Reklama

4 taisyklės, kad dantys būtų sveiki

 (1)
Gražūs ir sveiki dantys suteikia pasitikėjimo. Tačiau jei norite tokius turėti, o šeimos santaupų, skirtų atostogoms, neišleisti odontologo kabinete, verta žinoti kelias teisingos dantų priežiūros taisykles. Jų visai nedaug – vos keturios, tačiau laikytis jų būtina kiekvieną dieną.
© Shutterstock.com

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Svarbiausia – dantų šepetėlis ir taisyklingas valymas

Jau vaikystėje išmokstame, kad dantis būtina valytis du kartus dienoje – po pusryčių ir einant miegoti. Dar geriau, jei dantys bus valomi ir praėjus pusvalandžiui po pietų. Tačiau vien to nepakanka, reikia žinoti, kaip juos teisingai valyti, kitaip dantims galima net pakenkti.

Visų pirma atkreipkite dėmesį į dantų šepetėlį – jis jokiu būdu negali būti kietas, o jei dantys jautrūs, reikėtų rinktis patį minkščiausią. Jei sunkiai pasiekiate protinius dantis, rinkitės šepetėlį mažesne galvute. Šereliai turėtų būti kuo plonesni ir smailėjantys viršuje.

Lygiai taip pat svarbu valymo laikas ir judesiai. Tikrai nepakaks, jei dantis valysite vos keliolika sekundžių – būtina bent dvi minutes ryte ir vakare. Be to būtina atminti, kad dantis reikia valyti, o ne stipriai šveisti – taip tik pažeisite emalį ir sužeisite dantenas. Nespauskite šepetėlio pernelyg stipriai ir valykite juos tik sukamaisiais judesiais.

Vaikams odontologai pataria dantukus pradėti valyti jau kūdikystėje. Kol dantys dar nėra išdygę, dantenas galima švelniai nuvalyti švariu drėgnos marlės gabalėliu, užvyniotu ant piršto. Taip nuo mažų dienų vaikutis bus pripratintas prie dantukų valymo. Beje, tėvai vaikams dantis valyti turėtų, bent iki septynių ar aštuonių metų ir, geriausia, prieš veidrodį. Taip vaikutis ne tik greičiau išmoks taisyklingo valymo, bet ir lauks šios įdomios procedūros kiekvieną vakarą.

Dantų pasta – kaip išsirinkti tinkamiausią?

Ne ką mažiau svarbu išsirinkti ir naudoti tinkamą dantų pastą. Ji ne tik turėtų užtikrinti gaivų burnos kvapą, bet ir, kad dantenos būtų sveikos, jei reikia, sumažinti dantų jautrumą ir, svarbiausia, nepažeisti emalio.

Parduotuvėse galima rasti nusipirkti ne tik dantų pastos, bet ir dantų gelio. Pastoje daugiau abrazyvinių dalelių, kurios mechaniškai nuvalo dantis, gelinėje – gerokai mažiau. Ypač daug abrazyvinių medžiagų – balinamosiose pastose, todėl jų nerekomenduojama naudoti turintiems jautrius dantis ar estetinių plombų ir ilgiau nei dvi savaites. Odontologai paprastai rekomenduoja įprastą pastą kaitalioti su geline.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į pastos sudėtį. Nors Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse uždrausta, dantų pastoje vis dar gali būti sintetinės putojamos medžiagos, kuri įeina ir į skalbimo miltelių sudėtį – natrio lauril-sulfato. Prieš perkant reikėtų įsitikinti ar sudėtyje nėra įrašyto natrio lauril-sulfato.

Visai kas kita fluoras – šia medžiaga dažnai nepagrįstai gąsdinama, kaip nuodinga žmogaus organizmui. Tačiau fluoru galima apsinuodyti tik suvartojus nemažą kiekį iš karto, kitaip tariant vienu metu suvalgius bent kelias tūbeles dantų pastos. Tačiau taip pat reikia atsiminti, kad fluoras yra vienintelis elementas galintis apsaugoti nuo dantų ėduonies. Pastos be šios veikliosios medžiagos, dažnai pristatomos kaip ekologiškos, yra iš esmės „tuščios“ ir neapsaugo dantų ir dantenų.

Nors vaikiškos pastos paprastai neturi fluoro, tačiau odontologai pataria tokią pradėti naudoti, kai vaikutis išmoksta išspjauti pastą ir jos valantis dantis nebenuryja.

Dantų siūlas – privalomas

Išsivalius dantis reikėtų nepamiršti ir dantų siūlo. Jis išvalys dantų tarpelius, kurių nepasiekia dantų šepetėlio šereliai ir užkirs kelią dantų akmenų kaupimuisi. Svarbiausia išsirinkti tinkamo storio siūlą. Jei tarpeliai itin siauri, rinkitės kuo plonesnį, jei tarpeliai tarp dantų platesni, pasirinkite kiek storesnį.

Dantų skalavimo skystis su fluoru

Gražūs ir sveiki dantys bus ne tik, jei kruopščiai juos valysite, bet ir rūpinsitės dantenų būkle ir liežuvio švara. Ant liežuvio kaupiasi itin daug bakterijų, kurios kenkia ir dantims, o sveikos dantenos būtina sąlyga sveikiems dantims.

Ne tik nuvalysite liežuvį, bet ir sveikas dantenas ir dantis išlaikysite, jei rytinį ir vakarinį dantų valymo ritualą pabaigsite dantų skalavimo skysčiu. Svarbiausia, išsirinkti tinkamą. Visų pirma atkreipkite dėmesį ar sudėtyje nėra alkoholio, kuris paprastai erzina burnos gleivinę, daro ją jautrią ir neatsparią uždegimams. Taip pat bus mažai naudos, jei sudėtyje nebus fluoro. Įrodyta, kad fluoru praturtintas dantų skalavimo skystis efektyviai apsaugo dantis nuo ėduonies.

Islandijoje pagamintas ORALFLUX ne tik praturtintas fluoru, yra be alkoholio, bet ir turi itin patogų dozatorių, kuris leidžia išspausti tik tiek skysčio, kiek reikia. Tai ne tik patogu, bet ir leidžia sutaupyti. Reguliariai skalaujant fluoru praturtintu ORALFLUX dantys bus gerokai labiau apsaugoti nuo ėduonies, dantenos sveikos, o burnos kvapas gaivus.

ORALFLUX sukurtas naudoti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams nuo šešerių metų. Mažiesiems skirtas vaisių skonio dantų skalavimo skystis praturtintas 0,05 proc. fluorido, o suaugusiųjų – 0,2 proc. Turintiems jautrius dantis siūloma išbandyti ORALFLUX Sensitive, o po danties pašalinimo ar burnos higienos ORALFLUX Chlorhexidine.

Užsakymo nr.: PT_73719512

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ko daugiau žuvys teikia – naudos ar žalos, atsako mokslininkai

Ilgai užtruko, kol lietuviai, ieškodami sveikesnių alternatyvų, įprato bent retkarčiais mėsą keisti žuvimi. Ir štai užgriuvo kita naujiena – pasirodo, žuvis gali būti dar prastesnis pasirinkimas dėl didelio jūrų užterštumo gyvsidabriu.

Kokius pieno produktus rinktis, o kokių vengti?

Pieną skatiname gerti nuo pat vaikystės, sakoma, kad tai kalcio šaltinis. Be pieno produktų neįsivaizduojame savo pusryčių, pietų ar vakarienės. Tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad pienas ne tik, kad nereikalingas mūsų organizmui, bet dar ir kenkia. Ką mano „Sveikatai palankus“ ekspertai?

Angelinos Jolie pavyzdys užkrėtė ir Lietuvos moteris

Moterys, kurioms nustatoma itin didelė genetinė rizika susirgti krūties vėžiu, vis dažniau renkasi jų šalinimą – mastektomiją.

Ar gali nuo gripo skiepytis nėščiosios?

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad penktąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 299 asmenys.

Hormoninis sutrikimas, kuris dažniausiai išsivysto 30-40 metų moterims

Dėl padidėjusio kortizolio kiekio organizme žmogui gali išsivystyti hormoninis sutrikimas - Kušingo sindromas.

Po gimdymo: ką moteris turi žinoti apie negrįžtamus organizmo pokyčius

Po gimdymo – nauji išbandymai: persitvarko organų veikla, slenka plaukai, kankina nuovargis ir nuotaikų kaita.

Maisto saugos specialistės pataria, kaip išsirinkti mėsą

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį mirčių nuo vėžio skaičius padidės daugiau nei trečdaliu

Trejus metus vykdoma Pasaulinės kovos su vėžiu dienos kampanija „Mes galime. Aš galiu“ kelia klausimą, kaip mes visi kartu ir kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie vėžio sukeliamos naštos mažinimo.

Epidemijoms NE: šis grūdinimosi būdas žiemą prieinamas kiekvienam

Kol Lietuvoje siaučia virusai, mokyklose skelbiami karantinai, Lietuvos sveikuolių sąjunga skatina grūdintis. Organizacija jau prieš daugelį metų vasarį paskelbė sveikatingumo mėnesiu. Mat būtent dabar lauke – visos sąlygos grūdintis. Štai, pavyzdžiui, sniegas ir ledinės eketės daro stebuklus.

Žiemą puola „skrandžio gripas“. Kas jis ir kaip jo išvengti?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.