Svarbiausias patarimas meilės išsiilgusiai moteriai

Žiema - tai magiškas laikas, kai lauke taip greitai temsta ir kai taip labai norisi meilės.

Tai laikas, kai tu sėdi prisiglaudus prie kavinės lango ir arbata tavo puodelyje jau beveik šalta, o, atsidarius durims, įeina vis ne tas vyras. Tu vėl esi pasiruošusi į savo gyvenimą įsileisti jausmus. Deja, nori jų taip stipriai, kad bet kokį šiltesnį žvilgsnį, prisilietimą ar nuomonės sutapimą labai greitai palaikai meile. Aš tave puikiai suprantu, bet noriu, kad būtum laiminga. Taigi trumpai parodysiu tau, kaip pati nukeliauji į santykius, kuriuos vėliau skauda.

Žinau, kad visą dieną verteisi per galvą skubėdama padaryti suplanuotus darbus. Šaunuolė - į kavinę atėjai sutartu laiku, nors moterys ir gali sau leisti mandagiai pavėluoti. Pavargusi po dienos veiklų, tu pasimatymui vistiek ruošeisi dar gerą valandą: dailiausi apatiniai, žavi suknelė, kvepalai, dvelkiantys vanile. Tu net išsipešiojai visus nereikalingus plaukus visose reikalingose kūno vietose ir šiaip ne taip drebančia ranka teisingai prasivedei ‘strėlytes’. Dabar tu graži, bet man tu visada graži. Tikiuosi, žinai, kad ne visa tai yra svarbiausia: tave mylintis vyras tavimi žavėsis ir išaušus rytui, ir net sušnypštus visą nosinių pakelį po graudaus filmo.

Pagaliau kavinės durys prasiveria ir, vėlavęs lygiai dvidešimt tris minutes, įžengia Jis. Žinok, kad visuose pasaulio miestuose tą akimirką kavinėje sėdi tokia pati moteris, kaip ir tu. Esi vyro svajonė užkimštomis ausimis. Ir tuomet belieka tikėtis, kad tas vyras bus arba pakankamai kvailas, kad šios tavo būsenos ‘nenuskaitytų’, arba pakankamai garbingas, kad tuo nepasinaudotų.
Šiuo atveju nesigilinsiu, kodėl vyras tiek vėlavo - gal kerštingas bosas, pamatęs tavo žinutę jo darbo telefone, nusprendė sužlugdyti jūsų būsimą gyvenimą duodamas perskaičiuoti projekto sąmatą, gal besiskutant barzdą dingo elektra, o gal tavo simpatija tiesiog yra neatsakingas žioplys.

Dabar, šią akimirką, svarbu yra štai kas: tu esi moteris, kuri greitai gali patirti dar vieną nuviliančių santykių istoriją. Taip ne kartą atsitiko ir man, ir mano draugėms, ir jų seserims, ir kolegėms, ir kaimynėms. Taip gali nutikti kiekvienai meilės išsiilgusiai moteriai. Moteriai, kurios ausys užsikimšo cukraus vata. Aš ilgai tave stebėjau ir noriu, kad suprastum: tu rizikuoji savo laime nesiklausydama, ką tau pačioje santykių pradžioje kalba vyras. Užsikimšdama ausis, tu tampi moterimi, kuri neturi standartų, o moteris be standartų dažniausiai atitenka vyrui, kurio gyvenimo sąraše tavo laimei vietos nėra.

Ar ir tu taip elgiesi, kai meilė tau užkemša ausis? Ar šypsaisi, kol Jis pasakoja, kokią gyvenimo klaidą padarė draugas, nusprendęs vesti, nors pati svajoji ištekėti? Ar pritariamai linksi galva, kai Jis itin bodisi prie gretimo staliuko triukšmaujančiais nenaudėliais, nors pati svajoji turėti du tokius pat pašėlusius vaikus? Ar ignoruoji Jo nepagarbius pasisakymus apie buvusią merginą ar šeimos narius? Ar jau tą patį vakarą sutinki pratęsti pažintį Jo namuose? Ar nejauti nerimo, kai Jis prasitaria nežinantis, ko nori iš gyvenimo? Ar tu tikrai nepastebi, kad Jis viskuo skundžiasi? Ar vis dar gali ramiai geri arbatą, klausydama apie tai, kaip Jis viską išmano ir visur yra teisus?

Tu esi nuostabi meilės verta moteris, todėl nelinkiu, kad po aštuonerių bendrų ‘sugyventų’ metų, tu staiga suprastum - neturi nieko, kas tau primena laimę. Aš nenoriu, kad tu prie draugių teisintumeisi, kad jums ir taip gerai nesusituokus, kad įrodinėtum mamai, jog turėti vaikų yra per didelė našta, o per darbo vakarėlį kaistum iš gėdos stebėdama, kaip Jis ginčijasi su tavo kolegom tema, apie kurią visiškai nenusimano. Jei viskas taip gerai, kodėl tavo akys užgesę? Kur dingo tavo gyvenimo džiaugsmas? Tu jo atsisakei tada sėdėdama kavinėje prie lango, kai lauke taip gražiai snigo, o tu pasirinkai užsikimšti ausis.

Mes meile vadiname daugelį dalykų, kurie tik primena meilę. Kuo daugiau analizuoju nepavykusius santykius, tuo aiškiau suprantu, kad mes pačios esam už juos atsakingos. Dabar pridėk ranką prie širdies ir sau prisipažink: juk pačioje pažinties pradžioje buvo tiek ženklų, kurie tau sakė, kad ‘čia ne Jis’. Juk taip? Dabar tu protingesnė. Nebijok klausyti ir įsiklausyti. Nebijok būti viena ar net vieniša. Nebijok turėti savo laimės viziją. Tikra meilė randa tuos, kurie jos ieško ir kurie ją atpažįsta. Visa kita - tik cukraus vata, kurios saldumo taip norisi. Cukraus vata greitai ištirpsta, palikdama šleikštų skonį. Tavo laimė dar tik ateina ir aš pažadu - ji bus tokia, kokia tikėsi. Ji bus šviesi ir graži, kaip naujas rytas. Ir taip - ji bus tikra.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis