Ar tikrai gazuoti gėrimai kenkia sveikatai, o šviežios sultys - sveika?

Gydytoja dietologė komentuoja, kas sveika, o kas - ne.

Gaivus, aromatingas, viliojantis karštą vasaros dieną, ar po sočių pietų, gurkšnis gaivaus gazuoto gėrimo, pripildyto maloniai spragsinčių „burbuliukų“ gali ne tik numalšinti troškulį, bet ir tapti malonia dienos akimirka. Tačiau vis dažniau išgirstame įvairiausių nuomonių bei įsitikinimų apie gazuotų gėrimų gamyboje naudojamo anglies dvideginio poveikį sveikatai.

Kurie iš jų tiesa, o kurie –nepagrįsti, pasakoja „Dietoterapijos centro“ įkurėja, gydytoja dietologė Laura Romeraitė.

Bet apie viską nuo pradžių. Pirmasis pastebėjęs vandens reakciją su anglies dioksidu anglų mokslininkas Džozefas Pristlis (Joseph Priestly). XVIII a. pabaigoje jis sukūrė pirmąjį dirbtinai šnypščiantį gėrimą. Įdomus faktas, jog pirmasis gazuotas vanduo buvo naudojamas medicinoje, gydant įvairiausius virškinimo sutrikimus. Tik ilgainiui į vandenį buvo pradėta pilti cukrų ar vaisių sultis norint atsigaivinti – taip ir gimė gaivieji gazuoti gėrimai. Tačiau svarbu paminėti, jog angliarūgštė naudojama ne vien tik gaiviųjų gėrimų gamyboje. Dirbtinai anglies dioksido prisotinta ir nemažai mums gerai žinomų putojančio vyno rūšių, kurių gausų asortimentą galime rasti kiekviename prekybos centre.

Burbuliukai – ir natūralios fermentacijos metu

Yra ir kitas būdas išgauti gazuotą gėrimą. Tai iš dviejų etapų susidedanti tradicinė fermentacija, naudojama, pavyzdžiui, šampano gamyboje. Pirminė fermentacija dažniausiai vykdoma didžiulėse plieno talpyklose. Išskirtinis šampano bruožas – antrinė fermentacija buteliuose. Šiame etape naudojamos mielės, kurios ir skatina natūralią fermentaciją. Tai sudėtingas procesas – reikia labai kruopščiai apskaičiuoti, kiek cukraus likę po pirminės fermentacijos, o kiek jo reikia įdėti papildomai. Antriniame etape didėja alkoholio koncentracija ir gaminasi anglies dioksido burbuliukai. Šampano gamyba neretai tapatinama su bombų gaminimu. Taip yra todėl, kad slėgis buteliuose pakyla net iki 7 atmosferų. Tradiciniu metodu pagamintas vynas mus pasiekia jau būdamas 2 – 5 metų senumo. Šis burbuliukų išgavimo metodas gaiviesiems gėrimams netinkamas.

Tikėta gydomuoju poveikiu

Anglies dvideginis – tai gazuoto gėrimo gamyboje naudojamos natūralios dujos, kurias žmonės prieš daug metų vartojo nebijodami pakenkti sau, netgi tikėdami, jog gali pagydyti tam tikrus virškinimo sutrikimus. Šiandien jos apipintos įvairiausiais mitais bei nepatvirtintomis baimėmis. Pavyzdžiui, manoma, jog geriant gazuotus gėrimus silpsta ir tampa trapūs kaulai. „Pastebėta, kad anglies dvideginis bei kofeinas turi slopinamąjį poveikį kalcio pasisavinimui kauluose. Tačiau gazuotus gėrimus vartojant saikingai, osteoporoze tikrai nesusirgsite. Visgi gazuotų gėrimų patartina vengti jau sergantiems minėta kaulų retėjimo liga, taip pat virškinamojo kanalo ligomis, dėl galimo angliarūgštės dirginamojo poveikio,“- teigia gydytoja.

JAV mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu viena merginų grupė per dieną turėjo išgeti litrą gazuoto vandens, kita – litrą negazuoto vandens. Po aštuonių savaičių pastovaus vartojimo vieno, ar kito vandens, mokslininkai patikrino merginų kaulus ir nepastebėjo jokio pakitimo nei vienoje iš tų grupių.

Kalbama, kad gazuotas vanduo ar gaivusis gėrimas – puikus vaistas pagirioms palengvinti. Tačiau, kaip teigia dietologė L. Romeraitė – „Tai nėra moksliškai ištirta ir patvirtinta, o teigiamą saldinto gazuoto gėrimo poveikį tokioje situacijoje galime jausti tik dėl gėrime esančio cukraus, kuris padeda atstatyti prarastos gliukozės kiekį kraujyje“. Ji atkreipia dėmesį, kad kiekvienas turi stebėti savo suvartojamo cukraus kiekį. Taip pat primena, kad kofeino turinčių gazuotų gėrimų nederėtų maišyti su alkoholiu – kofeinas ir anglies dvideginis pagreitina alkoholio patekimą į kraują“.

10 proc. energijos – iš cukraus

Bene dažniausiai girdime, jog gazuotuose gėrimuose esantis cukrus gali padidinti dantų ėduonies atsiradimo riziką, taip pat yra siejamas su nutukimu ir antsvoriu. Tačiau svarbu žinoti – nemažą dozę cukraus gauname kartu su šviežiai spaustomis sultimis, taip pat įvairiausiais konditeriniais kepiniais, saldumynais. Dietologė primena: „Per dieną iš angliavandenių rekomenduojama pasisavinti 52-58 procentus energijos, iš jų – 10 procentų iš cukraus. Todėl, išgėrus gaiviojo gėrimo, kitų saldumynų jau siūlyčiau atsisakyti“.

Neretai, kaip išeitis nevartoti gaiviųjų gėrimų siūloma gerti šviežiai spaustas sultis. Tačiau ar tai tikrai į naudą?

„Savo klientams siūlau per daug nesižavėti šviežiai spaustomis sultimis, kadangi mechaninio spaudimo metu, dėl sąlyčio su oru bei metalu žūva didelė dalis organizmui naudingų vitaminų. Be to, vertingiausia tiek vaisių, tiek daržovių dalis – skaidulos, dažniausiai išmetama. Tuomet, ypač kalbant apie vaisių sultis, gauname itin didelę dozę lengvai pasisavinamų angliavandenių – vaisių cukraus fruktozės, kuri dar greičiau patenka į kraują, todėl lėtėja medžiagų apykaita. Be to, vaisių sultys yra kaloringos. Norėčiau priminti, jog sergantiems skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu arba kasos uždegimu, citrusinių vaisių sulčių rekomenduojama atsisakyti visai“,- įspėja dietologė.

Nedidelis kiekis cukraus – puikus energijos šaltinis. „Svarbu atminti, kad vartojant įvairius maisto produktus, galioja viena pagrindinė taisyklė – saikas“, - sako L. Romeraitė.

Alternatyva sergantiems diabetu

Tobulėjančių technologijų rezultatas – nekaloringi, saldikliais saldinti gaivieji gėrimai. Nors ši alternatyva nereiškia, kad tokiais gaiviaisiais gėrimais galima piktnaudžiauti, ji suteikia galimybę mėgstamu skoniu pasimėgauti diabetu sergantiems žmonėms. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertai nustatė, kad dažniausiai naudojamas saldiklis aspartamas yra saugus vartoti žmonėms. Natūralesnė alternatyva – iš stevijos, dar vadinamos medaus žole, gaminamas saldiklis steviozidas. Steviją seniau Peru kalnuose gyvenantys indėnai saldindavosi maistą.

Negalavimus lemia įpročių visuma

Pasak gydytojos, vienas kuris nors produktas ar sudėtinė jo dalis, negali būti visų organizmo sutrikimų priežastis. Netinkami mitybos įpročiai, nepakankamas fizinis aktyvumas, įtemptas gyvenimo ritmas dažniausiai lemia įvairius sutrikimus bei negalavimus. Todėl subalansavus šiuos komponentus pajusime ir pagerėjusią gyvenimo kokybę.

Užsakymo nr.: PT_64148054

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis