Aliuminio folija kenksminga ruošiant maistą – mitas ar tiesa?

 (2)
Žiniasklaidoje pateikta daug prieštaringos informacijos. Kai kuriuose straipsniuose teigiama, kad maistas, paruoštas folijoje, pavojingas sveikatai. Ar tokia informacija pagrįsta?
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Almantas Kranauskas: „Aliuminio į maistą patenka tiek mažai, kad reikšmingo neigiamo poveikio sveikatai jis negali sukelti.“

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas teigia, kad žmogaus kūne yra iki 35 mg aliuminio. Apie 50 proc. jo yra plaučiuose, taip pat nemaža dalis susikaupusi skelete. Biologinė šio metalo reikšmė nėra žinoma. Dėl to, kad aliuminis labai greitai oksiduojasi ir tampa neaktyvus, žmogaus organizmas beveik nepasisavina metalinio aliuminio – pasisavinimas neviršija 0,001 proc.

Aliuminio junginiai su organinėmis medžiagomis pasisavinami geriau, pavyzdžiui, aliuminio citrato absorbcija yra 0,1–1,0 proc. Tačiau tai, kas patenka į organizmą, greitai pašalinama su šlapimu. Smegenys yra jautrios aliuminio, kaip ir kitų metalų, poveikiui. Tačiau kraujo ir smegenų barjeras trukdo aliuminiui patekti į smegenis ir apsaugo nuo žalingo jo poveikio. Sveiko žmogaus organizme aliuminis nesikaupia.

Esant aliuminio pertekliui, sunkėja fosfatų asimiliavimas, mažėja hemoglobino lygis kraujyje, didėja kraujo krešumas. Literatūroje buvo keliama hipotezė, kad aliuminio sankaupos smegenyse yra viena iš galimų Alzheimerio ligos priežasčių, tačiau yra ir tai paneigiančių mokslinių tyrimų.

Aliuminio folija kenksminga ruošiant maistą – mitas ar tiesa?
© Fotolia nuotr.

Aliuminio suvartojimas su maistu per parą svyruoja nuo 2,5 iki 13 mg. Pagrindiniai šaltiniai – aliuminio turintys maisto priedai, aliuminio įranga žemės ūkyje bei maisto pramonėje, aliuminiai indai, kepimo folija. Lietuvos gyventojų maiste aliuminio yra labai mažai, nes valgiui ruošti naudojami indai ir priemonės yra pagaminti iš specialaus aliuminio. Tik labai nedideli šio metalo kiekiai patenka į produktus. Didesniame maisto tūryje aliuminis stipriai prasiskiedžia ir jo aptikti beveik neįmanoma.

Maisto technologė R. Bogušienė: „Ruošiant maistą retkarčiais naudoti aliuminio foliją saugu“

Maisto kepimas folijoje turi ir pranašumų ir trūkumų. Taip gaminamas patiekalas būna sultingesnis, išlieka malonus skonis ir kvapas. Nereikia naudoti papildomų riebalų, maistas nepridega, neapskrunda, yra apsaugomas nuo tiesioginės ugnies. Dėl to nesusidaro kancerogeninės medžiagos. Be to, folijoje maistas gaminamas trumpiau, nes temperatūra viduje būna daug aukštesnė.

Tačiau folijoje yra cheminio elemento – aliuminio. Jo gali patekti į maistą. Gaminant rūgštų ar aštrų patiekalą vyksta cheminės reakcijos ir susidaro aliuminio druskos. Šios medžiagos galime gauti ne tik su maistu, pagamintu folijoje, bet ir verdamu ar kepamu aliuminiuose induose, gerdami filtruotą vandenį.

Visiškai išvengti šio elemento nėra galimybių. Tačiau nėra ir mokslinių įrodymų, kad aliuminio folija būtų tokia žalinga, jog reikėtų ją visiškai eliminuoti iš maisto ruošimo proceso. Jei maistą gaminame orkaitėje, pirmenybę turėtume teikti konvekciniam režimui, produktus dėti į stiklinius indus ar ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Tačiau, jei mėsą, daržoves, vaisius, žuvį planuojate kepti ant atviros ugnies, griliaus, aliuminio foliją geriau naudokite – produktai neapdegs. Taip maistas ruošiamas ne kiekvieną dieną, todėl minimalus folijos naudojimas yra naudingas ir neturėtų sukelti sveikatos problemų.
„Socialinio tinklo „Facebook“ bendruomenė „Sveikatai palanki mityba“ plečiasi ir vienija žmones, kuriuos domina kompetentinga informacija apie sveikatai palankius maisto produktus ir patiekalus, valgymo kultūros formavimą šeimoje“, – teigia sveikatos specialistė ir VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Mitybos specialistė: tai yra didžiausia svorį metančių žmonių klaida (1)

Pasak mitybos specialistės Indrės Tursovės, viena dažniausiai pasitaikančių klaidų yra ta, kad žmonės, norėdami numesti svorio, pirmiausia visiškai išbraukia riebalus iš savo mitybos raciono

Gyvenimo be sporto neįsivaizduojanti pora: tai darome ne dėl gražaus kūno

Kad turėtume dailų kūną, turime sveikai maitintis ir daug sportuoti. Tai žinome visi, tačiau pasakyti lengva, o kur kas sunkiau tai ivykdyti. Motyvuojanti jauna pora – treneris Aurimas Šidiškis 28 m.) ir sporto entuziastė Simona Žitkauskaitė 26 m.) – pasakoja apie sportą drauge, sveiką gyvenimo būdą, tinkamą mitybą bei tai, kaip išlaikyti motyvaciją sportuojant.

Asmeninė trenerė Rūta Beišytė žino receptą, kaip pasiekti tobulą figūrą (1)

Asmeninė trenerė bei mitybos specialistė, knygos „Ideali figūra“ autorė Rūta Beišytė-Aminova (30) dalinasi patarimais kaip pasiekti savo idealią figūrą. Sveikos gyvensenos propaguotoja sako, jog vieno idealios figūros standarto nėra – kiekvienam žmogui ideali figūra yra skirtinga.

Kodėl vienas gėrė, valgė rūkytą mėsą, nesportavo ir gyveno šimtą metų, o kitas – ne

Ar gali vienas gydytojas išmanyti viską – endokrinologiją, mitybą, kineziterapiją, genetiką, ginekologiją? Funkcinės medicinos specialistė Algė Ivaškevičė mano, kad ne tik gali, bet ir privalo, nes tik suvokdami, kaip veikia visas organizmas, galime atrasti tinkamiausią kelią į sveikatą.

Tibeto pratimai ne tik padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų, bet ir grąžina gyvenimo džiaugsmą

Pasak Tibeto vienuolių, reguliariai atliekant Tibeto pratimus galima ne tik sustiprinti ar išsaugoti puikią fizinę būklę, raumenų tonusą, atsikratyti nereikalingų kilogramų, tapti judresniu, bet ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą.

Ar maisto netoleravimą sukelia tik gliutenas?

Ar gali sveikas maistas tapti jūsų slaptu priešu? Vis tik taip atsitinka, kai organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų ir prasideda įvairūs uždegiminiai procesai, kurie gali tapti lėtiniais. Tuomet dažnai pučia pilvą, lydi nuovargis, jaučiami įvairūs skausmai, išberia odą ar net pradeda augti svoris.

Pažangios technologijos leis susilaukti kūdikio ir vyresniame amžiuje

Nevaisingumo gydymo srityje – revoliucingas proveržis.

Moterys ir vyrai skirtingai serga vėžiu – kodėl taip yra?

Specialistai pastebi, kad vyrų ir moterų sirgimas onkologinėmis ligomis gana skirtingas įvairiais aspektais. Ir tam paaiškinti vis daugėja naujausiais mokslo pasiekimais pagrįstų argumentų.

Apie ką jus įspėja tinstančios kojos?

Yra žmonių, kurie sulaukę vasaros karščių su malonumu prisimena žiemos šalčius. Ne tik lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms karščiai neretai kelia fizinį diskomfortą.

Po mokslininkų tyrimų: ar tikrai mėsos vartojimas didina ankstyvos mirties riziką? (1)

Daugelis neįsivaizduojame pietų lėkštės be mėsos. Valgome ir graužiame save: „Vegetaru tapčiau, sveikesnis būčiau“. Vis dėlto valgyti mėsą ar ne? Ką pataria mokslininkai?