Kaip emocijos veikia mūsų organus, o šie – emocijas

Vargu, ar gydytojas, tvirtinantis, jog dėl tulžies pūslės uždegimo kaltas pyktis, o dėl plaučių ligų – liūdesys, keltų Jūsų pasitikėjimą.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pajutus vieno ar kito organo negalavimus, Vakarų medicina ieško fizinių priežasčių. Tai gali būti peršalimas, virusai, bakterijos, augliai, traumos. Rytų medicina jau tūkstančius metų tvirtina, kad mūsų išvaizda, charakteris, išgyvenamos emocijos, mintys ir fizinė savijauta tarpusavyje glaudžiai susiję. Tiesą sakant, tai kažkada žinojome ir mes. Iš kur gi kitur būtų atsiradę tokie jausmus apibūdinantys ir su organų veikla susiję posakiai, kaip „neimk į kepenis“, „plyšta širdis“, „lieja tulžį“ ir pan.

Svarbiausi organai ir emocijos

Klystume įsivaizduodami, kad holistinis požiūris – tai kažkoks vandenėlio pilstymas iš tuščio į kiaurą. Iš tiesų senosios medicinos sistemos yra grįstos labai konkrečiu ir aiškiu mokslu, apimančiu ir ligų priežastis, ir diagnozės būdus, ir gydymo metodus.

Pasak kinų medicinos, kiekvienas organas yra atsakingas už tam tikras emocijas, ir atvirkščiai – pernelyg įsisiautėjusios emocijos gali ne juokais sutrikdyti ir fizines organizmo funkcijas. Lietuvoje bene išsamiausiai šias sąsajas aprašė Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro vadovė dr. Aleta Chomičenkienė knygoje „Rytų medicinos pradmenys“. Kinų medicinoje išskiriamos 5 pagrindinės organų poros. Visos jos energiniais kanalais susijusios su mūsų emocijomis.

1. Inkstai ir šlapimo pūslė siejami su baime. Ne veltui sakome „apsišlapino iš baimės“. Pasak A. Chomičenkienės, normali inkstų ir šlapimo pūslės veikla padeda nepalūžti sunkiomis gyvenimo minutėmis, teikia mums valios ir atsakomybės jausmą, pareigingumą. Pažeistas inkstų ir šlapimo pūslės energinis kanalas sukelia baimės jausmą, perdėtą nuolankumą. Su šių organų pažeidimais siejama ir sutrikusi kraujotaka, nusilpęs imunitetas, slenkantys plaukai, retėjantys kaulai, senatvinis kurtumas, nuolatinis šalčio pojūtis.

2. Kepenys ir tulžies pūslė siejami su pykčiu. Kepenys yra tarsi rezervuaras, kuriame kaupiasi užgniaužtas pyktis, nuoskaudos, įsižeidimai.

„Harmoninga šių organų veikla leidžia žmogui kūrybingai prisitaikyti prie kintančių gyvenimo situacijų, greitai surasti išeitį, kai atsitinka kas nors nenumatyto, žmogus greitai ir be vargo „suvirškina“ bet kurią jam pateiktą naują medžiagą, – teigia A. Chomičenkienė. – Kepenys, gaunančios kenksmingos įtūžio energijos, tarsi suakmenėja, tampa nebe tokios elastingos ir gyvos. Sutrikusi kepenų ar tulžies pūslės veikla gali paversti niurgzliu, greitai susierzinančiu, sunkiai apsisprendžiančiu žmogumi.“ Kad pažeisti būtent šių organų energiniai kanalai, taip pat rodo migreniniai galvos skausmai, šokinėjantis kraujospūdis, lūžinėjantys nagai, akių problemos.

3. Plaučiai ir storoji žarna siejami su liūdesiu. Ne veltui plaučių džiova sergantys poetai rašė tokias liūdnas, nostalgiškas elegijas... Kai šie organai gerai funkcionuoja, mes gebame semtis iš praeities gražių prisiminimų ir mokame paleisti tai, kas neduoda ramybės, žadina kaltę. „Jei plaučiai pažeisti, žmogų kamuos melancholija. Ir atvirkščiai – liūdesys ir sielvartas energetiškai nualina plaučius, lemia kvėpavimo takų ligas, – teigia orientalistikos specialistė. – Neharmoninga storosios žarnos veikla sukelia perdėtą apgailestavimo, kaltės jausmą.“

4. Skrandis ir kasa susiję su rūpesčiais. Ką reiškia pabusti su streso kamuoliu skrandyje ar nuo įtampos negalėti nuryti nė kąsnio, žinome turbūt visi. Net tradicinė medicina skrandžio opas pirmiausia sieja su įtampa. Pasak A. Chomičenkienės, pernelyg įtemptas protinis darbas, pedantiškumas susargdina šiuos organus. Daug lemia ir tai, kaip mes tvarkomės su savo rūpesčiais. Tuos, kurie yra linkę juos „nuryti“, slėpti savyje, dažniau kamuoja sumažėjęs rūgštingumas, sunkumo jausmas, virškinimo problemos. Itin dirglūs, nerimastingi žmonės paprastai skundžiasi rėmeniu, kenčia dėl opų.

5. Širdis ir plonoji žarna siejamos su džiaugsmu. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista – juk džiaugsmą mes laikome teigiama emocija. Deja, pasirodo pernelyg didelis ar užsitęsęs džiaugsmas kenkia ne mažiau nei skausmas. „Tikrasis širdies džiaugsmas nėra euforija ar pergalės svaigulys, tai tyli palaiminga ramybė, lėtas gyvenimo tempas, kai išgyvenama ir pajuntama kiekviena dienos minutė“, – pabrėžia orientalistikos specialistė.

Kenkia ne tik džiaugsmo perteklius, bet ir jo stoka. Netramdomas džiaugsmas lemia padidėjusį kraujospūdį, padažnėjusį pulsą. Šios emocijos trūkumas siejamas su pernelyg žemu kraujospūdžiu, retu pulsu, žarnų nepraeinamumu, pilvo pūtimu.

Blogai ir emocijų trūkumas, ir perteklius

Ši schema neįsivaizduojama be svarbiausių energijos pradų – moteriškosios energijos in ir vyriškosios jan. Kai in ir jan yra pusiausvyros, žmogus būna sveikas ir darbingas. Jan energijos perteklius sukelia trumpalaikius, staigius susirgimus, o in perteklius – lėtines ligas.

Tarkim, tulžies pūslę labiau veikia staigus pyktis, o štai kepenis ėda ilgai kaupiamos nuoskaudos. Plaučiai labiau reaguoja į ilgalaikį liūdesį, o storoji žarna – į stresą. Ši pentagrama nuolat sukasi – vieni organai veikia kitus, o vienos emocijos perauga į kitas. Blogiausia, kai žmogus tarsi įstringa ties viena emocija.

Tarkim, niekaip negali atsikratyti pavydo ar pasineria į savigailą. Toks užsitęsęs vieno organo ir vienos emocijos eksploatavimas ne tik sutrikdo gyvybinį ciklą, bet ir gali lemti rimtesnes lėtines ligas. Kaip neužstrigti emocijose, galim pasimokyti iš vaikų. Jie ką tik verkė, bet vos tik kažkas juos pralinksmina, pradeda nuoširdžiai juoktis. Suaugęs žmogus net ir juokdamasis nesugeba pamiršti ką tik išgyventos nuoskaudos. Ir, deja, su amžiumi tai vis labiau gilėja. Meškos paslaugą mums daro ir protas. Jis kuria pavojaus situaciją net tuomet, kai jo nėra. Mes nuolat išgyvename stresą, baimę ar liūdesį, galvodami apie tai, kas būtų, jeigu būtų...

Pernelyg audringas ir emocionalus gyvenimas greitai išeikvoja energinius organizmo resursus, alina jį, tačiau ne mažiau pavojingas ir emocijų trūkumas – tai gesina gyvybinę ugnį, žmogus tampa apatiškas, vangus, apie tokį sakoma, kad „nyksta tiesiog akyse“.

Kontroliuoti emocijas nereiškia jas slopinti. Slopinimas ligą tik pagilina. Bandymas slopinti pyktį yra tas pat, kaip bandymas užspausti kunkuliuojančio arbatinuko dangtelį – tai gali baigtis sprogimu. Arba nueiti į tokius gilius informacinius klodus, kad prasidės negrįžtama savigriova, kuri baigiasi infarktais, insultais ar vėžiu. Reikėtų išmokti nemalonią emociją transformuoti į teigiamą. Kiekviena tamsi emocija turi savo šviesiąją pusę: neapykanta – džiaugsmą, pyktis – gerumą. Tarkim, įstrigęs spūstyje gali keikti kitus vairuotojus ir miesto merą arba susitaikyti su situacija ir pasidžiaugti proga ramiai pasiklausyti muzikos ar apmąstyti rytdienos darbus.

Atkurti pusiausvyrą neretai padeda paprasčiausias pasivaikščiojimas, šilta vonia, masažas, malda ar meditacija. Vienas efektyviausių būdų valdyti emocijas – kvėpavimo technikos. Ne veltui susijaudinus ar supykus kvėpavimas pagreitėja, išsigandę jį sulaikome. Gilus kvėpavimas leidžia veikti giliau esančius organus: kepenis, skrandį, inkstus, negilus – viršutinius: širdį, plaučius. Aišku, jei organų pažeidimai yra pernelyg dideli arba yra fizinių traumų pasekmė, vien emocijų valdymas jų funkcijų atkurti nepadės.

Maži, bet svarbūs

Pasak Rytų medicinos teorijų, ne tik svarbiausieji organai, bet ir kitos kūno dalys nori mums šį tą pranešti.

Galva. Neretai galvos skausmų priežastis yra baimė, savigrauža, nevisavertiškumo jausmas. Migrena dažnai skundžiasi seksualinių problemų turinčios moterys.

Akys. Akių ligos praneša, kad pernelyg niršate ir pykstate ant viso pasaulio. Akivaizdu, kad net nebenorite jo matyti.

Ausys. Ausų ligos – tai požymis, kad esate pernelyg egocentriški ir negirdite, ką jums nori pasakyti aplinkiniai. Ausų uždegimu itin dažnai serga tie vaikai, kurių namuose girdimi barniai.

Nosis. Sloga, sinusitas ir kitokios šios srities bėdos dažnai prasideda, jei esate dėl ko nors įsižeidę, jaučiatės nepakankamai vertinami.
Gerklė. Tai ženklas, kad bijote išsakyti savo nuomonę, paprieštarauti stipresniems už jus.

Dantys. Dantis dažnai skauda tiems, kurie niekaip negali apsispręsti. Kuo sunkiau priimti sprendimą, tuo stipresni dantų skausmai kamuoja.

Kaklas. Jis jungia žmogaus galimybes ir svajones. Jei kaklas pernelyg įtrauktas ar skausmingas, veikiausiai kenčiate negalėdami realizuoti savo svajonių.

Sprandas. Skausmingas, susuktas sprandas – tai ženklas, kad esate linkę užsikrauti pernelyg daug atsakomybės ant savo pečių.

Nugara. Šios srities skausmai kamuoja, kai žmogui trūksta pasitikėjimo savimi, finansinio stabilumo ar emocinio palaikymo.

Kojos. Jos parodo, kaip tvirtai žmogus jaučiasi ant žemės. Kojų skausmus ar ligas sukelia ateities baimė. Tai tarsi ženklas, kad nedrįstate žengti kažkokio žingsnio į priekį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Psichologija

Balandžio 24-oji: vardadieniai, astrologija

Balandžio 24-oji - Tarptautinė jaunimo solidarumo diena. DNR diena. Šuns diena.

Kaip elgiasi įsižeidę Zodiako ženklai

Kiekvieną žmogų galima įskaudinti, įžeisti, bet kiekvienas žmogus nuoskaudą supranta savaip, skirtingai suvokia emocijas ir poelgius. Siūlome paskaityti, kaip įsižeidžia zodiako ženklai.

Kunigas Arūnas Peškaitis: Žinau, kas yra perdegimo sindromas, gyvenime patyriau jį ne kartą

Net 53 proc. Lietuvos medikų yra perdegę, o ES įmonės kasmet patiria daugiau nei 20 mlrd. nuostolių, nes jų darbuotojai dėl perdegimo neatvyksta į darbą. Stresas yra antra pagal dažnumą pravaikštų priežastis. Ką daryti, kad ši statistika pasikeistų?

Horoskopas: kokiems darbams ši savaitė bus palanki

Astrologinė prognozė savaitei, balandžio 23-29 dienoms.

Balandžio 23-ioji: vardadieniai, astrologija

Balandžio 23-ioji - Jurginės, Šv. Jurgio, antrojo Lietuvos globėjo, diena. Ganiklio diena. Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena. Anglų kalbos diena.

Ko tikėtis šiandien, balandžio 22-ąją

Balandžio 22-oji - Tarptautinė motinos Žemės diena.

Astrologinė prognozė balandžio 21-ajai: vardadieniai, horoskopai

Balandžio dvidešimt pirmoji, šeštadienis - 111-oji metų diena (šeštoji 16-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 254 dienos.

Andrė Amiya Pabarčiūtė: ką daryti, kad ir po 30 metų kartu poros intymus gyvenimas būtų nuostabus

Kai pamatote, kokia deivė yra jūsų viduje, tampa neįmanoma savęs nemylėti.

Astrologinė prognozė balandžio 20-ajai: horoskopas ir vardadieniai

Savo vardadienius šiandien švenčia Agnetė, Agnė, Agnietė, Adeliaras, Eisvaldas, Eisvaldė, Eisvydė, Gostarta, Gostartas, Gostautas, Gostautė, Goštautas, Traidenis.

Horoskopas balandžio 19-ajai: vardadieniai, astrologija

Savo vardadienius šiandien švenčia Aistė, Eikanta, Eikantas, Eikantė, Eirimas, Eirimė, Erimtas, Erimtė, Laisvūnas, Laisvūnė, Leonas, Nodravas, Nodravė, Nogailas, Nogailė, Noginta, Nogintas, Putrimas, Simona, Simonas.