3 mitai apie burnos priežiūrą ir spindinčią šypseną

 (1)
Spindinti šypsena – pati gražiausia puošmena. Tad nenuostabu, kad prasidėjęs vasaros švenčių bumas prie odontologų kabinetų atgena eiles pacienčių, norinčių baltos šypsenos.
Plaukai
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vis tik gydytoja odontologė teigia, kad dantų sveikata pradėti rūpintis reikėtų ne nuo to ir pastebi, kad pacientai neretai yra įtikėję klaidingais mitais apie burnos priežiūrą bei veiksnius, darančius didžiausią įtaką dantų spalvos pokyčiams.

Mitas Nr. 1: Dantys keičia spalvą tik dėl netinkamos burnos higienos

Pasak gydytojos odontologės Marijos Lazauskaitės, dantų spalvos pokyčiams įtaką daro įvairių – išorės ir vidinių – veiksnių visuma. Savaime suprantama, kad visų svarbiausia yra tinkamos individualios burnos higienos laikymasis, tačiau nereikėtų savęs kaltinti, jei pastebite, kad šypsena nėra tokia balta, kaip norėtųsi ar kokia buvo prieš kelis metus.

„Dantų apnašų susidarymui įtakos turi net tokie veiksniai, kaip seilių sudėtis, dantų padėtis dantų lanke, danties anatominė forma ar maisto racionas. Kalbant apie dantų spalvą, čia įtakos turi ir paciento amžius – kuo vyresnis žmogus, tuo dantys tamsesni. Mat dėl ilgainiui atsirandančių emalio įtrūkimų, susidaro palankios sąlygos kauptis dantų apnašoms. Be to, dantys tampa tamsesni dėl su amžiumi vis storėjančio dentino sluoksnio po emaliu“, – aiškina M. Lazauskaitė.

Mitas Nr.2: Profesionalią burnos higieną atlikti būtina ne kiekvienam

Šį mitą gydytoja odontologė paneigia be didelių įžangų, teigdama, kad profesionalios burnos higienos procedūra padeda išvengti dantenų uždegimo ir jų kraujavimo. Tačiau svarbiausia tai, kad ši procedūra yra pagrindinė prevencinė priemonė nuo periodonto ligų.

„Profesionalią burnos higieną atlikti būtina kiekvienam. Pacientams apnašos ant dantų kaupiasi skirtingai, priklausomai nuo individualios burnos higienos. Jei ji tinkama – profesionalią burnos higieną atlikti rekomenduojama bent kartą per metus, tačiau pastebint, kad apnašos linkusios kauptis labiau – tą daryti reikėtų kas pusę metų ar net kas tris mėnesius“, – sako M. Lazauskaitė.

Gydytoja skuba nudžiuginti: atlikus profesionalią burnos higieną dantys gali net šiek tiek pašviesėti. Mat procedūros metu nuo dantų paviršiaus nuvalomas ne tik minkštos apnašos, bet ir paviršinis pigmentas. Žinoma, norint holivudinės šypsenos efekto, papildomai reikėtų atlikti profesionalaus dantų balinimo procedūrą.

Mitas Nr. 3: Pats didžiausias baltos šypsenos priešas – rūkymas

Praėjo tie laikai, kai rūkymą buvo galima kaltinti už pageltusius dantis. Gydytoja odontologė neneigia, kad, įkvepiant cigaretės dūmus ant dantų paviršiaus nusėda dervos, suteikiančios dantims gelsvą spalvą. Tad kuo dažniau rūkoma – tuo didesnė tikimybė, kad dantys gali šiek tiek pagelsti. Tačiau šviesioji pusė būtent yra ta, kad dantų spalvos pokyčiams didžiausią įtaką turi dervos, todėl šį poveikį sumažina jų neturintys produktai.

„Pastebiu, kad suaugę žmonės itin susierzina, kai gydytojas juos auklėja ir draudžia kažką daryti. Pavyzdžiui, kai suaugusiam žmogui yra pamokslaujama dėl taurės raudono vyno ar rūkymo. Tokie draudimai tesukelia atmetimo reakciją. Natūralu, kad ne visi žmonės gali ar nori mesti rūkyti ir tai yra kiekvieno suaugusiojo reikalas. Jei pacientai rūko, tačiau nori jog dantys išliktų tokie pat balti kaip ką tik po profesionalaus dantų balinimo, rekomenduojama rinktis produktus neturinčius dervų – tai yra tokias alternatyvas įprastiems tabako gaminiams, kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamo tabako įrenginiai“, – paaiškina odontologė.

Vis tik čia gydytoja pabrėžia, kad rūkantys pacientai savo burnos sveikatai turėtų skirti ypatingą dėmesį ir laikytis ypač geros individualios burnos higienos, reguliariai lankytis pas odontologą arba burnos higienistą profilaktiniams dantų patikrinimams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ko daugiau žuvys teikia – naudos ar žalos, atsako mokslininkai

Ilgai užtruko, kol lietuviai, ieškodami sveikesnių alternatyvų, įprato bent retkarčiais mėsą keisti žuvimi. Ir štai užgriuvo kita naujiena – pasirodo, žuvis gali būti dar prastesnis pasirinkimas dėl didelio jūrų užterštumo gyvsidabriu.

Kokius pieno produktus rinktis, o kokių vengti?

Pieną skatiname gerti nuo pat vaikystės, sakoma, kad tai kalcio šaltinis. Be pieno produktų neįsivaizduojame savo pusryčių, pietų ar vakarienės. Tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad pienas ne tik, kad nereikalingas mūsų organizmui, bet dar ir kenkia. Ką mano „Sveikatai palankus“ ekspertai?

Angelinos Jolie pavyzdys užkrėtė ir Lietuvos moteris

Moterys, kurioms nustatoma itin didelė genetinė rizika susirgti krūties vėžiu, vis dažniau renkasi jų šalinimą – mastektomiją.

Ar gali nuo gripo skiepytis nėščiosios?

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad penktąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 299 asmenys.

Hormoninis sutrikimas, kuris dažniausiai išsivysto 30-40 metų moterims

Dėl padidėjusio kortizolio kiekio organizme žmogui gali išsivystyti hormoninis sutrikimas - Kušingo sindromas.

Po gimdymo: ką moteris turi žinoti apie negrįžtamus organizmo pokyčius

Po gimdymo – nauji išbandymai: persitvarko organų veikla, slenka plaukai, kankina nuovargis ir nuotaikų kaita.

Maisto saugos specialistės pataria, kaip išsirinkti mėsą

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį mirčių nuo vėžio skaičius padidės daugiau nei trečdaliu

Trejus metus vykdoma Pasaulinės kovos su vėžiu dienos kampanija „Mes galime. Aš galiu“ kelia klausimą, kaip mes visi kartu ir kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie vėžio sukeliamos naštos mažinimo.

Epidemijoms NE: šis grūdinimosi būdas žiemą prieinamas kiekvienam

Kol Lietuvoje siaučia virusai, mokyklose skelbiami karantinai, Lietuvos sveikuolių sąjunga skatina grūdintis. Organizacija jau prieš daugelį metų vasarį paskelbė sveikatingumo mėnesiu. Mat būtent dabar lauke – visos sąlygos grūdintis. Štai, pavyzdžiui, sniegas ir ledinės eketės daro stebuklus.

Žiemą puola „skrandžio gripas“. Kas jis ir kaip jo išvengti?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.