Apie vėžio gydymą: kai skaudės, bus per vėlu ir net chirurgai mažai kuo galės padėti

 (11)
Sklandančios kalbos, kad kolonoskopijos tyrimo metu žmonės patiria siaubingus skausmus, net prilyginmus gimdymo metu patiriamiems, – laužtos iš piršto.
Kauno klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriaus abdominalinis chirurgas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas Saulius Bradulskis
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nors VšĮ Kauno klinikinės ligoninės medikai pastebi, kad vis daugiau žmonių pasiryžta kolonoskopiniams (storosios žarnos) tyrimams, pačios procedūros dar baiminasi.

„Sklandančios kalbos, kad kolonoskopijos tyrimo metu žmonės patiria siaubingus skausmus, net prilyginmus gimdymo metu patiriamiems, – laužtos iš piršto. Naudojantis šiuolaikine įranga tyrimo metu pacientai tikrai nepatiria skausmo, gal tik kelis nemalonius pojūčius - tokius kaip pilvo pūtimas“, - sako Kauno klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriaus abdominalinis chirurgas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas Saulius Bradulskis.

Nepaisant to, kad kolonoskopijos tyrimas pripažįstamas kaip viena efektyviausių priemonių diagnozuoti tiek priešvėžinius pakitimus, tiek ir aptinkant ankstyvos stadijos ligą daugelis žmonių šio tyrimo vengia dėl skausmo baimės. Šis tyrimas išties skausmingas?

Visai ne. Tą galiu pasakyti pridėjęs ranką prie širdies. Žinoma, kiekvienas esame skirtingas ir tam tikrų nemalonių pojūčių gali būti, bet tikrai ne skausmo. Kiekvienas geras specialistas žino, kad šio tyrimo metu su pacientu reikia elgtis švelniai, kalbėtis, kad nesukeltum nemalonių pojūčių. Tiesa, jei žmogus apkūnesnis tyrimas praeina lengviau, jei prakaulesnis, nemalonių pojūčių pasitaiko dažniau. Bet čia viskas priklauso nuo tyrimą atliekančio specialisto. Kalbant apie skausmą ir nemalonius pojūčius teigiama, kad kolonoskopijos tyrimas kur kas mažiau skausmingesnis ar nemalonesnis nei gastroskopijos. O visos baimės pacientams dažniau yra psichologinio pobūdžio. Po tyrimo paklausiu pacientų, ar išties reikėjo tyrimo taip bijoti. Didžioji dauguma jų sako, kad tyrimo baiminosi be reikalo

Bet jei pacientas vis dėlto pageidautų, jog tyrimas būtų atliekamas, kad ir dalinėje nejautroje, ar tokios sąlygos būtų įmanomos?

Ligoninėje, jeigu yra indikacijos arba pageidauja pacientas, tyrimas atliekamas naudojant sedaciją (dalinę nejautrą), nes daliai žmonių net prisilietimas prie šios vietos sukelia diskomfortą. Jeigu tyrimas atliekamas profesionaliai, dažnai net nereikia taikyti nejautros ir po 15-20 minučių pacientas jaučiasi taip pat kaip ir prieš tyrimą. Tačiau, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose rekomenduojama šio tyrimo metu neskirti nei nejautros, nei nuskausminamųjų. Man ir pačiam yra kur kas geriau tyrimo metu kalbėtis su pacientu, kad jis visus nemalonius pojūčius išsakytų. Tarkim, jei tyrimas atliekamas taikant narkozę, didėja įvairiausių komplikacijų tikimybė, be to, ir pasiruošimas jam kur kas sudėtingesnis. Žinoma, priklausomai nuo paciento, gydytojas tinkamiausiai parenka, ar reikia nuskausminamųjų ar ne, ar reikia dalinės nejautros ar ne.

Ligoninėje šis tyrimas atliekamas ne vienerius metus. Pastebite, kad, pavyzdžiui, išplitusios ligos atvejų sumažėjo?

Iš visų tiriamų pacientų maždaug iki 40 procentų nustatomi patologiniai pakitimai. Kaip, pavyzdžiui, polipai, kurie privaloma tvarka operuojami taip užkertant kelią storosios žarnos vėžiui. Per praktikos metus pastebėjau, kad pastaruoju metu ženkliai mažėja uždelstų ligos atvejų. Todėl visiems skeptikams, kurie abejoja šios programos efektyvumu galiu pasakyti, jog jie klydo, nes dabar liga pričiumpama kur kas anksčiau išvengiant skausmingų pasekmių. Tiesa, pacientams, kurie vis dar nesiryžta atlikti šio tyrimo, o nuo penkiasdešimties tai reikėtų padaryti visiems, galiu pasakyti tik tiek - kai skaudės, bus per vėlu ir net chirurgai mažai kuo galės padėti.

Atliekant kolonoskopiją, apžiūrima visa storoji žarna ir jos terminalinė dalis. Praktika rodo, kad įvairių pakitimų randama labai dažnai ir nebūtinai jie būna onkologiniai – tai gali būti polipai, gerybiniai navikai. Tačiau nustačius polipą arba kitą gerybinį naviką, rekomenduojama juos pašalinti, nes jie gali sukelti onkologines ligas. Tokios operacijos atliekamos labai dažnai – per šiuos metus VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje polipai iš pacientų storosios žarnos buvo šalinti per 160 kartų.

Papildoma informacija: 2015 metais Kauno klinikinėje ligoninėje jau buvo atlikta per 1400 kolonoskopinių tyrimų, iš kurių 350 tyrimų pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą apmokėjo ligonių kasos. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50-74 metų amžiaus asmenims, bet gydytojai rekomenduoja juos atlikti ir pacientams nuo 40 metų, jei tarp giminaičių yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

17 dalykų, apie kuriuos verta susimąstyti, kad ateityje jaustumėtės geriau (4)

Vienas interneto portalas atliko vyresnių nei 50 m. žmonių apklausą apie tai, ką jie patartų 30-mečiams. Patarimai – labai paprasti, bet tuo pačiu teisingi ir išmintingi. Patariame įsiklausyti į vyresnių žmonių patarimus.

Mokslininkai atskleidė paprastus triukus, padėsiančius maitintis sveikiau

Ar žinote, kas lemia jūsų maisto pasirinkimą? Tai ne tik vaizdas, skonis ir kvapas, bet ir tai, ar maistas yra pasiekiamas ranka, ar jis pateiktas tinkamo dydžio porcija, ar jį patogu valgyti ir ar turime jį papildomai apdoroti bei paruošti. Bent jau taip teigia Danijos mokslininkai.

Julija Janus kviečia sergantiesiems vėžiu padovanoti Viltį

Mūsų niekas nemokė, kaip suteikti psichologinę pagalbą žmogui, išgirdusiam mirtinos ligos nuosprendį.

Mitybos specialistė: riebalų bijoti nereikia, svarbu pasirinkti tinkamus

Riebalai yra būtini mūsų organizmui – jie suteikia sotumo jausmą, su jais gauname riebaluose tirpių vitaminų. Tačiau netinkamas ar per didelis tam tikrų riebalų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimų.

105 metų sulaukusio daktaro Shigeaki Hinoharos ilgaamžiškumo taisyklės (1)

Daktaras Shigeaki Hinohara – vienas iš tų, kuriam Japonija yra dėkinga už ilgaamžiškumą. Jis ir pats yra neįtikėtinai aktyvios senatvės pavyzdys: sulaukęs 75 metų parašė ir publikavo daugiau kaip 150 knygų, o sulaukęs šimto – toliau gydė žmones ir skaitė paskaitas.

Dar kartą apie depresiją: antidepresantai nėra vaistas, kuris tinka visiems (4)

Kaip ir visomis ligomis, taip ir depresija susergama ne iš karto. Ji turi savo priešistorę ir priežastis.

Plastikos chirurgas: jei vienintelis pacientės noras – geriau atrodyti asmenukėse, skalpelio į rankas neimu (4)

Jau 15 metų moterų grožio paslaptis saugantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Martynas Norkus neabejoja, kad šioje srityje išmanyti žmonių psichologiją yra ne mažiau svarbu nei chirurgijos subtilybes.

Naujas, patikimas ir greitas sprendimas atkurti dantis – jau Lietuvoje (8)

„Tam, kad mokymuose įgytos žinios geriausiai įsitvirtintų tavo kasdieniame darbe, jas savo praktikoje turi išbandyti jau per pirmą savaitę,“ – teigia odontologijos klinikos „Dantų harmonija“ vadovas, implantuojantis gydytojas odontologas ortopedas Marius Bučinskas.

Dr. Saulius Bružas: onkologu tapau norėdamas padėti mamai (13)

Krūtų ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Saulius Bružas (62 m.) Nacionaliniame vėžio institute pradėjo dirbti beveik prieš 40 metų ir iki šiol yra lojalus savo klinikai bei pacientėms.