Kaip emocijos veikia mūsų organus, o šie – emocijas

Vargu, ar gydytojas, tvirtinantis, jog dėl tulžies pūslės uždegimo kaltas pyktis, o dėl plaučių ligų – liūdesys, keltų Jūsų pasitikėjimą.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pajutus vieno ar kito organo negalavimus, Vakarų medicina ieško fizinių priežasčių. Tai gali būti peršalimas, virusai, bakterijos, augliai, traumos. Rytų medicina jau tūkstančius metų tvirtina, kad mūsų išvaizda, charakteris, išgyvenamos emocijos, mintys ir fizinė savijauta tarpusavyje glaudžiai susiję. Tiesą sakant, tai kažkada žinojome ir mes. Iš kur gi kitur būtų atsiradę tokie jausmus apibūdinantys ir su organų veikla susiję posakiai, kaip „neimk į kepenis“, „plyšta širdis“, „lieja tulžį“ ir pan.

Svarbiausi organai ir emocijos

Klystume įsivaizduodami, kad holistinis požiūris – tai kažkoks vandenėlio pilstymas iš tuščio į kiaurą. Iš tiesų senosios medicinos sistemos yra grįstos labai konkrečiu ir aiškiu mokslu, apimančiu ir ligų priežastis, ir diagnozės būdus, ir gydymo metodus.

Pasak kinų medicinos, kiekvienas organas yra atsakingas už tam tikras emocijas, ir atvirkščiai – pernelyg įsisiautėjusios emocijos gali ne juokais sutrikdyti ir fizines organizmo funkcijas. Lietuvoje bene išsamiausiai šias sąsajas aprašė Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro vadovė dr. Aleta Chomičenkienė knygoje „Rytų medicinos pradmenys“. Kinų medicinoje išskiriamos 5 pagrindinės organų poros. Visos jos energiniais kanalais susijusios su mūsų emocijomis.

1. Inkstai ir šlapimo pūslė siejami su baime. Ne veltui sakome „apsišlapino iš baimės“. Pasak A. Chomičenkienės, normali inkstų ir šlapimo pūslės veikla padeda nepalūžti sunkiomis gyvenimo minutėmis, teikia mums valios ir atsakomybės jausmą, pareigingumą. Pažeistas inkstų ir šlapimo pūslės energinis kanalas sukelia baimės jausmą, perdėtą nuolankumą. Su šių organų pažeidimais siejama ir sutrikusi kraujotaka, nusilpęs imunitetas, slenkantys plaukai, retėjantys kaulai, senatvinis kurtumas, nuolatinis šalčio pojūtis.

2. Kepenys ir tulžies pūslė siejami su pykčiu. Kepenys yra tarsi rezervuaras, kuriame kaupiasi užgniaužtas pyktis, nuoskaudos, įsižeidimai.

„Harmoninga šių organų veikla leidžia žmogui kūrybingai prisitaikyti prie kintančių gyvenimo situacijų, greitai surasti išeitį, kai atsitinka kas nors nenumatyto, žmogus greitai ir be vargo „suvirškina“ bet kurią jam pateiktą naują medžiagą, – teigia A. Chomičenkienė. – Kepenys, gaunančios kenksmingos įtūžio energijos, tarsi suakmenėja, tampa nebe tokios elastingos ir gyvos. Sutrikusi kepenų ar tulžies pūslės veikla gali paversti niurgzliu, greitai susierzinančiu, sunkiai apsisprendžiančiu žmogumi.“ Kad pažeisti būtent šių organų energiniai kanalai, taip pat rodo migreniniai galvos skausmai, šokinėjantis kraujospūdis, lūžinėjantys nagai, akių problemos.

3. Plaučiai ir storoji žarna siejami su liūdesiu. Ne veltui plaučių džiova sergantys poetai rašė tokias liūdnas, nostalgiškas elegijas... Kai šie organai gerai funkcionuoja, mes gebame semtis iš praeities gražių prisiminimų ir mokame paleisti tai, kas neduoda ramybės, žadina kaltę. „Jei plaučiai pažeisti, žmogų kamuos melancholija. Ir atvirkščiai – liūdesys ir sielvartas energetiškai nualina plaučius, lemia kvėpavimo takų ligas, – teigia orientalistikos specialistė. – Neharmoninga storosios žarnos veikla sukelia perdėtą apgailestavimo, kaltės jausmą.“

4. Skrandis ir kasa susiję su rūpesčiais. Ką reiškia pabusti su streso kamuoliu skrandyje ar nuo įtampos negalėti nuryti nė kąsnio, žinome turbūt visi. Net tradicinė medicina skrandžio opas pirmiausia sieja su įtampa. Pasak A. Chomičenkienės, pernelyg įtemptas protinis darbas, pedantiškumas susargdina šiuos organus. Daug lemia ir tai, kaip mes tvarkomės su savo rūpesčiais. Tuos, kurie yra linkę juos „nuryti“, slėpti savyje, dažniau kamuoja sumažėjęs rūgštingumas, sunkumo jausmas, virškinimo problemos. Itin dirglūs, nerimastingi žmonės paprastai skundžiasi rėmeniu, kenčia dėl opų.

5. Širdis ir plonoji žarna siejamos su džiaugsmu. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista – juk džiaugsmą mes laikome teigiama emocija. Deja, pasirodo pernelyg didelis ar užsitęsęs džiaugsmas kenkia ne mažiau nei skausmas. „Tikrasis širdies džiaugsmas nėra euforija ar pergalės svaigulys, tai tyli palaiminga ramybė, lėtas gyvenimo tempas, kai išgyvenama ir pajuntama kiekviena dienos minutė“, – pabrėžia orientalistikos specialistė.

Kenkia ne tik džiaugsmo perteklius, bet ir jo stoka. Netramdomas džiaugsmas lemia padidėjusį kraujospūdį, padažnėjusį pulsą. Šios emocijos trūkumas siejamas su pernelyg žemu kraujospūdžiu, retu pulsu, žarnų nepraeinamumu, pilvo pūtimu.

Blogai ir emocijų trūkumas, ir perteklius

Ši schema neįsivaizduojama be svarbiausių energijos pradų – moteriškosios energijos in ir vyriškosios jan. Kai in ir jan yra pusiausvyros, žmogus būna sveikas ir darbingas. Jan energijos perteklius sukelia trumpalaikius, staigius susirgimus, o in perteklius – lėtines ligas.

Tarkim, tulžies pūslę labiau veikia staigus pyktis, o štai kepenis ėda ilgai kaupiamos nuoskaudos. Plaučiai labiau reaguoja į ilgalaikį liūdesį, o storoji žarna – į stresą. Ši pentagrama nuolat sukasi – vieni organai veikia kitus, o vienos emocijos perauga į kitas. Blogiausia, kai žmogus tarsi įstringa ties viena emocija.

Tarkim, niekaip negali atsikratyti pavydo ar pasineria į savigailą. Toks užsitęsęs vieno organo ir vienos emocijos eksploatavimas ne tik sutrikdo gyvybinį ciklą, bet ir gali lemti rimtesnes lėtines ligas. Kaip neužstrigti emocijose, galim pasimokyti iš vaikų. Jie ką tik verkė, bet vos tik kažkas juos pralinksmina, pradeda nuoširdžiai juoktis. Suaugęs žmogus net ir juokdamasis nesugeba pamiršti ką tik išgyventos nuoskaudos. Ir, deja, su amžiumi tai vis labiau gilėja. Meškos paslaugą mums daro ir protas. Jis kuria pavojaus situaciją net tuomet, kai jo nėra. Mes nuolat išgyvename stresą, baimę ar liūdesį, galvodami apie tai, kas būtų, jeigu būtų...

Pernelyg audringas ir emocionalus gyvenimas greitai išeikvoja energinius organizmo resursus, alina jį, tačiau ne mažiau pavojingas ir emocijų trūkumas – tai gesina gyvybinę ugnį, žmogus tampa apatiškas, vangus, apie tokį sakoma, kad „nyksta tiesiog akyse“.

Kontroliuoti emocijas nereiškia jas slopinti. Slopinimas ligą tik pagilina. Bandymas slopinti pyktį yra tas pat, kaip bandymas užspausti kunkuliuojančio arbatinuko dangtelį – tai gali baigtis sprogimu. Arba nueiti į tokius gilius informacinius klodus, kad prasidės negrįžtama savigriova, kuri baigiasi infarktais, insultais ar vėžiu. Reikėtų išmokti nemalonią emociją transformuoti į teigiamą. Kiekviena tamsi emocija turi savo šviesiąją pusę: neapykanta – džiaugsmą, pyktis – gerumą. Tarkim, įstrigęs spūstyje gali keikti kitus vairuotojus ir miesto merą arba susitaikyti su situacija ir pasidžiaugti proga ramiai pasiklausyti muzikos ar apmąstyti rytdienos darbus.

Atkurti pusiausvyrą neretai padeda paprasčiausias pasivaikščiojimas, šilta vonia, masažas, malda ar meditacija. Vienas efektyviausių būdų valdyti emocijas – kvėpavimo technikos. Ne veltui susijaudinus ar supykus kvėpavimas pagreitėja, išsigandę jį sulaikome. Gilus kvėpavimas leidžia veikti giliau esančius organus: kepenis, skrandį, inkstus, negilus – viršutinius: širdį, plaučius. Aišku, jei organų pažeidimai yra pernelyg dideli arba yra fizinių traumų pasekmė, vien emocijų valdymas jų funkcijų atkurti nepadės.

Maži, bet svarbūs

Pasak Rytų medicinos teorijų, ne tik svarbiausieji organai, bet ir kitos kūno dalys nori mums šį tą pranešti.

Galva. Neretai galvos skausmų priežastis yra baimė, savigrauža, nevisavertiškumo jausmas. Migrena dažnai skundžiasi seksualinių problemų turinčios moterys.

Akys. Akių ligos praneša, kad pernelyg niršate ir pykstate ant viso pasaulio. Akivaizdu, kad net nebenorite jo matyti.

Ausys. Ausų ligos – tai požymis, kad esate pernelyg egocentriški ir negirdite, ką jums nori pasakyti aplinkiniai. Ausų uždegimu itin dažnai serga tie vaikai, kurių namuose girdimi barniai.

Nosis. Sloga, sinusitas ir kitokios šios srities bėdos dažnai prasideda, jei esate dėl ko nors įsižeidę, jaučiatės nepakankamai vertinami.
Gerklė. Tai ženklas, kad bijote išsakyti savo nuomonę, paprieštarauti stipresniems už jus.

Dantys. Dantis dažnai skauda tiems, kurie niekaip negali apsispręsti. Kuo sunkiau priimti sprendimą, tuo stipresni dantų skausmai kamuoja.

Kaklas. Jis jungia žmogaus galimybes ir svajones. Jei kaklas pernelyg įtrauktas ar skausmingas, veikiausiai kenčiate negalėdami realizuoti savo svajonių.

Sprandas. Skausmingas, susuktas sprandas – tai ženklas, kad esate linkę užsikrauti pernelyg daug atsakomybės ant savo pečių.

Nugara. Šios srities skausmai kamuoja, kai žmogui trūksta pasitikėjimo savimi, finansinio stabilumo ar emocinio palaikymo.

Kojos. Jos parodo, kaip tvirtai žmogus jaučiasi ant žemės. Kojų skausmus ar ligas sukelia ateities baimė. Tai tarsi ženklas, kad nedrįstate žengti kažkokio žingsnio į priekį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Psichologija

Dienos horoskopas: Dvyniai mėgausis populiarumu, Avinų lauks staigmenos

Liepos aštuonioliktoji, trečiadienis - 199-oji metų diena (trečioji 29-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 166 dienos.

Dienos horoskopas: Svarstyklės sužinos intymią paslaptį, Jaučių laukia finansinis laimėjimas

Liepos 17-oji - Pasaulio lietuvių vienybės diena. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žuvimo diena.

Dienos horoskopas: šiandien nepersidirbsime

Liepos šešioliktoji, pirmadienis - 197-oji metų diena (pirmoji 29-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 168 dienos.

Nemėgstu darbo, jaučiuosi blogesnė negu kiti žmonės, negaliu būti savimi

Šiandien ryte parašiau vadybininkei, kad susirgau ir neatvyksiu į darbą. Išsiuntus pranešimą iškart supratau, kad man reikia pagalbos. Esmė tame, kad iš tikrųjų nesergu.

Savaitės horoskopas: Meilės fronte padvelks malonūs vėjai

Astrologinė prognozė liepos 16-22 dienoms.

Ką apie vyrus pasako jų mėgstamas krūtų dydis?

Tai, kad visi vyrai kraustosi iš proto dėl didelių krūtų, nėra aksioma.

Kodėl vyrai atsiduria po padu ir kaip juos iš ten ištraukti?

Tai, kad moterims patinka vyrus laikyti po padu, yra visiška netiesa.

Dienos horoskopas: ko laukti penktadienį, liepos 13-tąją (1)

Liepos tryliktoji, penktadienis - 194-oji metų diena (penktoji 28-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 171 diena.

Kokie psichologiniai momentai slepiasi už žmogaus baimių?

Kai norisi žengti pirmyn, ką nors pakeisti, padaryti kitaip, atskleisti ir išreikšti save, neretai iškyla baimė. Ne tiek svarbu, koks tas užmojis: galbūt norite mesti darbą, pradėti verslą, nutraukti santykius ar juos pradėti, o gal viso labo paskelbti įrašą „Facebook“ ar pasisakyti susirinkime. Baimė gali būti vienodai stipri.