Ką daryti, kai šeimoje kilus krizei, vyras nenori kalbėtis? Komentuoja psichologė

Kaip spręsti konfliktus šeimoje, mūsų klausia skaitytoja.

Skaitomiausi šių dienų straipsniai:
- D. Ibelhauptaitė: pakeista mityba naikina kilogramus ir grąžina jėgas
- Moteris, suviliojusi kunigaikščius ir Kazanovą
- Horoskopas 06.26-07.03: sudėtingos savaitės viduryje bus ir gražių momentų
- Operos solistė: užaugau skausme ir kasdienėje kančioje, todėl nieko nebijau – nei mirties, nei gyvenimo
- 5 rankinių tipai, kuriuos privalu turėti kiekvienai (FOTO)
- Paprastas obuolių pyragas

"Yra porų, kurie 10 metų gyvena kartu, ir jų santykių jokios krizės nepaliečia - ar tai reiškia, kad šie žmonės atrado tikrąją savo antrą pusę? Nes kiti pragyvena 10 metų, vyras įsimyli kitą, ir graži santuoka išyra. Sakoma, kad galima su bet kuo sutarti, jei moki kalbėtis, spręsti konfliktus. Bet ką daryti, jei tu esi atviras, o vyras - uždaras ir nenori dalintis problemomis, nes "problemas reikia spręsti pačiam, neužkraunant kitiems"", - rašo mums skaitytoja Monika.

Atsako psichologė - psichoterapeutė Rūta Butkutė

Manyčiau, jog tikrai nėra porų, kurių nepaliečia mažesnės ar didesnės santykių krizės. Galima kalbėti apie poros ar šeimos poziciją - ar bando spręsti kylančius konfliktus, taip pamažu išsivaduodami iš įvairių santykių iliuzijų, ar neigia realybę ir pamažu bėga - pvz., į kitus santykius, darbus, įvairias veiklas ir pan. Panašu, kad diduma žmonių bijo santykių krizių, nors, daugeliu atveju, tokios krizės kaip tik leidžia labiau pažinti ir priimti save bei kitą. Kita vertus, tikrai yra situacijų, kai geriau būti atskirai, o ne kartu, ypač kai santykiai tampa itin destruktyvūs, vyrauja psichologinis ar fizinis smurtas ir pan.

Sprendžiant santykių krizes, bandant kalbėtis ir klausytis kito didelę įtaką daro asmenybės savybės (pvz. uždarumas ar atvirumas), vertybiniai pasirinkimai, anksčiau patirti sunkumų ir streso įveikimo būdai ir pan. Vis tik poros santykiai nėra vienalypis procesas, daug kas ilgainiui keičiasi. 

Santykiuose ir poros bendravime, ypač per ilgą laiką, vyrauja platus spektras emocijų ir jausmų - nuo meilės, prisirišimo iki pykčio, neapykantos, šaltumo ir pan. Visi patiriami jausmai yra reikalingi ir natūralūs - svarbu, ką mes su jais darome: ar išgyvename juos ir taip praturtiname save, ar pabėgame, užstringame ir tuomet kaltiname kitus. Tokie jausmai santykiuose, kaip pyktis, dažnai turi ir tikslą - išmokti pyktį paversti produktyviu veiksmu, pvz., santykiuose kartais netgi reikalinga kovoti už savo poziciją, erdvę, nuomonę.

Konfliktinėse situacijose itin svarbus pačio žmogaus sąmoningumas. Dažnai reikalinga atsakyti į klausimus: ko bijau, nuo ko bėgu, kodėl taip svarbu būti viršesniu ir pan. Verta sau pripažinti, jog visuomet sunku keisti kito žmogaus elgesį, pasirinkimus, motyvus, nes tai gali padaryti tik pats žmogus, kai pripažįsta, kas skatina taip elgtis. 

Nereikia keisti kito žmogaus, daug geriau paieškoti tinkamų būdų, kaip kalbėtis. Tikslinga išnaudoti stipriąsias partnerio savybes (per 10 santuokos metų tikrai jos pažįstamos) bei nesinaudoti pažeidžiamomis partnerio pusėmis, ypač konflikto metu. Pavyzdžiui, tikėtina, kad aukštą kontrolę turintys žmonės gali nerodyti savo jausmų, nes jiems tai - silpnumo išraiška. Tuo tarpu atviri bei energija pasižymintys žmonės ir konflikto metu gali išlikti aktyvūs, siūlyti įvairius sprendimo būdus. Gali būti, kad valingi ir ryžtingi žmonės ir asmeniniuose santykiuose nebus linkę itin atvirauti ar pritarti kito nuomonei. 

Įvertinant partnerio savybes svarbu rasti būdus, kaip kalbėtis. Pvz., jeigu vienam žmogui tinka tiesmuki ir atviri pasakymai, kitam gali būti reikalingas diplomatiškesnis įvardinimas. Uždaresniems žmonėms reikalingas ilgesnis laikas apmąstyti, kas buvo išsakyta, nereikalingas spaudimas, tačiau reikalingas ilgesnis laikas sprendimui priimti. 

Kartais verta savęs paklausti, ko aš pats/i tikiuosi iš santykio, ypač kai jie kinta, ir ar tai realūs lūkesčiai. Kilęs pyktis dažnai parodo, kad santykiuose negavome tai, ko labai norėjome. Todėl realūs santykių ir bendravimo lūkesčiai yra itin vertingi, nes padeda išvengti nusivylimo. Kartais verta sau priminti, jog negalite visko gyvenime kontroliuoti, kad ne visuomet gauname tai, ko norime, ar manome, kad nusipelnėme. Sąmoningas nusiteikimas, pasirūpinimas savo ir kito emocine būsena gali palengvinti konfliktus ir savijautą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis