Apie kokią rimtą ligą signalizuoja stipri mažakraujystė

Stipri sveikata ne veltui vadinama geležine - jei kraujyje bus pakankamai geležies, nekibs ligos ir nekamuos prasta savijauta.

Jei ryte vos pakėlus galvą nuo pagalvės jus jau lenkia nuovargis, apkaltiname pavasarinį išsekimą, kai kelintą kartą pamirštame šefo nurodymą, keiksnojame per didelį darbo krūvį, kai nespėjus dorai atsikratyti slogos prikimba kosulys, susirūpiname susilpnėjusiu imunitetu... Ir nė nepagalvojame, kad laikas pagaliau prisiruošti ir nukeliauti pas gydytoją atlikti kraujo tyrimo. Nes dėl visų šių bėdų gali būti kalta mažakraujystė.

Dažniausiai pasitaiko vadinamoji geležies stokos mažakraujystė. Ji susijusi su hemoglobino kiekiu kraujyje. Kraują sudaro skystis ir vadinamieji forminiai elementai. Vieni jų - eritrocitai, o juose yra hemoglobino - gyvybiškai svarbaus baltymo, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra geležis. Hemoglobino paskirtis - pernešti deguonį iš plaučių į audinius ir išnešti anglies dvideginį iš audinių į plaučius. Taip organizmas „kvėpuoja". Tad kai jam trūksta geležies, eritrocituose sumažėja hemoglobino kiekis. O jei hemoglobino mažai, pajuntamas deguonies badas - kitaip sakant, organizmas dūsta. Tas badas gali pasireikšti įvairiausiais požymiais.

Kada reikėtų įtarti mažakraujystę

Mažakraujystę (mediciniškai tariant, anemiją) galima įtarti, jei esate pablyškusi, nervinga, greitai pavargstate, susilpnėja dėmesys, kamuoja nemiga ar mieguistumas. Oda gali būti sausa, ima lūžinėti plaukai ir nagai, lyg ir be priežasties šąla rankos ir kojos. O svarbiausia, kad tampa sunku susikaupti, silpnėja atmintis, nes smegenų ląstelės - jautriausios ir labiausiai nukenčia nuo deguonies bado. Tik to nepastebime taip paprastai, kaip slenkančių plaukų... Manoma, kad geležies stoka kenkia net atsparumui infekcijoms - jis sumažėja. Mažakraujystė gali turėti reikšmės uoslės, skonio pojūčiams. Todėl ja sergantys žmonės kartais valgo tai, apie ką šiaip jau net negalvojama kaip apie maistą... Nustatyta, kad stokojant geležies organizmas geriau pasisavina šviną, todėl gali būti lėtinis apsinuodijimas šiuo metalu, ypač jei gyvenate šalia automagistralės ar degalinės.

Mažakraujystė yra tikroji ir latentinė (dar nematoma ir pasislėpusi). Tikroji nustatoma tuomet, kai atlikus kraujo tyrimą aptinkamas per mažas eritrocitų ir hemoglobino kiekis. Šio norma moterims turėtų būti 120-150 g/L. O latentinę mažakraujystę galima įtarti tada, kai hemoglobino kiekis dar geras, tačiau kiti kraujo tyrimo rodikliai, parodantys įsotinimą geležimi, atskleidžia, jog jos atsargų organizme visai nebėra, ir liga jau netoli.

Nuovargis, irzlumas ir silpnumas - daugybės ligų požymiai. Tad geriausia atlikti kraujo tyrimą ir tokiu būdu išsiaiškini tikrąją negalavimo priežastį. Juk stipri mažakraujystė gali būti pirmas leukemijos požymis.

Trys lemiamos priežastys

* Nepakankamai suvalgome. Geležies pristinga tuomet, kai jos užtektinai negauname su maistu. Jei esate vegetaras, jei laikotės griežtokų dietų - turite nemažai galimybių pajusti šio mikroelemento stygių. Moterims kasdien reikia apie 15 mg geležies - kad tiek jos gautume, mityba turi būti visavertė.

* Nepasisaviname. Mažakraujystė gresia ir tada, kai geležis į organizmą patenka, tačiau ji nepasisavinama. Geležiai patekus į organizmą ji į nukeliauja į žarnyno gleivinės ląsteles, o iš ten patenka į kraują ir išnešiojama po visą organizmą. Tas procesas aktyviausiai vyksta dvylikapirštėje žarnoje, mažiau - kitose plonosios žarnos dalyse. Tad bet kokia liga, pažeidžianti plonosios žarnos gleivinę (netgi stipresnis viduriavimas), tampa kaltininke to, kad geležies su maistu tarsi gauname, tačiau „nepasiimame". Geležis blogiau pasisavinama ir netinkamai derinant maisto produktus. Labiausiai geležies pasisavinimą prastina kalcis, kurio gausu pieno produktuose, kavoje ir arbatoje esančios medžiagos. Taigi kava su pienu po kepsnio pašalina iš organizmo pusę iš mėsos gautos geležies.

* Per daug netenkame. Manoma, kad maždaug pusė vaisingo amžiaus moterų neturi geležies atsargų ir joms gresia mažakraujystė. Kaltos dėl to mėnesinės... Jei jos gausios, mėnesines reikia reguliuoti.

Ilgai trunkantis lėtinis kraujavimas taip pat gali sukelti mažakraujystę. Todėl jai užsitęsus reikėtų išsitirti, ar nėra slapto kraujavimo (pavyzdžiui, dėl opaligės), kuris ir kaltas, jog senka geležies atsargos.

Ne tik geležies, bet ir vitaminų B 12, folio rūgšties stygius taip pat gali sukelti mažakraujystę, nes jie būtini kraujo gamybai.

Mėsa - nepakeičiama

Maisto produktuose geležis yra dvejopa, ir nuo to taip pat priklauso, kaip ją pasisaviname. Tai gali būti vadinamoji heminė geležis, esanti mėsoje, žuvyje, kituose gyvuliniuose produktuose. O kruopose, ankštiniuose, vaisiuose, daržovėse yra neheminė geležis. Pirmoji kura kas geriau pasisavinama nei antroji – iš mėsos pasisavinama vidutiniškai apie 20 proc., o iš augalinių produktų tik 2 - 3 proc. juose esančios geležies.

Geriausiai pasisavinama jautienoje ir veršienoje esanti geležis. Kepame, verdame ar troškiname mėsą - didelio skirtumo nėra. Daugiausia geležies. Daug geležies ir kepenyse, tačiau dabar medikai šiuo subproduktu pataria mėgautis labai saikingai. Juk visos (tiek geros, tiek blogos) maiste esančios medžiagos keliauja į kepenis, kurios jas „filtruoja", ir tik tuomet patenka į kitus organus. Ir jei maiste buvo pesticidų, nuodingų organinių medžiagų, šios ištirpsta riebaluose ir lieka kepenyse. Todėl ir galima netyčia prisivalgyti, ko nereikia... Atsargiausiai reikėtų ragauti vištų kepenėles, nes daugelyje paukštynų naudojami antibiotikai, kurie nusėda kepenyse. Dėl tos pačios priežasties neverta valgyti ir inkstų.

Esame įpratę manyti, kad raudonos spalvos daržovės, uogos - taip pat puikus geležies šaltinis. Gal jas ir kraują vienijantis raudonumas mus taip apgauna... Nors burokėliuose, spanguolėse, žemuogėse yra ir geležies, ir jos pasisavinimą skatinančių rūgščių, tačiau mėsos ar žuvies šios gėrybės niekaip neatstos. Tad, kai vasaros įkarštyje išgirsite, kad kelios ar keliolika stiklinių žemuogių gali aprūpinti geležimi visiems metams, labai tuo netikėkite. Tiesa šio mikroelemento atsargos iš tiesų kaupiamos - net gali sudaryti ketvirtadalį visos organizme esančios geležies.

Padedančios kaupti geležies atsargas žemuogės ar spanguolės niekada neatstos mėsos ir žuvies!

Kas „atbaido" geležį

Maiste, kurį valgome, ne tik yra geležies, bet ir tokių medžiagų, kurios skatina ar slopina jos pasisavinimą.

* Gyvuliniuose produktuose esančiai heminei geležiai pasisavinti papildomų „pagalbininkų" nereikia. O neheminės pasisavinimą labai skatina vitaminas C. Pavyzdžiui, apelsinų sultys pagerina jį du kartus! Taip pat pagerina citrinų, obuolių, pieno, vyno, gintaro ir kitos rūgštys.

* Heminė geležis mažiau pasiduoda „aplinkos poveikiui". Jos pasisavinimą slopina tik kalcis, kurio gausu pieno produktuose. Todėl net jei labai mėgstate mėsos patiekalus užgerti kefyru, verčiau šio pomėgio atsisakykite. Ir daug pieno geriantiems vaikams yra didesnė rizika, jog jiems pristigs tokio svarbaus augimui mikroelemento.

* Arbatoje (ypač juodojoje), kavoje, kakavoje, raudoname vyne bei špinatuose taip pat yra medžiagų, kurios trukdo pasisavinti geležį. Pavyzdžiui, juodoji arbata, geriama valgant ar tuoj po valgio, sumažina geležies pasisavinimą net 75 procentais! Manoma, kad panašiai veikia ir ramunėlių arbata.

* Itin stipriai neheminės geležies pasisavinimą slopina kiaušinio trynys.

* Kruopose, kukurūzuose, sojoje, žirniuose, pupelėse ir net riešutuose yra vadinamųjų fitinų, kurie mažina neheminės geležies pasisavinimą. Beje, ankštinius mirkant dalis fitinų suyra. Geležį pasisavinti trukdo ir sėlenos, ir net daržovėse esančios maisto skaidulos.

Kiek geležies pasisavina mūsų organizmas, priklauso nuo trijų dalykų:

- kokį maistą valgome,

- su kuo jį valgome,

- kiek geležies atsargų turime.

Geležies kiekis maisto produktuose (mg / 100 g)

Mėsa
Kiaulienos liežuvis 5,1
Jautienos kumpis 4,2
Jautienos liežuvis 3,2
Kiaulienos kumpis 3,2
Veršiena 2,8
Aviena 2,3
Triušiena 2,1
Vištienos šlaunelė 1,0
Pieniškos dešrelės 0,9
Kiaulienos šoninė 0,7
Vištienos krūtinėlė 0,4

Žuvis
Krevetės 1,6
Skumbrė 1,3
Karpis, lydeka 1,1
Lašiša, tarkis, tunas 1,0
Ungurys 0,6
Jūros lydeka 0,5
Upėtakis 0,4

Geležies preparatų poveikis maždaug toks, koks būtų, jei kasdien suvalgytume po 5,5 kg jautienos

Mažakraujystės gydymas - tik medikamentais

Geležies pasisavinimas su maistu negali būti beribis, tad kai ligą jau reikia gydyti, vien jautienos, lašišos ir burokėlių nebepakanka, tenka vartoti medikamentų. O geležies preparatų poveikis maždaug toks pats, koks būtų, jei kasdien suvalgytume po 5,5 kg jautienos...

* Galite rinktis ne vien geležies, bet sudėtinius preparatus: su folio rūgštimi (ši skatina eritrocitų gamybą), vitaminu B12, vitaminu C, variu, cinku.

* Geležies preparatai gali būti skysti, kapsulėmis ar tabletėmis. Turintys apvalkalą yra mažiau veiksmingi.

* Taip pat renkantis preparatą atkreipkite dėmesį, ar jis dvivalentės geležies, ar trivalentės. Dvivalentė geležis geriau pasisavinama, greičiau „suveikia", tačiau pašalinis poveikis gali būti stipresnis, o trivalentė pasisavinama šiek tiek lėčiau, bet jos pašalinis poveikis menkesnis.

* Geležies preparatai gali sukelti pykinimą, viduriavimą, pilvo skausmus. Jei jų išgėrusi prastai jaučiatės, bandykite gerti ne tarp valgymų, o praėjus valandai po valgio, užgerkite skiestomis rūgščiomis sultimis, nes vitaminas C gerina geležies pasisavinimą.

* Negerkite geležies preparatų su kava, arbata, pienu ir jo produktais, nes jie „suriša" geležį.

* Mažakraujystės gydymas būna ilgalaikis: paprastai jis trunka ne savaitėlę, o mėnesį ar kelis, kol tyrimai parodo ir hemoglobino, ir geležies atsargų padidėjimą.

Tačiau nepasitarus su gydytoju, negalima vartoti geležies preparatų, nes šio mikroelemento perteklius, anot gydytojos Aurikos Jurevičienės, daug pavojingesnis nei jo stygius (tik pasitaiko jis gerokai rečiau). Kiek geležimi turtingo maisto bevalgytume, per daug jos su maistu niekaip negausime, o „padauginti" įmanoma tik su geležies preparatais. Todėl juos reikia vartoti esant būtinybei ir neviršijant rekomenduojamos dozės. Kitaip gali būti lėtinis apsinuodijimas geležimi.

Tik nepadauginkit geležies preparatų, nes ji ji slopina kitų mineralų, ypač vario pasisavinimą. Taip pat naikina gerąsias žarnyno bakterijas, didina laisvųjų radikalų kiekį organizme.

Skirkite laiko sau! Balandžio 24, 25 d. sveikatos ir grožio dienos Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje. Daugiau info: http://www.vcup.lt/renginiai/skirkite-laiko-sau-21

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis