žiemą puola „skrandžio gripas“. Kas jis ir kaip jo išvengti?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.