A. Vasiljevas: mada tampa vulgari, – c’est la vie!

„Didžiuokitės, brangioji, savo plaukais – per šimtą metų raudonplaukių neliks“, – taip prasideda pokalbis apie grožio standartus ir ateities grožį su mados istoriku, kolekcininku Aleksandru Vasiljevu (56 m.). Klausau ir linkčioju galva, nes nuo to, ką išgirstu, negaliu pratarti nė žodžio.

Skaitomiausi savaitės straipsniai:
- Edith Piaf: nesuskaičiuojami meilužiai, kaltinimas žmogžudyste, kvaišalų pinklės bei lemtingų katastrofų šleifas
- V. Baublienė: apie ką mąsto vyrai?
- 7 dienų kefyro dieta ir minus 5 kg
- Savaitės ikona. G. Martirosianaitė: ką ji daro, kad atrodytų „velniškai gerai“
- Eglė Aukštakalnytė-Hansen: kokias ligas išduoda jūsų išorė
- Mano nuomonė: neleisiu sūnaus kariauti!

Kaip keitėsi kūno mada. A. Vasiljevas naujoje knygoje „Etiudai apie madą“ (leidykla „Sofoklis“) teigia, kad mada permaininga, nes keičiasi požiūris į žmogaus kūną. Antikinėje Graikijoje gėrėtasi nuogo kūno grakštumu, gūdžiais viduramžiais nuodėmė buvo netgi žvilgtelėti į veidrodį. Labiausiai ir sparčiausiai požiūris į kūną kito XX a. „Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos moteris išlaikė paslaptingumą“, – teigia A. Vasiljevas. Ji priminė vaisingą bičių motinėlę persmaugtu liemeniu (šio apimtis ekstremaliais atvejais tesiekdavo 37 cm). Tokį įvaizdį pabrėžė ir S silueto drabužiai, jais siekta padidinti krūtinę, dar labiau susiaurinti taliją ir suapvalinti klubus. Gotikinio silueto (kai nugara atlošta, o pilvas atkištas į priekį) mada, pasak pašnekovo, yra susijusi su kryžiaus karų laikais itin populiariu nėščios moters paveikslu.

Parodyk koją, ir pasakysiu, kas esi. „Moters statusas iki XX a. ir vėliau smarkiai skyrėsi. Iki lūžio laikotarpio dailiosios lyties atstovės negalėjo siekti išsilavinimo, neturėjo jokių juridinių teisių, pavyzdžiui, nutraukti santuoką. Kitaip tariant, jos buvo visiškai priklausomos ir neturėjo sąlygų skleistis kaip laisvos asmenybės. Vertintos tik kaip šeimos moterys ir motinos. Tai nereiškia, kad iki XX a. jos nedirbo. Dirbo – tik menkai apmokamus fizinius darbus: virtuvėje, skalbykloje ir, atleiskite, viešnamyje. Tai juk irgi fizinis darbas, tiesa? Moters vertė matuota pagal fizinius duomenis. Labiausiai vertinti platūs klubai, didelės šlaunys ir krūtinė. Juk dailiosios lyties paskirtis buvo reguliariai gimdyti.“ Na, ir dirbti neintelektualius darbus. Anot mados istoriko, „paklausiausios“ buvo didžiapėdės, – didelė koja reiškė, kad moteris ištverminga, galės ilgai kasti bulves. O kuo koja mažesnė, tuo moteris – kilmingesnė. Turtingųjų rankos buvo liesos, liemuo labai plonas, įspraustas į korsetą. Šiuos kilmingosios nešiojo bemaž 500 metų. Ir toks nepajudinamas grožio kanonas vyravo iki pat XX a.

Nuosprendis – didelė. „XX a. moterys jau galėjo siekti aukštojo mokslo, lavintis, turėti ambicijų, tad pasikeitė ir jų statusas. Beje, – ir liemens apimtis. Ši kūno dalis jau galėjo būti 50, išimtiniais atvejais – ir 60 cm. Vis dėlto tokia moteris jau laikyta apkūnia. Tos, kurių talijos apimtis buvo 65–70 cm, vadintos didelėmis (giliai atsidūstu). Tiesa, vidutinis ūgis tais laikais buvo 150–155 cm ir visą XX a. tik didėjo. Kodėl? Ogi todėl, kad moterys pradėjo sportuoti. Jos mėgo plaukioti, žaisti tinklinį, futbolą, o šios sporto šakos verčia kūną stiebtis. Kita priežastis – atsirado genetiškai modifikuotų maisto produktų, mėsa, daržovės „gardintos“ augimo hormonais, o nuo šių visi sėkmingai pučiamės. Dabar paauglių mergaičių pėdų dydis siekia 40 (iki XX a. pradžios dažniausiai pasitaikantis batų dydis buvo 36), bręstančių berniukų – 45 ar 46, ir toliau koja tik didės. Na, o moterys bus dar aukštesnės.“

Šimtas metų grožio. Kaip praėjusiame amžiuje keitėsi grožio standartai? „XX a. pradžioje buvo madingos moterys, panašios į odaliskas: apvalios, minkštos, lepios, nedėvėjo korsetų. Prancūzas Paulis Poiret išpopuliarino sukneles be korseto, perregimus audinius ir rytietiškas kelnes. Mada parodyti, eksponuoti savo kūną apogėjų pasiekė 1961 metais, kai Mary Quant sukūrė mini sijonėlį. Moterys troško būti panašios į to laiko deivę Twiggy – turėti ilgas kojas ir mažytį plokščią kūną. Hipių laikais populiarus tapo unisekso stilius. Daugelis dailiosios lyties atstovių nusprendė, kad tarp jų ir vyrų nėra jokio skirtumo, tik vienų plaukai šiek tiek ilgesni nei kitų. 8-ąjį dešimtmetį išpopuliarėjo retro, atsirado pirmieji pornografiniai filmai ir žurnalai, taigi moters kūnu vėl susidomėta.“

Erotinio grožio suklestėjimas. Taip pastarąjį laiką taktiškai apibūdintų mados istorikas. „Vienintelis moterų tikslas – įtikti ir patikti vyrams. XXI a. pirmąjį dešimtmetį įsivyravo naujas stilius, jį būtų galima pavadinti porno chic. Šiuolaikiniai žmonės pamišę dėl sekso. Didindamos lūpas ir rodydamos jas socialiniuose tinkluose, damos tarsi sako, kad yra bet kada pasiruošusios suteikti oralinių glamonių. Dėl technologijų raidos, kompiuterių sutaupoma daugiau laiko, tad reikia kažkuo užsiimti. (Šypsosi). Juk knygų skaityti niekas nebenori! Panaršei internete, ir jau žinai, kas buvo Emile'is Zola, argi ne taip? (Šypsosi.) Pasakysiu tiesą: kuo mažesnis vyro intelektas, tuo putlesnės jo damos lūpos. Būtinai tai parašykite.“

Šiandien vienintelis tikrai nemadingas dalykas yra senatvė. Anksčiau į moters brandą žiūrėta su pagarba.
Žurnalas "Moteris" (L. Masio nuotr.)

Kūno kultas. „Iki XX a. niekas, netgi vyrai, nesportavo. Jodinėjimas nelaikytas sportu, arkliai buvo priemonė nuvykti iš vienos vietos į kitą. Raita moteris nieko nestebino. Sporto kultas suklestėjo tik praėjusį šimtmetį. Figūra tapo itin reikšminga, ypač XXI a. Dabar, net jei reklamuojamas drabužis, svarbiau yra ne jis, o modelio kūnas. Išpopuliarėjo kūno rengyba, lengvasis kultūrizmas, joga ir t. t. Kūnui skiriama labai daug dėmesio: hialurono rūgšties injekcijomis gražinamos lūpos, naikinamos raukšlės, rūpinamasi tolygiu įdegiu ir t. t. Sukurta begalė naujovių, kad tik atrodytume jaunesni ir... vienodesni. Naujajame tūkstantmetyje būtent dėl visų šių injekcijų veidai smarkiai keisis, po dešimties metų moterys vaikščios vienodais – mat plastinės operacijos taps pigesnės, tad ir prieinamesnės. Pavyzdžiui, JAV ir Rusijoje manoma, kad jeigu neturi karpio lūpų ir silikoninių krūtų, nebūsi laiminga ir nesukursi šeimos. Taip, tai gana primityvu. Mada tampa vulgari, – c’est la vie! (pranc.; „toks gyvenimas“).“

Gražiausia kūno dalis. „Baroko epochoje moterys krūtinę stengėsi pakelti, dėvėjo liemenėles, kad ši atrodytų putli. Didžiosios depresijos laikais, XX a. 4-ąjį dešimtmetį, nusileido ir krūtinė, 6-ąjį dešimtmetį moterys vėl prisiminė turinčios šią kūno dalį. Išpopuliarėjo aktorių Marilynos Monroe, Jinos Lollobrigidos, Brigitte Bardot biustas. 7-ąjį dešimtmetį vėl madinga tapo nedidelė krūtinė, na, o dar po dešimties metų moterys apskritai pamiršo liemenėles. XXI a. dailioji lytis turi naują fetišą – varžosi, kurios didesni sėdmenys. Plastinės chirurgijos specialistai teigia, kad dauguma moterų nori jau ne didinti krūtis, o implantų į šlaunis.“ Už šią tendenciją, grąžinančią moteris 300 metų atgal, turėtume dėkoti Kim Kardashian, mėgstančiai demonstruoti savo sėdynę. Mados žinovas teigia, kad užpakaliukai tai didės, tai mažės maždaug kas dešimtmetį.

Amžinai jaunos. Šiandien vienintelis tikrai nemadingas dalykas yra senatvė. Anksčiau į moters brandą žiūrėta su pagarba, o šiais laikais visos stengiasi atrodyti kuo jaunesnės. Kai kurios 70-metės svajoja prisistatyti esančios 35-erių. Gyvename amžinos jaunystės kulto laikais. Garsūs topmodeliai Linda Evangelista, Cindy Crawford, Naomi Campbell, Christy Turlington seniai turėtų būti pensininkės, o vis dar dirba. Kodėl? Jos – jaunos, nes botoksas leidžia atrodyti kaip auksiniais laikais. Į jaunystės išsaugojimą orientuota visa grožio pramonė.“

Pažiūrėkit į mane! Kaip mados istorikas vertina milžinišką socialinių tinklų – „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ ir kt. – populiarumą? Kaip jie susiję su grožiu? „Dabar toks laikas. Aš irgi aktyviai naudojuosi feisbuku. Asmenukių (angl. selfie) manija susijusi su noru patikti, pasirodyti. Tai tam tikra egoizmo ir savimeilės išraiška. Žmonės liovėsi skaityti knygas, tad laisvalaikį leidžia dėdami į feisbuką asmenukes. Jei feisbuko asmeninėje paskyroje parašau naujieną, bet nepridedu nuotraukos, tokios žinutės niekas neskaito. Kam įdomios tavo mintys? Žmonės nebeturi laiko skaityti, jie nori tik žiūrėti nuotraukas.“

Fotošopas egzistavo ir prieš keturis šimtus metų. Tik portretai tada tobulinti ne kompiuteriu, o teptuku. Renesanso ar baroko dailininkai dažnai pataisydavo tai, kas neatitiko jų gyvenamo laiko standartų. Tarkime, ilgą nosį ar ūsus. Tai natūralu. Ne tik šių laikų žmonės pamišę dėl grožio. 2025-aisiais juoksimės iš to, kaip atrodėme 2015-aisiais.“

Mūsų protėviai dietų nesilaikė. Galime pasidžiaugti, kad per paskutinius kelerius metus gerokai padaugėjo besidominčiųjų sveika gyvensena, kūno rengyba ir sportu. Moterys nori gyventi sveikai, būti sportiškos ir energingos. „Rubenso laikų dailiosios lyties atstovės didžiavosi savo apkūnumu, celiulitas labai brangintas. XVIII a., kai vyravo rokokas, ir ampyro laikais grožio idealas buvo markizė de Pompadour: neaukšta, linksma, kupina gyvenimo džiaugsmo, baltais plaukais (tais laikais ir moterys, ir vyrai pudravo plaukus) ir blyškia oda. Moterys, kad būtų į ją panašios, gerdavo actą.“ Ką dailioji lytis darydavo keičiantis grožio standartams? „Kankindavosi! XIX a. pabaigoje moterys, kad atrodytų apkūnesnės, nešiojo turniūrus. Jau pirmąjį XX a. dešimtmetį jos troško putlios krūtinės, tad šią masažavo, gėrė piliules, į drabužius kišo vatos. Išpopuliarėjus berniokiškai figūrai, krūtis ėmė veržtis, kad atrodytų kuo panašesnės į berniukus. Tuo metu buvo itin populiarios specialios krūtines plokštinančios liemenėlės. Plastinės chirurgijos nebuvo, taigi kūno linijas moterys koregavo apranga. Dietų nesilaikė iki pat XX a. Moterims nerūpėjo nei mityba, nei sportas.“

Kuo išskirtinės lietuvės? „Jos – kitokios. Jūsų šalis ypatinga. Naujoves priimate ne taip greitai kaip kitos valstybės, juk ir krikščionybė Lietuvoje įvesta tik XV a., vėliausiai iš visų Europos šalių. Būtinai parašykite šį sakinį – jis daug pasako apie jus. Ir vis tiek giedate giesmes, kuriate eilėraščius jūrai, akmenims, gėlėms, komponuojate ir perkate verbas. Tai juk pati tikriausia pagonybė. Grožio kanonai Lietuvoje, mano manymu, irgi susiję su meile gamtai: čia vyrauja papurę plaukai, veidas be makiažo. Natūralumas čia labai madingas. Reta lietuvė derina daugiau nei dvi spalvas. Ryškios spalvos atrodo ekstravagantiškai. Lietuvės – tikros eglės žalčių karalienės. Ir tai – komplimentas (juokiasi). Esate arčiau gamtos, labai vertinate natūralumą. Galite tuo didžiuotis ir jaustis išskirtinės. Jūsų tautietė Ingeborga Dapkūnaitė Rusijoje yra stiliaus ir grožio deivė! Žinote, kodėl? Ji puikiai kalba rusiškai, tačiau stengiasi išlaikyti lietuvišką akcentą – nori pabrėžti, kad yra kukli lietuvaitė. Ir dėl to ją labai myli.“

****

Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis