Apie vėžio gydymą: kai skaudės, bus per vėlu ir net chirurgai mažai kuo galės padėti

 (11)
Sklandančios kalbos, kad kolonoskopijos tyrimo metu žmonės patiria siaubingus skausmus, net prilyginmus gimdymo metu patiriamiems, – laužtos iš piršto.
Kauno klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriaus abdominalinis chirurgas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas Saulius Bradulskis
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nors VšĮ Kauno klinikinės ligoninės medikai pastebi, kad vis daugiau žmonių pasiryžta kolonoskopiniams (storosios žarnos) tyrimams, pačios procedūros dar baiminasi.

„Sklandančios kalbos, kad kolonoskopijos tyrimo metu žmonės patiria siaubingus skausmus, net prilyginmus gimdymo metu patiriamiems, – laužtos iš piršto. Naudojantis šiuolaikine įranga tyrimo metu pacientai tikrai nepatiria skausmo, gal tik kelis nemalonius pojūčius - tokius kaip pilvo pūtimas“, - sako Kauno klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriaus abdominalinis chirurgas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas Saulius Bradulskis.

Nepaisant to, kad kolonoskopijos tyrimas pripažįstamas kaip viena efektyviausių priemonių diagnozuoti tiek priešvėžinius pakitimus, tiek ir aptinkant ankstyvos stadijos ligą daugelis žmonių šio tyrimo vengia dėl skausmo baimės. Šis tyrimas išties skausmingas?

Visai ne. Tą galiu pasakyti pridėjęs ranką prie širdies. Žinoma, kiekvienas esame skirtingas ir tam tikrų nemalonių pojūčių gali būti, bet tikrai ne skausmo. Kiekvienas geras specialistas žino, kad šio tyrimo metu su pacientu reikia elgtis švelniai, kalbėtis, kad nesukeltum nemalonių pojūčių. Tiesa, jei žmogus apkūnesnis tyrimas praeina lengviau, jei prakaulesnis, nemalonių pojūčių pasitaiko dažniau. Bet čia viskas priklauso nuo tyrimą atliekančio specialisto. Kalbant apie skausmą ir nemalonius pojūčius teigiama, kad kolonoskopijos tyrimas kur kas mažiau skausmingesnis ar nemalonesnis nei gastroskopijos. O visos baimės pacientams dažniau yra psichologinio pobūdžio. Po tyrimo paklausiu pacientų, ar išties reikėjo tyrimo taip bijoti. Didžioji dauguma jų sako, kad tyrimo baiminosi be reikalo

Bet jei pacientas vis dėlto pageidautų, jog tyrimas būtų atliekamas, kad ir dalinėje nejautroje, ar tokios sąlygos būtų įmanomos?

Ligoninėje, jeigu yra indikacijos arba pageidauja pacientas, tyrimas atliekamas naudojant sedaciją (dalinę nejautrą), nes daliai žmonių net prisilietimas prie šios vietos sukelia diskomfortą. Jeigu tyrimas atliekamas profesionaliai, dažnai net nereikia taikyti nejautros ir po 15-20 minučių pacientas jaučiasi taip pat kaip ir prieš tyrimą. Tačiau, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose rekomenduojama šio tyrimo metu neskirti nei nejautros, nei nuskausminamųjų. Man ir pačiam yra kur kas geriau tyrimo metu kalbėtis su pacientu, kad jis visus nemalonius pojūčius išsakytų. Tarkim, jei tyrimas atliekamas taikant narkozę, didėja įvairiausių komplikacijų tikimybė, be to, ir pasiruošimas jam kur kas sudėtingesnis. Žinoma, priklausomai nuo paciento, gydytojas tinkamiausiai parenka, ar reikia nuskausminamųjų ar ne, ar reikia dalinės nejautros ar ne.

Ligoninėje šis tyrimas atliekamas ne vienerius metus. Pastebite, kad, pavyzdžiui, išplitusios ligos atvejų sumažėjo?

Iš visų tiriamų pacientų maždaug iki 40 procentų nustatomi patologiniai pakitimai. Kaip, pavyzdžiui, polipai, kurie privaloma tvarka operuojami taip užkertant kelią storosios žarnos vėžiui. Per praktikos metus pastebėjau, kad pastaruoju metu ženkliai mažėja uždelstų ligos atvejų. Todėl visiems skeptikams, kurie abejoja šios programos efektyvumu galiu pasakyti, jog jie klydo, nes dabar liga pričiumpama kur kas anksčiau išvengiant skausmingų pasekmių. Tiesa, pacientams, kurie vis dar nesiryžta atlikti šio tyrimo, o nuo penkiasdešimties tai reikėtų padaryti visiems, galiu pasakyti tik tiek - kai skaudės, bus per vėlu ir net chirurgai mažai kuo galės padėti.

Atliekant kolonoskopiją, apžiūrima visa storoji žarna ir jos terminalinė dalis. Praktika rodo, kad įvairių pakitimų randama labai dažnai ir nebūtinai jie būna onkologiniai – tai gali būti polipai, gerybiniai navikai. Tačiau nustačius polipą arba kitą gerybinį naviką, rekomenduojama juos pašalinti, nes jie gali sukelti onkologines ligas. Tokios operacijos atliekamos labai dažnai – per šiuos metus VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje polipai iš pacientų storosios žarnos buvo šalinti per 160 kartų.

Papildoma informacija: 2015 metais Kauno klinikinėje ligoninėje jau buvo atlikta per 1400 kolonoskopinių tyrimų, iš kurių 350 tyrimų pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą apmokėjo ligonių kasos. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50-74 metų amžiaus asmenims, bet gydytojai rekomenduoja juos atlikti ir pacientams nuo 40 metų, jei tarp giminaičių yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Veido odos senėjimas – ką svarbu žinoti, norint tinkamai pasirūpinti savo veidu

Nuolat besikeičiantį veidą matome veidrodyje kasdien, tačiau dažnai kyla klausimų kaip tą vaizdą interpretuoti, kada griebtis kremų, pažymėtų „Anti-age“ fraze, o kada nepatinkančias raukšleles jau patikėti plastikos chirurgui.

Psichologė A. Mockienė: yra 4 būdai, padėsiantys išbristi iš depresijos be vaistų (9)

Depresijos gydymas tik vaistais – tai pasodinimas į valtį be irklų: žmogus bus saugus iki pirmos „audros“.

Atsisakius vos vieno produkto ėmė tirpti kilogramai (11)

"Šiandien bus aštunta diena, kai gyvenu nesaldų gyvenimą", - sako Viktorija, kuri nusprendė imtis eksperimento - 30 dienų nevartoti pridėtinio cukraus ir dienoraštyje aprašyti visus potyrius (pirma dalis, antra dalis).

(Ne)saldus dienoraštis: galvos skausmas ir kiti keisti organizmo signalai (8)

„Dabar yra ketvirtoji mano diena be pridėtinio cukraus ir 4 val. ryto. Kai pagalvoji, labai simboliška. Atsikėliau su „žvyrine“ galva ir kažkokiu keistu tempimo skausmu pilve. Panašu, kad ne skrandis, nes kažkur žemiau,“ – sako 34-erių Viktorija, pradėjusi eksperimentą, kuris vadinasi „30 dienų be pridėtinio cukraus“.

Naujagimio virkštelės kamieninės ląstelės. Ar verta jas saugoti?

Inovatyvios medicinos centre įvyko diskusija apie naujagimių virkštelės kamienines ląsteles, jų saugojimą, gebėjimą gydyti dabar ir ateityje bei mokslininkų diskusijas apie tai, kas dar kol kas nežinoma.

3 vaikų mama Orinta: gražų kūną gali turėti kiekviena moteris (10)

Orinta Donėlė, namie prižiūrinti tris judrius mažus berniukus, neslepia – būna, ir jai stinga laiko suplanuotiems reikalams. Tačiau moteris tikina, kad susikoncentravus tik į tikrai būtinus darbus, laiko lieka ir vaikams, ir sportui, ir darbui.

(Ne)saldus dienoraštis: 30 dienų be pridėtinio cukraus (I dalis) (3)

Sveiki, mano vardas Viktorija, man 34-eri ir aš esu priklausoma nuo cukraus.

Žolininkė J. Balvočiūtė: žolelių arbatos ir nervus ramina, ir nuo vėžio gydo

Arbata – kaip mylinti širdis. Ryte – tonizuoja, vidurdienį – gaivina, o vakare – atstato fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Ne veltui arbatos receptai yra žinomi tūkstančius metų, o dėl prekybos ja įtakų zonų į karą yra pakilusi ne viena imperija.

Sąnarių ligos vis labiau jaunėja: kaip jų išvengti?

Įprasta manyti, kad sąnarių ligos vargina tik vyresnio amžiaus žmones. Visgi ši nuostata klaidinga. Dėl nejudraus gyvenimo būdo ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvaus sportinio krūvio, netinkamai atliekamų pratimų, prastos mitybos, žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, ar nekontroliuojamo viršsvorio uždegiminės sąnarių ligos jaunesnio amžiaus žmones užklumpa net dažniau nei senjorus, pastebi specialistai.