Apie vėžio gydymą: kai skaudės, bus per vėlu ir net chirurgai mažai kuo galės padėti

 (11)
Sklandančios kalbos, kad kolonoskopijos tyrimo metu žmonės patiria siaubingus skausmus, net prilyginmus gimdymo metu patiriamiems, – laužtos iš piršto.
Kauno klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriaus abdominalinis chirurgas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas Saulius Bradulskis
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nors VšĮ Kauno klinikinės ligoninės medikai pastebi, kad vis daugiau žmonių pasiryžta kolonoskopiniams (storosios žarnos) tyrimams, pačios procedūros dar baiminasi.

„Sklandančios kalbos, kad kolonoskopijos tyrimo metu žmonės patiria siaubingus skausmus, net prilyginmus gimdymo metu patiriamiems, – laužtos iš piršto. Naudojantis šiuolaikine įranga tyrimo metu pacientai tikrai nepatiria skausmo, gal tik kelis nemalonius pojūčius - tokius kaip pilvo pūtimas“, - sako Kauno klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriaus abdominalinis chirurgas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas Saulius Bradulskis.

Nepaisant to, kad kolonoskopijos tyrimas pripažįstamas kaip viena efektyviausių priemonių diagnozuoti tiek priešvėžinius pakitimus, tiek ir aptinkant ankstyvos stadijos ligą daugelis žmonių šio tyrimo vengia dėl skausmo baimės. Šis tyrimas išties skausmingas?

Visai ne. Tą galiu pasakyti pridėjęs ranką prie širdies. Žinoma, kiekvienas esame skirtingas ir tam tikrų nemalonių pojūčių gali būti, bet tikrai ne skausmo. Kiekvienas geras specialistas žino, kad šio tyrimo metu su pacientu reikia elgtis švelniai, kalbėtis, kad nesukeltum nemalonių pojūčių. Tiesa, jei žmogus apkūnesnis tyrimas praeina lengviau, jei prakaulesnis, nemalonių pojūčių pasitaiko dažniau. Bet čia viskas priklauso nuo tyrimą atliekančio specialisto. Kalbant apie skausmą ir nemalonius pojūčius teigiama, kad kolonoskopijos tyrimas kur kas mažiau skausmingesnis ar nemalonesnis nei gastroskopijos. O visos baimės pacientams dažniau yra psichologinio pobūdžio. Po tyrimo paklausiu pacientų, ar išties reikėjo tyrimo taip bijoti. Didžioji dauguma jų sako, kad tyrimo baiminosi be reikalo

Bet jei pacientas vis dėlto pageidautų, jog tyrimas būtų atliekamas, kad ir dalinėje nejautroje, ar tokios sąlygos būtų įmanomos?

Ligoninėje, jeigu yra indikacijos arba pageidauja pacientas, tyrimas atliekamas naudojant sedaciją (dalinę nejautrą), nes daliai žmonių net prisilietimas prie šios vietos sukelia diskomfortą. Jeigu tyrimas atliekamas profesionaliai, dažnai net nereikia taikyti nejautros ir po 15-20 minučių pacientas jaučiasi taip pat kaip ir prieš tyrimą. Tačiau, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose rekomenduojama šio tyrimo metu neskirti nei nejautros, nei nuskausminamųjų. Man ir pačiam yra kur kas geriau tyrimo metu kalbėtis su pacientu, kad jis visus nemalonius pojūčius išsakytų. Tarkim, jei tyrimas atliekamas taikant narkozę, didėja įvairiausių komplikacijų tikimybė, be to, ir pasiruošimas jam kur kas sudėtingesnis. Žinoma, priklausomai nuo paciento, gydytojas tinkamiausiai parenka, ar reikia nuskausminamųjų ar ne, ar reikia dalinės nejautros ar ne.

Ligoninėje šis tyrimas atliekamas ne vienerius metus. Pastebite, kad, pavyzdžiui, išplitusios ligos atvejų sumažėjo?

Iš visų tiriamų pacientų maždaug iki 40 procentų nustatomi patologiniai pakitimai. Kaip, pavyzdžiui, polipai, kurie privaloma tvarka operuojami taip užkertant kelią storosios žarnos vėžiui. Per praktikos metus pastebėjau, kad pastaruoju metu ženkliai mažėja uždelstų ligos atvejų. Todėl visiems skeptikams, kurie abejoja šios programos efektyvumu galiu pasakyti, jog jie klydo, nes dabar liga pričiumpama kur kas anksčiau išvengiant skausmingų pasekmių. Tiesa, pacientams, kurie vis dar nesiryžta atlikti šio tyrimo, o nuo penkiasdešimties tai reikėtų padaryti visiems, galiu pasakyti tik tiek - kai skaudės, bus per vėlu ir net chirurgai mažai kuo galės padėti.

Atliekant kolonoskopiją, apžiūrima visa storoji žarna ir jos terminalinė dalis. Praktika rodo, kad įvairių pakitimų randama labai dažnai ir nebūtinai jie būna onkologiniai – tai gali būti polipai, gerybiniai navikai. Tačiau nustačius polipą arba kitą gerybinį naviką, rekomenduojama juos pašalinti, nes jie gali sukelti onkologines ligas. Tokios operacijos atliekamos labai dažnai – per šiuos metus VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje polipai iš pacientų storosios žarnos buvo šalinti per 160 kartų.

Papildoma informacija: 2015 metais Kauno klinikinėje ligoninėje jau buvo atlikta per 1400 kolonoskopinių tyrimų, iš kurių 350 tyrimų pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą apmokėjo ligonių kasos. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50-74 metų amžiaus asmenims, bet gydytojai rekomenduoja juos atlikti ir pacientams nuo 40 metų, jei tarp giminaičių yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ko nežinojome apie vaikščiojimą basomis – kaip tai veikia mūsų sveikatą? (6)

Vaikščioti basomis – retas malonumas ir netgi savotiška modernaus gyvenimo prabanga. Norintiesiems sustiprinti sveikatą ir bent trumpam išvaduoti savo pėdas iš batų kalėjimo – basakojų takai.

Menopauzė: kokių pokyčių tikėtis ir kaip juos palengvinti?

Menopauzė moterims neretai kelia nerimą. Ji siejama ne vien tik su fiziologiniais, bet taip pat ir su psichologiniais požymiais, kurie pasireiškia šiuo gyveimo periodu.

Per 10 minučių: šie pratimai greitai sugrąžins jums pageidaujamas kūno linijas (1)

Treniruotė, kurios neįmanoma atidėti vėlesniam laikui. Nors šiais metais vasara neskubėjo atvykti pas mus, o saldumynų virtuvėje buvo galima rasti dažniau, nei norėtume, vis tik pats laikas skirti laiko sau ir nustoti kūrus pasiteisinimus.

Žolininkė ir profesorius patarė, kaip susidžiovinti uogas

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.

Mitybos specialistė: nė viena mitybos teorija nėra tobula – kaip iš kiekvienos paimti tai, kas geriausia (4)

Ko tik nedarėme bandydami maitintis sveikiau – pirkome ekologiškus produktus, atsisakėme mėsos, pieno ir kiaušinių, vėliau – miltų ir cukraus, liovėmės maistą kepti ir virti, bet ar dėl to tikrai tapome sveikesni? Maisto technologė Raminta Bogušienė sako, kad nė viena mitybos teorija nėra tobula, ir siūlo iš kiekvienos paimti tai, kas geriausia.

Osteopatas V. Jankauskas: įdomu tai, kad ne visada skauda tą vietą, kuri yra problemiška (10)

Masažai gali daug – atpalaiduoti įtemptus raumenis, sumažinti skausmus, suteikti malonumo. Osteopatas Vytenis Jankauskas sako, kad rankomis galima padaryti dar daugiau – pagerinti laikyseną, suaktyvinti vidaus organų veiklą ar net išgydyti žvairumą.

Tik viena šio gėrimo skardinė per dieną gali padidinti tikimybę patirti insultą (7)

Tai plačiai žinoma tiesa, kad gerti gazuotus gėrimus yra nesveika. Bet ar žinojote, kad tai dar ir gali būti pavojinga jūsų sveikatai?

Mitybos specialistė: maisto derinimas tėra mitas! (6)

Netikėtos mitybos specialistų pastabos apie maisto derinimo svarbą.

Specialistai įspėja: netinkamai apdorotas maistas gali baigtis mirtimi!

Liepos mėnesį nuo listeriozės Lietuvoje mirė du asmenys.

Kaip gyvybinę energiją či panaudoti savo sveikatai gerinti? (6)

Švariausia iš visų energijos šaltinių – gyvybinė energija či. Kaip šią nematomą gamtos jėgą panaudoti savo sveikatos reikmėms, pasakoja Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto darbuotojas Liang'as Wenming'as (30 m.).