Ką daryti, kad konfliktai nesibaigtų skyrybomis

Ant suoliuko sėdi jie - is ir ji. Jie ginčijasi. Iki skausmo įsitempdami, žiūrėdami vienas į kitam į akis ir matydami ten visatos priešą.

Tonas vis kyla: jie net patys to nesupranta, kad pusė parkelio girdi, kas vyksta poros gyvenime. Vienas papučia lūpas ir nusisuka, kitas puola aiškintis ir dar bando tuščiai įrodinėti...

Taip atrodo du vienas prieš kitą pastatyti televizoriai, nieko daugiau. Jokio atgalinio ryšio, apskritai jokio ryšio tarp šių žmonių šią akimirką nėra. Jie grįš namo ir greičiausiai toliau gyvens savo televizoriškos poros gyvenimą. Juose kaupsis pyktis, pagieža, liūdesys (ir kiti nemalonūs jausmai), kol vieną dieną ims ir sprogs skyrybomis. Oficialiomis arba „vidinėmis“ – būdami vis dar susituokę, bet emociškai išsiskyrę, gyvens du visiškai svetimi žmonės, vaidinantys porą. Gaila.

Kitos poros stengiasi bet kokia kaina išvengti konfliktų. Ji – visad nusileidžianti, kaip kempinė sugerianti savo ir jo nemalonius jausmus, o jis visada teisus ir išdidus. Arba atvirkščiai. Yra šeimų, sukuriančių dar įdomesnį konfliktų vengimo modelį – kiekvienas nusileidžia tik tam tikrose srityse. Šis paveikslas ne ką geresnis už pirmąjį... Vis viena gręsia ta pati pabaiga – garsus ar tylus sprogimas, po ko lieka tik griuvėsiai. Liūdniausia, kai tuose griuvėsiuose lieka emociškai apleisti vaikai, bandantys užaugti savarankiškai ir, deja, atkartojantys savo tėvų šeimos modelius. Gaila dar labiau.

Visuotinas manymas, kad konfliktas = blogis, stumia santykius į aklavietę, neišsakytas nuoskaudas ir, kaip jau rašiau, santykių iširimą. Savaime suprantama, porai, konfliktų kamuojamai kiekvieną dieną ar valandą, šviesi ateitis „nesišviečia“. Santykius kūrę žmonės vienas kitame matė tik tai, ką norėjo matyti (o nematydami prikūrė) – savo svajonių ir fantazijų idealą. Laikui bėgant dar galvojo jį patobulinsią. Tokiu būdu tikras žmogus, su visais trūkumais ir privalumais, liko už kadro. Už kadro nenori būti niekas, todėl kai iš po išsvajoto idealo išlenda tikrasis žmogus, susiduriama su tikromis problemomis, iš čia ir kyla konfliktas, nesuderinamumas – iliuzija nebeatitinka realybės.

Kuriant santykius pagal atributus (grožį, seksualumą, pinigus, statusą...) tokia baigtis labai tikėtina. Todėl santykių kūrimas, vadovaujantis vertybėmis – gerokai pranašesnis būdas. Bet apie tai – kitą kartą. Svarbu, kad suprastumėte, jog partnerius vienija bendros vertybės.

Jei partnerių vertybės yra kertiniai akmenys statant poros tvirtovę, tai konfliktai bus cementas, juos sutvirtinantis į nepramušamą sieną. Kiekvienas konfliktas – galimybė parteriams atsisukti vienas į kitą ir pradėti ieškoti sprendimų, kaip abiems pasiekti bendrą tikslą. Konfliktai ir nesutarimai kyla dėl skirtingų požiūrių į tą patį dalyką, dėl skirtingų poreikių ir įsitikinimų. Būtent čia atsiveria galimybė pamatyti daiktus parterio akimis, sužinoti kažką nauja apie save, sutuoktinį ar pasaulį.

Šio straipsnio tikslas – ne konfliktų sprendimo ar valdymo technikos. Jų daug ir įvairių, ir jei tikrai norite sužinoti, kaip tai daryti, sužinosite. Tačiau keletą pagrindinių principų, manau, verta paminėti.

Partnerystė. Esate partneriai, ne priešai. Gyvenimas poroje – ne varžybos, kuriose turi būti nugalėtojas ir pralaimėjęs. Radę tinkamą sprendimą, laimite abu. Jei jūsų mylimam žmogui geriau, geriau ir jums, tiesa?

Smalsumas. Jei žiūrėsite į konfliktą kaip galimybę atrasti kažką naujo savyje, partneryje ar pasaulyje, - tai tik į naudą. Kaip sena patarlė sako: „Ką žinosi, ant pečių nenešiosi... įsirašysi į USB ir turėsi ateičiai...“ Būkime smalsūs!

Atvirumas. Abiems atvirai ir sąžiningai kalbantis, net jei tai ir kelia diskomfortą, pasieksite geresnių rezultatų, nei nutylėdami ir „plaukdami povandeninėmis srovėmis“.

Jausmų išsakymas. Nesutarimo metu jausti nemalonius jausmus (pyktį, nusivylimą, gėdą, liūdesį, baimę ir kt.) – normalu. Išsakydami jausmus, nusiimate jų naštą. Ne, partneris nėra atsakingas už jūsų emocijas! Atviras jausmų išsakymas labai padeda konfliktinėse situacijose, stiprina vienas kito supratimą ir poros empatiją.

Apibendrinant: sėdėdami ant suoliuko tuščiai nesiginčykite. Geriau apkabinkite vienas kitą, atsikvėpkite ir pažvelkite į rudeninę vasarą. Tada suglauskite pečius ir imkite konfliktą už ragų dviese, sujungę jėgas. Geriau nugalėkite jį jūs, nei jis jus. Gerų konfliktų!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis