Apie smulkmenas, nuo kurių priklauso Tavo svoris ir išvaizda

 (2)
Sako gyvenimas susideda iš smulkmenų. O aš šiuo trumpu įrašu noriu pasakyti, kad iš jų susideda ne tik gyvenimas, bet ir lieknėjimo sėkmė ar nesėkmė.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kai Tu vieną dieną žiūri į svarstykles, kurios rodo gerokai didesnį nei norėtum skaičių, ir supranti, kad nė per kur netelpi į mėgstamus drabužius, galvoji, kad tai atsitiko per vieną dieną? Papildomi 10 kg tikrai neužaugo po vieno gausesnio pavalgymo, vienos praleistos sporto treniruotės ar suvalgytos vienos porcijos mėgstamo deserto.

Tau svoris užaugo ir išvaizda pasikeitė dėl, rodos, visiškų smulkmenų – mažų kasdieninių sprendimų. Sprendimo suvalgyti keliais kąsniais daugiau, nors jau seniai jauteisi soti, sprendimo sukirsti papildomą gabalą torto, nuo kurio visiškai persivalgei, ar sprendimo pratingėti suplanuotą treniruotę. Ir atrodo, juk nieko tokio, juk tik vieną kartą. Tačiau tas „nieko tokio” pliusuojasi. Visi papildomi kąsniai susideda, susikaupia į papildomas kalorijas ir, žiūrėk, užsideda papildomas kilogramas. Tačiau ir tas vienas kilogramas, rodos, vis dar „nieko tokio”. Lyg net nejunti jo. Tačiau vienas prie vieno ir pabundi vieną dieną su papildomais 5 ar 10 kilogramų.

Gera naujiena yra ta, kad ir norint sulieknėti nereikia imtis jokių žygių, tereikia atkreipti dėmesį į smulkmenas. Pradėkime nuo mažyčio pokyčio – sustoti valgyti pajutus sotumą, nors lėkštėje dar yra maisto. Negalvok, kad tai – tik pora kąsnių. Pora kąsnių per pusryčius, tiek pat per pietus, per vakarienę ir, žiūrėk, per savaitę sutaupai tiek kalorijų, kad numeti 0,5 kg.

Jau rašiau, bet trumpai priminsiu: jei norime sulieknėti, turime sukurti vadinamąjį neigiamą energijos balansą arba kitaip tariant, kalorijų deficitą. Jeigu prie sutaupytų kąsnių dar pridėsime fizinės veiklos, kalorijų sutaupysime daugiau ir dar efektyviau mesime svorį.

Klaida yra galvoti, kad sportuoti verta tik tada, kai gali sau leisti tam paskirti minimum tris kartus per savaitę po valandą. Kaip ir su sutaupytais kąsniais, taip ir su nors ir trumpu pajudėjimu, viskas susideda. 10 min. ėjimo pėsčiomis išlipus anksčiau iš troleibuso, trumpa 10 min. mankšta ar valandos pasivaikščiojimas parke su vaikais, atrodo visiška smulkmena. Tačiau susumavus tuos mažus pajudėjimus, sudėjus juos su sutaupytais kąsniais, žiūrėk sutaupai tiek kalorijų, kad per savaitę numeti dar 0,5 kg.

Kai kas pasakys, kad tas 0,5 kg yra taip mažai! Bet jie irgi pliusuojasi! Savaitė po savaitės, ir dėka mažų teisingų kasdieninių sprendimų, Tu vieną dieną pabusi norimo svorio ir patenkinta savimi. Ir tik pati žinosi, kad tai neįvyko per dieną. Tiesiog Tu labai daug kartų priėmei sprendimą, kuris Tavęs nenutolino nuo tikslo, bet nuosekliai vedė link jo.

Linkiu teisingų pasirinkimų ir didelio džiaugsmo pasiekus norimus tikslus!

Sėkmės ir iki kito karto!

Su meile,
Ieva ♥

www.ievagerciene.lt/
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Net agresyviu vėžiu sergantys vyrai turi galimybę gyventi

Prostatos vėžiu gali susirgti vos 40-ies sulaukę vyrai. Neretai jiems nustatomas jau išplitęs vėžys. Tačiau nusiminti negalima – šiuolaikinės priemonės leidžia valdyti net agresyvią ligą.

Neįtikėtina, kiek daug reiškia keli gramai druskos ir cukraus (6)

Perteklinis cukraus ir druskos vartojimas sukelia daugybę ligų ir negalavimų, tačiau daugeliui šių maisto priedų itin sunku atsisakyti.

Visa tiesa apie vitaminus: kokius verta vartoti, o kurie netgi gali pakenkti (2)

Atrodo, paprasčiausias universalus patarimas būtų štai toks: valgyk daržoves, mankštinkis ir vartok vitaminus. Vis tik ne viskas taip paprasta. Dešimtmečius trunkantys mokslininkų atliekami tyrimai vis dar negali suteikti patikimų įrodymų, kad vitaminai ir maisto papildai iš tiesų turi bent kokios reikšmingesnės naudos žmogaus organizmui. Lyg to dar būtų maža, dalis tyrimų krypsta visiškai priešinga linkme – nustatyta, kad tam tikri vitaminai galimai kenkia. Kelių rūšių vitaminai siejami su tam tikrų tipų vėžio, kiti – inkstų akmenligės rizikos didėjimu.

Mokslininkai įspėja: kvapnias žvakes deginkite atsargiai

Atėjus rudeniui, kuomet dienos trumpėja, darosi tamsesnės ir vėsesnės, vis daugiau laiko praleidžiame namuose. Viena interjero detalė, be kurios dažna mūsų neįsivaizduoja jaukaus rudens vakaro, yra kvapni žvakė. Tačiau ar tikrai kvapniomis žvakėmis galime mėgautis be baimės? Mokslininkai siūlo tai daryti atsargiai.

Dietologė Ieva Kuodienė: mitybos po 40-ies ypatumai (16)

Ne paslaptis, kad moterys nori išlaikyti dailias kūno linijas, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Dietų ir mitybos specialistė Ieva Kuodienė duoda patarimų, kaip reikia maitintis moterims, sulaukusioms keturiasdešimties ir daugiau, bei atskleidžia savo mėgstamiausio patiekalo receptą.

Gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė: patarimai, kaip vyresnei moteriai išlaikyti dailias kūno linijas (3)

Homeopatė ir holistinės medicinos gydytoja Aiva Vaivarienė vadovaujasi gilia holistinės medicinos išmintimi ir moko žmones, kaip nesusirgti, išlaikyti dailias kūno formas.

Kiek turime miegoti ir kaip išvengti nemigos

Netinkami miego įpročiai yra viena iš dažnų problemų, su kuria susiduria mūsų visuomenė, o ypač vaikai ir paaugliai.

Patirtis: tos 10 dienų buvo labai sunkios, vis dėlto tai patirti tikrai verta

Kartą ar du per metus prie Bebrusų ežero Molėtų rajone vyksta 10-ies dienų vipasanos meditacijos kursai. Jie organizuojami daugelyje kitų kraštų, dalyvių prisirenka per kelias dienas ar net valandas. Kas yra ta vipasanos meditacija, kurią patirti taip veržiasi tūkstančiai žmonių visame pasaulyje? Žurnalistė Giedrė Steikūnaitė dalijasi savo patirtimi.

Ko nežinojome apie vaikščiojimą basomis – kaip tai veikia mūsų sveikatą? (6)

Vaikščioti basomis – retas malonumas ir netgi savotiška modernaus gyvenimo prabanga. Norintiesiems sustiprinti sveikatą ir bent trumpam išvaduoti savo pėdas iš batų kalėjimo – basakojų takai.

Menopauzė: kokių pokyčių tikėtis ir kaip juos palengvinti? (11)

Menopauzė moterims neretai kelia nerimą. Ji siejama ne vien tik su fiziologiniais, bet taip pat ir su psichologiniais požymiais, kurie pasireiškia šiuo gyveimo periodu.